Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti dėl to, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. SMTM-4833 neskundė privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka VSDFV, t. y. pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi, jos teigimu, ji yra pasinaudojusi išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kadangi VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ji skundė VSDFV, kuri 2017 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (11.1)I-4347 jos skundo netenkino, tačiau įpareigojo atsakovą panaikinti 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, jame nurodant pareiškėjos realiai įgytą motinystės socialinio draudimo stažą. Atsakovas 2017 m. liepos 17 d. priėmė naują sprendimą, kuriame nurodė realų pareiškėjos socialinio draudimo stažą, t. y. šiuo sprendimu buvo ištaisyta tik aritmetinė klaida.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti tai, ar pareiškėja, siekdama savo galbūt pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka administraciniuose teismuose, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Ši prielaida nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. SMTM-2990 nusprendė neskirti pareiškėjai motinystės išmokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., kadangi ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo (stažas per šį laikotarpį yra tik 0 mėn. 0 dienų). Pareiškėja šį sprendimą apskundė VSDFV, kuris 2017 m. liepos 13 d. sprendime Nr. (11.1)I-4347 nurodė, kad atsakovas pagrįstai neskyrė pareiškėjai motinystės išmokos už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., tačiau sprendime neteisingai nurodė, kad pareiškėja nėra įgijusi motinystės socialinio draudimo stažo. VSDFV įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių panaikinti 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir iki 2017 m. liepos 18 d. priimti naują sprendimą, jame nurodant pareiškėjos realiai įgytą motinystės socialinio draudimo stažą. Atsakovas 2017 m. liepos 17 d. sprendimu pripažino netekusiu galios VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. SMTM-2990 ir priėmė naują sprendimą, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjai motinystės išmokos už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., kadangi ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo (stažas per šį laikotarpį yra tik 11 mėn. 7 dienos). Šiame sprendime VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad jis skundžiamas VSDFV per 20 dienų nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie šio sprendimo priėmimą.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja ginčą šioje byloje kelia dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 17 d. sprendimo, kuriuo jai atsisakyta skirti motinystės išmoką laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., kadangi ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja šio VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka VSDFV neskundė, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja.

Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinus pirmiau įvardytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio nuostatas, konstatuotina, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjai nesuteikta teisė rinktis alternatyvią instituciją (teismą), kurioje būtų nagrinėjamas jos keliamas ginčas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pareiškėja jau yra pasinaudojusi išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka apskųsdama VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta jai neskirti motinystės išmokos laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., kadangi ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo, nes skundžiamu VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 17 d. sprendimu netekusiu galios pripažintas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. sprendimas, kurį pareiškėja buvo apskundusi VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, su skundu dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 17 d. sprendimo nesikreipė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo vertinti, kad pareiškėja yra pasinaudojusi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi nepasinaudojusi privaloma įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.