- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- I-709-609/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00408-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- UAB „Dangė“
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės UAB „Dangė“ atstovui A.M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei UAB „Dangė“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Dangė“ priteisti 47598,09 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Prašymas (b.l. 4,5) grindžiamas aplinkybėmis, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais), patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Nurodoma, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymima, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Nurodoma, kad atsakovė vietine rinkliava apmokestinta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje turimus nekilnojamojo turto objektus. Pažymima, kad atsakovei buvo siunčiami pranešimai, tačiau atsakovė į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas prašo prašymą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, jog prašoma priteisti nesumokėta vietinės rinkliavos suma susidarė laikotarpiu nuo 2011 01 01 iki 2012 12 31.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Dangė“ atsiliepime (b.l. 29) nurodė, jog su prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 17 punkte yra numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį, mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis. Nurodė, jog pagal nustatytą tvarką 2011 01 12 UAB „Dangė“ deklaravo, kad jos metinis mišrių komunalinių atliekų kiekis 57,2 m³, tačiau šiam deklaruotam ir faktiškai išvežamam atliekų kiekiui PVM sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta.
Atsakovės atstovas prašo prašymą atmesti, nes vietinė rinkliava turėjo būti apskaičiuota pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį.
Konstatuojama.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Motyvuojamoji dalis
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba jas perduoti atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigojo atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba jas perduoti atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidos turi būti apmokamos atliekų turėtojo (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytomis nuostatomis matyti, jog tais atvejais, kai atliekų turėtojas perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, jis privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 5 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai- komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (Nuostatų 18 punktas). Nuostatų 24-35 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškart, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai).
Byloje esantys nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l. 7-16) patvirtina, kad UAB „Dangė“ nuosavybės teise valdo pastatą-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2011 10 05 UAB „Dangė“ nuosavybės teise valdė pastatą-administracinis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-administracinis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2012 04 26 UAB „Dangė“ valdė pastatą-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be to nuomos teise valdo pastatą-parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi atsakovės valdomi nekilnojamojo turto objektai yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 6 punktą atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad nustatyta tvarka atsakovė kreipėsi dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, nėra. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b.l. 6) patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 07 01 iki 2012 12 31 sudaro 47598,09 Lt. Nors atsakovės atstovas tvirtina, jog rinkliavos dydis turėjo būti skaičiuojamas pagal deklaruotų komunalinių atliekų kiekį, pareiškėjos pateikta Komunalinių atliekų deklaracija už 2011 metus patvirtina, jog bendrovės deklaruotas komunalinių atliekų kiekis su atliekų surinkėju nebuvo suderintas. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 05 03 rašte Nr. (4.36.)-R2-1507, adresuotame UAB „Dangė“ direktoriui, buvo išsamiai išaiškinta, jog metinė vietinė rinkliava už 2011 metus atsakovei apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nustatyta ir įrodyta, jog ginčo laikotarpiu atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nevykdė, todėl prašymas iš atsakovės priteisti 47598,09 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos laikytinas pagrįstu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę iš kitos šalies gauti turėtų išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje išvardinta, į kokių išlaidų atlyginimą gali pretenduoti pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai.
Byloje esančiais dokumentais patvirtinta, kad pareiškėja UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl kreipimosi į teismą turėjo 242 Lt prašymo surašymo ir atstovavimo teisme išlaidų, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktą, priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš UAB „Dangė“ 47598,09 Lt (keturiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus, 9 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.
Priteisti iš UAB „Dangė“ 242 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.