Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pagal BK 180 str. 1 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. išteisintas iš kaltinimo pagal LR BK 180 str. 1 d., kad jis, 2006 m. balandžio 11 d. apie 13.20 val. Biržų m., Pilies g., ant tilto prie Biržų miesto tvirtovės, tikslu užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį bei psichologinį smurtą R. D. atžvilgiu, t.y. reikalaudamas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, suspausdamas ranka R. D. kaklą ir ją pargriaudamas ant tilto, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą - rankinę 30 Lt vertės su joje buvusiais daiktais: beverte pinigine, pinigais 10 Lt, fotoaparatu ,,PRAKTIKA“ 500 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonu NOKIA 3220 300 Lt vertės, HansaBanko mokėjimo kortele Visa Elektron, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. D. 840 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu Biržų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2007 lapkričio 16 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir paskirti bausmę - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2006 sausio 04 d. Biržų rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme bei paskirti galutinę bausmę - 4 m. laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog V. K. nepadarė nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinamas, neatsižvelgė į visas aplinkybes, neobjektyviai vertino surinktus duomenis, nuosprendyje nenurodė, kuriuos duomenis pripažino įrodymais, o kurių ne, kokie buvo tokių išvadų motyvai. Skunde nesutinkama su nuosprendžio teiginiais, kad vidinis įsitikinimas, jog būtent V. K. yra tas pats asmuo apiplėšęs R. D., nukentėjusiajai R. D. ir liudytojai J. V. susiformavo tik bylos tyrimo eigoje, taip pat teismo posėdžių metu nepavyko pašalinti akivaizdžių prieštaravimų dėl asmens atpažinimo procedūrų. Apeliantas taip pat teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi išteisintojo giminaičių ir draugų liudytojų B. K., A. K., D. B., R. M., R. B. parodymais, nesuabejojo jų teisingumu, nors jie ir sutapo su liudytojų P. R., L. D. parodymais, kuriuose minėti liudytojai nurodė tik apytikslį laiką kada matė V. K..

Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, bylą grąžinti prokurorui, nukentėjusioji ir jos atstovas palieka skundą spręsti teismui, išteisintasis V. K. ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl V. K. nekaltumo. Teismas patikrinęs visus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, padarė teisingą išvadą, kad surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvadomis bei motyvais, kuriais remiantis V. K. buvo išteisintas. Skunde nurodytas teiginys, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nuomonė, kad būtent V. K. yra tas pats asmuo, apiplėšęs R. D., nukentėjusiajai R. D. ir liudytojai J. V. susiformavo tik bylos tyrimo eigoje, nepagrįstas. Teismas nuosprendyje pasisakė, kodėl padarė tokią išvadą: nusikalstama veika prieš R. D. buvo įvykdyta 2006 m. balandžio 11 d. šviesiu paros metu. Tuoj po įvykio apklausta nukentėjusioji nurodė užpuolusiojo aprangą ir žymes : jis yra iki 20 metų amžiaus, nusiskutęs plikai, plačių pečių, apvalios veido formos, buvo apsivilkęs juodomis sportinėmis kelnėmis, juoda ,, pūsta “ striuke, vienas skruostas kažkoks keistas, t.y. randas ar kažkas panašaus ( tai nukentėjusioji patvirtino ir teismo posėdyje, nurodydama, kad gal būt jam buvo sulaužytas žandikaulis ). Tačiau iš V. K. ambulatorinės kortelės išrašo matyti, kad nėra duomenų, kad jam kada nors buvo sužaloti galvos veido kaulai. 2006 m. balandžio 13 d. buvo atliktas parodymų patikrinimo veiksmas – atpažinimas gyvai parodant atpažintiną asmenį. Nukentėjusiajai parodžius atpažinti V. K., ji nurodė, kad asmuo stovintis arčiau durų yra panašus į ją užpuolusį asmenį, tačiau ji nėra įsitikinusi, kad tai būtent tas asmuo. Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji dalyvavo parodyme gyvai parodant atpažintiną asmenį ir šio procesinio veiksmo metu atpažino V. K., kaip asmenį užpuolusį R. D.. Šiuos jos parodymus paneigia pareigūnai liudytojai V. S. ir V. V., kurie patvirtino, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja iš pradžių kaltinamojo neatpažino. BPK 20 str. 4 d. nurodoma, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Atliekant įstatyme numatytus veiksmus jei proceso veiksmo eiga ir rezultatai buvo netinkamai užfiksuoti, buvo pažeistas leistinumo reikalavimas, tokie duomenys negali būti laikomi įrodymu. Liudytojos J. V. atpažinimas gyvai parodant atpažintiną asmenį nebuvo fiksuotas nustatyta tvarka, liudytoja J. V. prieš tai nebuvo apklausta apie užpuoliko žymes ir ypatybes, pagal kurias ji galėtų atpažinti R. D. užpuolusį asmenį. Nukentėjusioji R. D. ir liudytoja J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad joms buvo rodomas įtariamojo vaizdo įrašas su jo įrašytu balsu, tačiau toks veiksmas nebuvo fiksuotas nustatyta tvarka, liudytojai policijos pareigūnai V. S. ir V. V. tvirtino, kad toks veiksmas iš viso nebuvo atliekamas. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus. Kolegija iš esmės sutinka su apylinkės teismo argumentais dėl trūkumų įforminant parodymų patikrinimo veiksmo duomenis ir mano, kad procesinio veiksmo trūkumai kelia pagrįstų abejonių ir gautų duomenų patikimumu, abejotini duomenys negali būti patikimas įrodymas, pagrindžiantis nuteistojo kaltę. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių V. K. dalyvavimą nusikaltime, baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta, jų nesurinkta ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apklausus prokuroro prašymu iškviestus liudytojus M. G. ir E. G.. Nepa­grįs­ti pro­ku­ro­ro mo­ty­vai ir dėl to, kad teismas rėmėsi išteisintojo giminaičių ir draugų liudytojų parodymais, nesuabejojo jų teisingumu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Teis­mas tinkamai įver­ti­no vi­sus liudytojų - B. K., A. K., D. B., R. M., R. B. parodymus. Visų šių liudytojų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina ir teismo posėdyje pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad R. B. ir D. B. nurodytu laiku lankėsi poliklinikoje. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojas P. R., kuris nėra susijęs jokiais giminystės ryšiais su V. K.. Šių liudytojų parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios R. D. ir liudytojos J. V. parodymų, kad V. K., kaip juos užpuolęs asmuo, buvo jų nurodomoje užpuolimo vietoje, kitų objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad būtent V. K. buvo tas asmuo, kuris užpuolė nukentėjusiąją, teismui nepateikta, nors tokiems įrodymams surinkti išnaudotos visos galimybės. Todėl apylinkės teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino, kad neįrodyta, jog V. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apelianto skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, neobjektyviai vertino surinktus duomenis ir iš viso nuosprendyje nenurodė, kuriuos duomenis pripažino įrodymais, o kurių ne, kokie buvo tokių išvadų motyvai, yra nepagrįstas. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes, kiekvienu atveju remiantis įstatymu sprendžia teismas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje duomenys buvo analizuojami bei vertinama jų visuma, išdėstyti įrodymų įvertinimo ( jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai, įrodymų pagrindu padarytos išvados apie faktines bylos aplinkybes. Teismas nuosprendyje nurodė, kokiais įrodymais rėmėsi darydamas išvadas, o kuriuos atmetė, išanalizavęs tarp įrodymų esančius prieštaravimus.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog apelianto skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir atmetami, skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Prokuroro prašymas apeliacinės instancijos teismo posėdyje bylą perduoti prokurorui dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, taip pat atmetamas. Prokuroras tokį prašymą motyvuoja tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja nebuvo pripažinta liudytoja J. V., nes jos atžvilgiu irgi buvo pavartotas smurtas, ir byloje būtina pakeisti kaltinimą kitu. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. iš kaltinimo, kuris jam pareikštas, išteisintas pagrįstai. Kolegijai nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėto kaltinimo apimtyje kaltinamasis aktas buvo surašytas pažeidžiant BPK reikalavimus ir tai sutrukdė teismui išnagrinėti bylą. V. K. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Sutinkamai su BPK 303 str. 6 d. teismas po išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti. Prokuroro nurodomi ikiteisminio tyrimo trūkumai dėl kito asmens pripažinimo nukentėjusiuoju ir kaltinimo pakeitimo taisytini toliau atliekant ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nes nurodytų prokuroro trūkumų ištaisymas nėra kaip nors susijęs su teismo priimtu sprendimu V. K. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį atmesti.