- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-204-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- V. J.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-204-278/2017
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08470-2016-1
2017 m. kovo 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9623-828/2016 pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. R. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. prašė antstolį S. R. vykdomojoje byloje Nr. 0102/11/01525, kurioje jis yra išieškotojas, iš skolininkų S. K. ir R. K. išieškomas lėšas pervesti į motinos J. G. atidarytą sąskaitą bei atlyginti antstolio jam padarytą tyčinę turtinę ir neturtinę žalą.
2. Nurodė, kad, antstoliui pervedant išieškotas lėšas į jo vardu atidarytą sąskaitą, jis šių lėšų negauna. Teigė, jog antstolis dėl 2016-09-01 prašymo išieškotas sumas pervedinėti į kitą sąskaitą nepriėmė patvarkymo ir tuo pažeidė CPK 604 straipsnio nuostatas, nes atsisakė padėti išieškotojui ginti teises, gauti ir savo nuožiūra naudoti išieškotas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, o pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtu, išaiškindamas pareiškėjui, jog šį reikalavimą jis turi teisę pareikšti teismui atskirame ieškinyje, nagrinėtiname ginčo teisenos tvarka.
4. Teismas nustatė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0102/11/01525 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2564-488/2011 vykdo 22 127,35 Eur skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininkų S. K. ir R. K. pareiškėjo V. J. naudai. Nurodė, kad išieškotojo V. J. prašymu jo naudai iš skolininkų išieškotos lėšos pervedamos į pareiškėjo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito unijoje. Nustatė, kad antstolio kontoroje 2016-11-03 gautas išieškotojo V. J. prašymas iš skolininkų išieškotas sumas pervedinėti į J. G. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito unijoje ir antstolis 2016-11-04 patvarkymu šio pareiškėjo prašymo netenkino.
5. Teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo vykdomi septyni priverstiniai išieškojimai, todėl visos jo sąskaitos (tame tarpe ir pareiškėjo nurodyta šioje vykdomojoje byloje) yra areštuotos. Nurodė, jog antstoliui pervedant pareiškėjo naudai išieškotas sumas į kito asmens sąskaitą, kuri nėra areštuota išieškojimo iš pareiškėjo tikslu, būtų pažeisti kitų asmenų, išieškotojų, kurių naudai vykdomi išieškojimai iš V. J., interesai, nes būtų apribotos jų galimybės gauti iš pareiškėjo jiems priklausančias lėšas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami ypatingąja teisena, o reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ginčo teisenos tvarka, todėl tokį reikalavimą pareiškėjas gali pareikti teismui atskiru ieškiniu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą.
8. Nurodo, kad antstolis savo veiksmų nepagrindė, jokio patvarkymo neatsiuntė, tuo užkirto kelią ginti teises bei teisėtus interesus. Teigia, jog teismas taip pat nepagrindė savo teiginių dėl jo atžvilgiu vykdomų 7 priverstinių išieškojimų. Vykdymo veiksmus antstoliui leido vykdyti kitų asmenų naudai, kurie nėra vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys šioje vykdomojoje byloje. Be to, nemotyvavo, kodėl jo motina negali atgauti jai priklausančių lėšų ir delspinigių, kai ją atstovauja ir padeda jos sūnus – išieškotojas V. J.. Nurodo, kad tiek teismas, tiek antstolis pažeidė ir CPK 583, 584, 633 straipsnių, 634 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apelianto manymu, CPK 510, 513 straipsniai nepagrindžia, jog reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti paliktas nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
10. Byloje nustatyta, jog V. J. 2011-06-20 antstoliui S. R. pateikus prašymą vykdyti išieškojimą iš skolininkų S. K. ir R. K., išieškotojas nurodė iš skolininkų išieškotas sumas pervesti į jam priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0102/11/01525, b. l. 1, 95-97, 122-124). Nustatyta, kad 2016-11-03 antstolio kontoroje užregistruotas V. J. 2016-09-01 prašymas išieškotas sumas pervesti į jo motinos J. G. atsiskaitomąją sąskaitą ir šis išieškotojo prašymas 2016-11-04 antstolio patvarkymu netenkintas. 2016-11-04 antstoliui atsisakius tenkinti V. J. skundą, šis skundas perduotas nagrinėti teismui (CPK 510 str. 3 d.).
11. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kurie skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0102/11/01525 medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
13. Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Nagrinėjamu atveju teismas išsamiai pagrindė, kodėl jo vertinimu pareiškėjo V. J. skundas atmestinas ir pasisakė dėl visų skundo argumentų. Priešingai apelianto teiginiui, antstolis S. R., 2016-11-03 gavęs pareiškėjo V. J. prašymą, 2016-11-04 priėmė patvarkymą Nr. S-3.5.-1308, kuriuo atsisakė tenkinti V. J. prašymą išieškotas lėšas pervesti į motinos J. G. sąskaitą (vykdomoji byla, b. l. 151-152). Iš skundžiamo patvarkymo matyti, jog atsisakymo motyvai pareiškėjui buvo nurodyti ir bendraujant su juo telefonu. Iš vykdomojoje byloje esančios Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad V. J. atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai, t.y. V. J. yra skolingas tretiesiems asmenims ir išieškojimus vykdantys antstoliai yra areštavę jo turimas sąskaitas (vykdomoji byla, b. l. 147-151). Tiek antstolis, tiek teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai įvardino V. J. prašymo atmetimo priežastis, t. y. kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai, o antstoliui V. J. naudai išieškotas lėšas pervedant į J. G. sąskaitą, kuri nėra areštuota išieškojimo iš pareiškėjo tikslu, būtų pažeisti kitų asmenų, kurių naudai vykdomi išieškojimai iš pareiškėjo, interesai. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo bei civilinio proceso principais, todėl sutiktina su teismo išvada, jog antstolio atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą, yra pagrįstas (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., CPK 7-8, 585 str.). Ta aplinkybė, jog išieškotojai nėra antstolio vykdomos bylos proceso šalys, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog antstolio veiksmai yra neteisėti.
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti bei jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka. Ginčo dėl antstolio, kitų asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo išsprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; kt.). Tam, kad būtų pagrindas taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 str.), todėl toks reikalavimas turi būti reiškiamas bendrosios ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįstai paliko nenagrinėtu. Pareiškimo palikimo nenagrinėtu pasekmės, priešingai, nei bylos nutraukimo pasekmės, neužkerta kelio pareiškėjui ginti savo teises ginčo teisena (CPK 297 str. 2 d.).
15. Apeliantas nurodo eilę CPK straipsnių, kuriuos, jo teigimu, pažeidė antstolis bei teismas, tačiau iš esmės nenurodo, kuo pasireiškė pažeidimas dėl kiekvieno konkretaus įstatymo reikalavimo. Kiti apelianto motyvai bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi ir apeliacinės teismas dėl jų nepasisako.
16. Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.