Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. L., ieškovės L. L. atstovui advokato padėjėjui Irmantui Čičiurkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui UAB „PR house“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, datos pakeitimo, nelegalaus darbo pripažinimo, darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, delspinigių, palūkanų priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta, byloje yra pateikti tik ieškovės įrodymai, ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl byloje atsiranda CPK 142 str. 4 d., 285 str. įtvirtinti sprendimo už akių priėmimo pagrindai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nei nuomonės dėl ieškinio, nei prašytų duomenų teismui nepateikė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2016-03-18 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta pas atsakovą komunikacijos projektų vadove (el. b. t. I, b. l. 10–11), 2016-05-02 pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo, išeitinės kompensacijos išmokėjimo ieškovės atstovas advokato padėjėjas Irmantas Čičiurka kreipėsi į atsakovą (el. b. t. I, b. l. 27–30), VDI 2016-07-13 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto patikrinimo“ nurodė, kad ieškovė faktiškai pradėjo dirbti įmonėje nuo 2016-02-28 ir įmonei naudą teikė nuo 2016-02-28 iki 2016-03-18 (el. b. t. I, b. l. 25–26), 2016-05-20 ieškovė atleista iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 49).

DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 93 str. nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 94 str. 1 d. nustatyta, kad darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.

DK 98 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; <...>.

Pagal DK 98 str. 3 d., nustačius, kad asmuo dirbo nelegalų darbą, darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą, nustatytą pagal šio Kodekso 187 straipsnio reikalavimus, ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent įrodyta, kad nelegalus darbas buvo atliekamas kitokį laiką) <...>.

Pagal DK 127 str. 2 d., darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu <...> darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. <...> Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

Pagal DK 140 str. 3 d., nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; 2 d. nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; 3 d. nustatyta, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pažymėtina, kad pagal DK 98 str. 1 d. 1 p., situacija, kai darbas atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant ar prižiūrint, darbuotojas paklūsta darbdavio nustatytai tvarkai, yra DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, kvalifikuojama kaip nelegalus darbas. Nustačius nelegalaus darbo faktą, kyla dvejopos pasekmės: sprendžiamas darbdavio ar jo įgalioto asmens, leidusio dirbti nelegaliai, atsakomybės klausimas įstatymų nustatyta tvarka (DK 98 str. 2 d., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.) bei atsiranda darbdavio pareiga nelegaliai dirbusiam asmeniui sumokėti atlyginimą už darbą (DK 98 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.–11725-295/2016 įmonės vadovė Liubovė Zaiceva patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir jai paskirta 1 880 Eur bauda. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016-02-28 iki 2016-03-17 imtinai realiai dirbo UAB „PR house“, kadangi vykdė minėtos bendrovės vadovės Liubovės Zaicevos pateiktas užduotis, tiesiogiai (susitikimo metu, telefonu, elektroniniu paštu) bendravo su UAB „PR house“ klientais – UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ bei UAB „Technopolis Lietuva“ vadovais, iš jų ėmė interviu, rengė straipsnius, kurie buvo publikuoti viešoje erdvėje, ir tokiu būdu neabejotinai teikė naudą UAB „PR house“, L. L. darbai, atlikti UAB „PR house“ naudai laikotarpiu iki darbo sutarties sudarymo laikytini nelegaliu darbu, atsakovo direktorė pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus ir, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, leido L. L. dirbti nesudarius darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimą. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.–11725-295/2016, pripažįsta ieškovės dirbtą pas atsakovą laikotarpį nuo 2016-02-28 iki 2016-03-17 imtinai nelegaliu darbu.

Pripažinęs ieškovės dirbtą pas atsakovą laikotarpį nuo 2016-02-28 iki 2016-03-17 imtinai nelegaliu darbu bei įvertinęs tai, kad vėliau (2016-03-18) sudarytoje darbo sutartyje ieškovės darbo užmokestis buvo nustatytas 1 580 Eur (neatskaičius mokesčių), teismui neturint duomenų, kad ši darbo sutartis būtų buvusi nuginčyta ir teismui nenustačius kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog už laikotarpį nuo 2016-02-28 iki 2016-03-17 imtinai ieškovei darbo užmokestis buvo sumokėtas, teismas, vadovaudamasis DK 98 str. 3 d., laiko, kad už laikotarpį nuo 2016-02-28 iki 2016-03-17 imtinai yra pagrindas priteisti ieškovei darbo užmokestį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės atstovas advokato padėjėjas Irmantas Čičiurka 2016-05-02 pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo, išeitinės kompensacijos išmokėjimo (el. b. t. I, b. l. 27–30) kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti ieškovės su atsakovu sudarytą darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu nuo 2016-05-05 ir išmokėti ieškovei priklausančias su darbo santykiais susijusias sumas, pareiškime nurodydamas konkrečias priežastis, dėl kurių ieškovė negalėjo tęsti darbo santykių, – darbdavys nesuteikė jai darbo priemonių, t. y. kompiuterio ir kitų būtinų priemonių pavestoms darbo funkcijoms atlikti, už laikotarpį nuo 2016-02-29 iki 2016-03-18, kuomet ieškovė faktiškai dirbo bendrovėje be darbo sutarties, atsakovo vadovė žodžiu jai buvo žadėjusi sumokėti darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, tačiau šios pareigos neįvykdė, sudarius darbo sutartį jokie mokėjimai darbo sutartyje nustatyta tvarka jai nebuvo atlikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės darbo sutartis nuo 2016-05-05 nebuvo nutraukta DK 127 str. 2 d. pagrindu, ieškovės ir atsakovo darbo santykiai pasibaigė 2016-05-20 DK 127 str. 1 d. pagrindu (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 49). Atleidimas iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu galimas tik darbuotojo iniciatyva, kai darbuotojas išreiškia tokią savo valią darbdaviui pateikdamas prašymą, jo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Byloje nėra duomenų, kad darbuotoja būtų darbdaviui išreiškusi norą ar sutikimą darbo santykius nutraukti DK 127 str. 1 d. pagrindu, priešingai, darbuotoja siekė nutraukti darbo santykius DK 127 str. 2 d. pagrindu pareikšdama darbdaviui pareiškimą (el. b. t. I, b. l. 27–30), teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad nuo 2016 m. gegužės mėn. darbo sutartimi pavestų funkcijų nebevykdė. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavys negalėjo savo iniciatyva priimti sprendimo darbo sutartį su ieškove nutraukti DK 127 str. 1 d. pagrindu be tokio jos prašymo, tokiu būdu išvengdamas darbuotojai priklausančios išeitinės išmokos išmokėjimo, toks atsakovo elgesys vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo padėtimi, todėl 2016-05-20 ieškovės atleidimą iš darbo (darbo sutarties nutraukimą) DK 127 str. 1 d. pagrindu teismas pripažįsta neteisėtu.

Teismas, padaręs išvadą, kad 2016-05-20 ieškovės atleidimas iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu neteisėtas, aukščiau jau konstatavęs, kad ieškovės dirbtas pas atsakovą laikotarpis nuo 2016-02-28 iki 2016-03-17 imtinai yra nelegalus darbas, nesant byloje įrodymų, kad nuo 2016-02-28 iki 2016-05-02, kai ieškovė pateikė pareiškimą dėl jos atleidimo iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu dėl nemokamo darbo užmokesčio, atsakovas jai būtų mokėjęs darbo užmokestį, kai bylos medžiaga patvirtina, kad nors darbo sutartimi ieškovei buvo nustatytas 1 580 Eur darbo užmokestis (3.1 p.), mokamas per sekančio mėnesio 15 darbo dienų (3.2 p.), atsakovas šios pareigos nevykdė, dalį darbo užmokesčio (1 700 Eur) ieškovei sumokėjo tik 2016-05-11, jau po ieškovės 2016-05-02 pareiškimo dėl atleidimo iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu pateikimo, konstatuoja, kad ieškovei egzistavo svarbi priežastis reikalauti nutraukti darbo santykius pagal DK 127 str. 2 d. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavys, gavęs ieškovės 2016-05-02 pareiškimą, turėjo pareigą darbo santykius su ja nutraukti DK 127 str. 2 d. pagrindu nuo 2016-05-05, todėl, jam to nepadarius, teismas pripažįsta darbo sutartį nutraukta nuo 2016-05-05 DK 127 str. 2 d. pagrindu ir, vadovaudamasis DK 140 str. 3 d., priteisia ieškovei iš atsakovo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri sudaro 3 160 Eur (neatskaičius mokesčių) (1 580 Eur x 2).

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo 1 013,26 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį bei 263,34 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismas aukščiau jau konstatavo, kad už laikotarpį nuo 2016-02-28 iki 2016-03-17 imtinai (nelegalus darbas) yra pagrindas priteisti ieškovei darbo užmokestį, taip pat pripažino darbo sutartį nutraukta nuo 2016-05-05 DK 127 str. 2 d. pagrindu, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. jokių darbinių funkcijų atsakovo naudai nebeteikė, todėl prašo darbo užmokesčio už 2016-02-29 ir dar už du mėnesius (kovo ir balandžio mėn.) priteisimo, atimant 1 700 Eur sumą, kurią atsakovas jai sumokėjo 2016-05-11. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo jau aukščiau padarytas išvadas, laiko ieškovės prašymą pagrįstu ir priteisia jai 1 013,26 Eur darbo užmokesčio. Byloje įrodymų, kad ieškovei pagal DK 177 str. nuostatas buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nėra, todėl jai priteisiama 263,34 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo 33,58 Eur delspinigių, ieškinyje nurodydama, kad tai jos prašoma vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal DK 141 str. 1 d., darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, pagal DK 141 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, teismas sprendžia klausimą ne dėl delspinigių pagal DK 207 str. priteisimo (kurie priteisiami tik darbuotojui dar esančiam darbiniais santykiais susijusiam su darbdaviu), o dėl DK 141 str. 3 d. taikymo – vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo (kuris priteisiamas, kai darbuotojas jau yra atleistas iš pareigų). Byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoja laiku faktas (darbuotojos atleidimo dieną jai nebuvo išmokėta ir nėra išmokėta iki šiol išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, dalis darbo užmokesčio) bei nenustatyta darbuotojos kaltė dėl neatsiskaitymo su ja laiku, priešingai, nustatyti darbdavio nesąžiningi veiksmai neatsiskaitant su darbuotoja, todėl atsakovui turi būti taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti neatsiskaitymo padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovė pas atsakovą dirbo labai trumpą laiką, darbuotojos ir darbdavio nesiejo ilgalaikiai darbo santykiai, ieškovė po atleidimo įsidarbino kitoje įmonėje, kurioje dirba iki šiol ir gauna darbo užmokestį, todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei kompensacijos paskirtį, darbuotojos ir darbdavio interesus, laiko, kad visos vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovei priteisimas prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių pusiausvyros principams, sukeltų atsakovui nepagrįstai didelių neigiamų padarinių, todėl priteisia ieškovei jos prašomą 33,58 Eur vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas. Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą taikomas specialaus pobūdžio DK 300 str. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o taikant DK 300 str. ir kartu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. netaikomas darbo bylose. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas išvadas nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų tyrimą teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – teismas pripažįsta ieškovės dirbtą pas atsakovą laikotarpį nuo 2016-02-28 iki 2016-03-17 imtinai nelegaliu darbu, pripažįsta ieškovės 2016-05-20 atleidimą iš darbo (darbo sutarties nutraukimą) UAB „PR house“ DK 127 str. 1 d. pagrindu neteisėtu, laiko, kad ieškovės darbo sutartis yra nutraukta nuo 2016-05-05 DK 127 str. 2 d. pagrindu, priteisia ieškovei iš atsakovo 1 013,26 Eur darbo užmokestį, 3 160 Eur išeitinę išmoką, 263,34 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 33,58 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kitoje dalyje ieškinį atmeta.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas už akių priimtas ieškovės naudai. Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo jos patirtas 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 185–187). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų apimtį, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovo 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą teismas priteisia 101 Eur žyminį mokestį (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtas 3,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d. teismas

nusprendė:

ieškovės L. L. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) dirbtą pas atsakovą UAB „PR house“ (į. k. 303344244) laikotarpį nuo 2016-02-28 iki 2016-03-17 imtinai nelegaliu darbu.

Pripažinti ieškovės L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-05-20 atleidimą iš darbo (darbo sutarties nutraukimą) UAB „PR house“ (į. k. 303344244) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu.

Laikyti, kad 2016-03-18 tarp ieškovės L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo UAB „PR house“ (į. k. 303344244) sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini))nutraukta nuo 2016-05-05 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Priteisti ieškovei L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „PR house“ (į. k. 303344244) 1 013,26 Eur (vieną tūkstantį trylika eurų ir dvidešimt šešis euro centus) darbo užmokestį, 3 160 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) išeitinę išmoką, 263,34 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir trisdešimt keturis euro centus) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 33,58 Eur (trisdešimt tris eurus ir penkiasdešimt aštuonis euro centus) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „PR house“ (į. k. 303344244) 2 250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „PR house“ (į. k. 303344244) 101 Eur (vieną šimtą vieną eurą) žyminio mokesčio ir 3,14 Eur (tris eurus ir keturiolika euro centų) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.