Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžio, kuriuo:

R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str.1 d., dėl G. Š. nesunkaus sveikatos sužalojimo ir remiantis LR BK 48 str., jam paskirta vienerių (1) metų ir trijų (3) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Remiantis LR BK 48 str. 3 d., 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 1 p., 2 p., 72¹ str., R. G. įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios G. Š. visą bausmės vykdymo laikotarpį, t. y. vienerius (1) metus ir tris (3) mėnesius.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos bausmės vykdymą kontroliuojančioje institucijoje.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu priteista iš R. G. 384,31 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 31 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nukentėjusiojo G. Š. gydymo išlaidoms atlyginti. G. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl 770 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas. Priteista iš R. G. nukentėjusiajai G. Š. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, visiškai tenkinant jos civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iš R. G. 1500Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) nukentėjusiajai G. Š. proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2011-10-04, vakare, tyrimo metu tiksli valanda nenustatyta, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., G. Š. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė nukentėjusiajai G. Š. kumščiu du kartus į galvos sritį, bei ne mažiau kaip du kartus į krūtinę, o jai bandant išeiti į kitą kambarį, spyrė vieną kartą į kairę koją bei kumščiu sudavė vieną kartą į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Š. kairės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir krūtinės kairėje pusėje, nosies sumušimą, sukėlusį lokalų skausmingumą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštikaulio lūžis sutrikdė nukentėjusiosios G. Š. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad R. G. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją G. Š..

Nuteistojo kaltė dėl nukentėjusiosios sužalojimo yra pilnai įrodyta byloje sutrinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios G. Š., liudytojų G. T. ir K. T. parodymais, specialisto išvadomis, eksperto parodymais.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji parodė, kad praėjusių metų spalio 4 d. pas ją atvažiavo sumušta jos dukrą A. D., po to atvažiavo neblaivus R. G.. Nukentėjusioji pradėjo varyti jį lauk, o jis pradėjo ją tampyti, mušti, sulaužė staliuką. Duktė sakiusi nebemušti, tuomet jis spyrė nukentėjusiajai į koją ir sulaužė kojos pirštą. Atėjus kaimynui K. T., nukentėjusioji pusnuogė pabėgo pas kaimynus (2 t., 36 b. l.).

Kolegijos nuomone, nėra pagrindo nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip nepatikimus ar melagingus, kadangi jie yra nuoseklūs, patvirtinti kita byloje surinkta medžiaga.

Liudytoja G. T. parodė, kad spalio 4 dienos vakare pas ją atbėgo kaimynė Genutė raišuodama ir pasakė, kad ją sumušė kaltinamasis. Kaimynė buvo tik su apatiniais, liudytoja davė jai savo chalatą ir abi nuėjo į nukentėjusiosios butą. Ten pamatė kaltinamąjį, ant bufetuko ir ant patalynės matėsi kraujo. Kaimynė Genutė jai pasakė, kad kaltinamasis ją sumušė. Iki šio įvykio kaimynė buvusi sveika (2 t. , 41 b. l.). Šiuos liudytojos parodymus patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas K. T.. Jis parodė, kad įvykio dieną mamos nurodymu buvo nuėjęs pažiūrėti, kaip laikosi kaimynė Genutė. Kaimynės bute buvo jos dukra Audra su kaltinamuoju. Liudytojui paklausus, kur Genutė, Audra pradėjusi šaukti, o nukentėjusioji, išgirdusi liudytojo balsą vienais apatiniais be chalato išbėgo iš uždaryto kambario ir nubėgo pas liudytojo mamą G. T.. Nukentėjusioji buvo sumušta, buvo pamėlusios abi akys. Audrai su sugyventiniu išėjus, jie nuėjo į nukentėjusiosios butą ir pamatė, kad buvo sulaužytas stalas, prie bufeto buvo kraujo, nukentėjusiajai buvo praskeltas pakaušis (2 t., 46 b. l.).

Šią įvykio versiją nuteistasis neigia. Jo poziciją palaiko apeliacinės instancijos teisme liudytoja apklausta A. D., kuri paaiškino, kad nuteistasis nemušė nukentėjusiosios, kad ši buvo labai girta ir pati išprovokavo konfliktą, puolė ant kaltinamojo, mėtė į jį daiktus. Liudytoja teigia, kad nukentėjusioji dėl girtumo nuolat griuvinėjo ir pati galėjo susižeisti. Kolegija šiuos parodymus vertina kaip subjektyvius (kaip siekimą apsaugoti nuo atsakomybės artimą asmenį – sugyventinį), nepatikimus ir jais nesivadovauja, nes jie akivaizdžiai prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai: anksčiau aptartiems liudytojų G. T. ir K. T. parodymams, kurie yra sutampantys ir nuoseklūs. Be to, medicinos ekspertas, apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad tokie sužalojimai, kuriuos patyrė nukentėjusioji, nėra būdingi griuviminei traumai, sužalojimai padaryti suduodant smūgius (2 t., 44 b. l.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pažeidė įrodymų rinkimo taisykles, nes neapklausė vienintelės įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos A. D., o vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos duomenimis. Kolegija atmeta šiuos argumentus. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja A. D. pati atsisakė duoti parodymus, remiantis LR BPK 278 str. 2 d. (2 t., 42 b. l.), o akistatų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolai buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (2 t., 48 b. l.). Taigi, nuteistojo teiginys, kad teismas netyrė visų įrodymų, o nuosprendį grindė įrodymais, neištirtais teisiamajame posėdyje, yra nepagrįstas.

Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentą dėl būtinybės apklausti liudytoją S. L., kuri dirba parduotuvėje ir galėjo patvirtinti, kad po įvykio G. Š. nebuvo sumušta, o buvo atvykusi į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų. Kolegijos nuomone, to daryti netikslinga, kadangi minėtas asmuo paties įvykio nematė, o įvykio aplinkybės išsamiai nušviestos kitais byloje surinktais duomenimis.

Remiantis išdėstytu, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, išsamiai ir nešališkai išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus ir nuteistojo atžvilgiu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos nuomone, duomenų apie teismo šališkumą byloje nėra.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę.

Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad R. G. teisiamas pirmą kartą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą būdamas baustas administracine tvarka. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui), į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta ir teisingai paskirta bausmė, didesnė už įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, ši bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Tačiau, nustatant teismo įpareigojimus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tam tikras aplinkybes, susijusias su nuteistojo darbine veikla. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad R. G., dirbdamas UAB „L“ šaltkalviu, esant būtinybei gali būti iškviestas į darbą dirbti antroje pamainoje iki 22 val., o sugedus vilkikams EU, išsiųstas į komandiruotę remontuoti transporto priemonių (2 t., 79 b. l.). Taigi, nuosprendžiu įpareigojus nuteistąjį būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., nepagrįstai suvaržyta nuteistojo galimybė dirbti ir tuo pačiu atlyginti priteistą žalą. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. naikintinas, ši nuosprendžio dalis keistina.

Kolegija atmeta apelianto argumentą dėl pirmosios instancijos teismo priteisto neva per didelio neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. savo neteisėtais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai šiuos sužalojimus: kairės pėdos pirmojo piršto pamatinio pirštinkaulio lūžį, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir krūtinės kairėje pusėje, nosies sumušimą, sukėlusį lokalų skausmingumą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji pakankamai ilgą laiką gydėsi, juto fizinius skausmus, nepatogumus. Be to, būtina atsižvelgti ir į emocinį sukrėtimą, pažeminimą bei dvasinius išgyvenimus, kuriuos nukentėjusioji patyrė savo namuose nuo pašalinio neblaivaus asmens smurto.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus ir principus, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir pagrįstai priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimą. Ši suma nėra per didelė, atitinka suformuotą teismų praktiką, paskirta atsižvelgiant ne tik į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, bet ir į nuteistojo turtinę padėtį: R. G. yra jauno amžiaus darbingas asmuo, gaunantis pastovias pajamas.

Vadovaujantis LR BPK 104 str., 105 str. ir 106 str., numatančiais proceso išlaidų priteisimą, apeliacinės instancijos teismas patenkina nukentėjusiosios prašymą priteisti jai turėtų papildomų proceso išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad G. Š. advokatei Ritai Roščenkovienei sumokėjo 400 Lt už teisines paslaugas apeliaciniame bylos nagrinėjime. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

2013-01-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: panaikinti R. G. teismo paskirtą įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. G. 400 Lt (keturis šimtus litų) G. Š. proceso išlaidoms už advokato teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.