Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. B., dalyvaujant prokurorui R. I., kaltinamajam A. T., kaltinamojo gynėjai advokatei E. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1997-07-14 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo (10 klasių), turintis staliaus specialybę, dirbantis pardavėju, deklaruota gyvenamoji vieta Kunigiškių 4-1, Grigiškės, Vilniaus m., šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas: 1) 2013-09-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 180 str. 1 d.; 2) 2013-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.; 3) 2014-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.; 4) 2015-03-30 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.; 5) 2016-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, šioje byloje kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos), 145 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., 2016 m. birželio 10 d., apie 20.00 val., buto, esančio Kunigiškių g. 4-1, Grigiškėse, Vilniuje, koridoriuje abiem rankomis pastūmęs nukentėjusiąją E. T., šiai atsitrenkus nugara į sieną, sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Taip pat jis, 2016 m. birželio 10 d., apie 20.00 val., bute, esančiame Kunigiškių g. 4-1, Grigiškėse, Vilniuje stovėdamas tarpduryje tarp koridoriaus ir kambario, laikydamas peilį rankoje grasino nukentėjusiajai E. T. nužudyti, sakydamas „tada neužmušiau, galiu dabar užmušti“, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Taip pat jis, 2017 m. sausio 09 d., apie 07.30 val., bute, esančiame Kunigiškių g. 4-1, Grigiškėse, Vilniuje, rankomis pastūmęs seserį A. T. ant lovos, šiai nugara atsitrenkus į lovą, sukėlė jai fizinį skausmą, bei pastūmęs motiną E. T. nuo lovos ant grindų, šiai nugara atsitrenkus į žemę bei sudavęs vieną smūgį kumščiu jai į petį, sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Taip pat jis, 2017 m. sausio 09 d., apie 07.30 val., bute, esančiame Kunigiškių g. 4-1, Grigiškėse, Vilniuje, užsimojęs nukentėjusiajai E. T. virš galvos daiktu, panašiu į kastetą grasino ją nužudyti, sakydamas „aš jus visus užmušiu“, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Dėl 2016-06-10 LR BK 140 str. 2 d. padarytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. prisipažino, nurodydamas, jog 2016 birželio 10 d. įvykių nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet visiškai palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad gyvena kartu su mama E. T., tėvu A. T. ir 3 seserimis A. .ir E. G., taip pat kartu gyvena A. vaikinas – A.. Konfliktų pas juos iš vis nebūna, tai buvo pirmas kartas. 2016-06-10, apie 20.00 val., kaltinamasis grįžo namo išgėręs ir norėjo eiti parūkyti, bet mama neleido, todėl supyko ir pastumė ją. Fizinio smurto panaudojimo neneigia.

Apklausta liudytoja nukentėjusioji E. T. parodė, kad dėl savo sunkios onkologinės ligos nevisiškai pamena 2016 m. birželio 10 d. įvykius, bet palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2016 m. birželio 10 d., apie 20.00 val., į namus adresu Kunigiškių g. 4-1, Grigiškėse, kai jos sūnus A. T. grįžo namo, pradėjo namuose agresyviai elgtis, kelti balsą prieš ją, prikaišioti jai, kad nori jį išrašyti iš buto, ir provokavo ją konfliktui, keikė necenzūriniais žodžiais, nors jau tada jis žinojo, kad nukentėjusiosios sveikata yra bloga, ji serga onkologine liga (skydliaukės ir inkstų) ir tai žinodamas, kad yra silpna ir negali apsiginti, konflikto metu, jai stovint per žingsnį nuo jo, jis abiem rankomis pastūmė ją į sieną. Ji pakaušiu trenkėsi į sieną, jai labai skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Netrukus jos dukra A., kuri buvo šalia, jam surėkė „ką čia darai, pažiūrėk, mama ir taip silpna, gali nualpti“. A. necenzūriniais žodžiais surėkė, kad jam „nesvarbu“ ir pasisukęs nuėjo į virtuvė. Jos ir sūnaus konfliktas vyko tarp koridoriaus ir kambario, o į virtuvę patekti galima perėjus koridorių. Konfliktą matė A. ir kitos dvi jos dukrytės, Elžbieta, gim. 2001 m., Patricija, gim. 2012 m., Tuo metu namuose dar buvo A. draugas A.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. T. parodė, kad 2016 m. birželio 10 d. tiksliai nepamena, nes praėjo nemažai laiko, bet palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad gyvena dviejų kambarių bute, adresu Kunigiškių g. 4-1, Grigiškės, Vilnius. Gyvena su mama, tėčiu, broliu A. T., gim. 1997 m. (šiuo metu gyvena atskirai, jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo), ir seserimis. Ji su broliu išvis nesutaria, nes jis elgiasi agresyviai, ji jo prisibijo, todėl stengiasi kuo mažiau būti šalia, ypač pastaruoju metu, kai jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, nes jis pasikeitė labai į blogąją pusę. Prisimena, 2016 m. birželio 10 d. vakare buvo namuose. Namuose buvo jos draugas A., mama E. T. ir dvi nepilnametės seserys. Pamena, buvo vakaras, A. grįžo iš kiemo namo keistas, lyg būtų pavartojęs narkotinių medžiagų, nes elgėsi keistai, nei iš šio ne iš to pradėjo rėkti, keiktis namuose. Ji nieko nelaukusi iškvietė policiją, nes bijojo, kad A. nenusiramins. Jis pradėjo rėkti bute ant mamos. Mama pasakė, kad jį išrašys iš šio buto. Jis pradėjo prikaišioti mamai dėl to. Ji buvo virtuvėje kartu su Arūnu ir A., tuo metu kai A. vis dar rėkavo ant mamos. Brolis A. T. stipriai pastūmė pečių srityje mamą į sieną koridoriuje, po ko mama trenkėsi į sieną, o ji sušuko jam "ką čia darai, mamai ir taip silpna“.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2016 m. birželio 10 d. įvykių nelabai pamena, bet visiškai palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad jis gyvena Kunigiškių g. 4-1, Grigiškėse, Vilniuje kartu su A. T., jos mama E., tėčiu A. ir seserimis. Gyvena tuo adresu jau senai, nes draugauja su A. Prieš tai su jais tuo pačiu adresu gyveno ir A brolis A. T., tačiau šiuo metu jam, kiek žino, yra skirta kardomoji priemonė negyventi šiuo adresu ir nesiartinti prie mamos. Pamena 2016 m. vasarą, galimai birželio mėnesį, vakare, nes jau buvo tamsus paros metas, buvo namuose kartu su A, E ir sesutėmis. A grįžo namo agresyvus, dėl ko nepamena. Pamena, dėl kažko A.j nuėjo į E. kambari ir su ja dėl kažko ginčijosi. Pamena, ginčo metu E išėjo iš kambario į koridorių, A atėjo jai iš paskos iš kambario ir ginčo metu A pastūmė abiem rankom E.ties krūtine, nuo ko E.trenkėsi į sieną nugara. A buvo šalia, ji iš karto surėkė "ką čia darai, mama silpna, jai bloga", pamena, A necenzūriniais žodžiais atsakė, kad jam „nesvarbu“ ir apsisukęs nuėjo į virtuvę.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-būrio vyriausiosios patrulės G. L. St 2016 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas iš E. T., kad jos sūnus A. T. pradėjo grasinti, reikalauja pinigų, smurtavo (b.l. 11-12).

Motyvuojamoji dalis

Už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal LR BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog tam, kad kiltų atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį pakanka, kad kaltininkas šeimos nariui ar artimam giminaičiui tyčiniais veiksmais sukeltų tik fizinį skausmą, nebūtinai pasireiškiantį per sužalojimus su akivaizdžiais liekamaisiais padariniais. Tačiau akcentuotina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos A. T. 2015-04-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2014) konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos.

Aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, pareiškime bei tarnybiniuose pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad A. T. 2016 m. birželio 10 d., apie 20.00 val., buto Kunigiškių g. 4-1, Grigiškėse, Vilniuje, koridoriuje abiem rankomis pastūmęs nukentėjusiąją E. T., šiai atsitrenkus nugara į sieną, sukėlė jai fizinį skausmą, tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Dėl 2016-06-10 LR BK 145 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Lietuvos Respublikos BK 145 str.1 d. numatyta tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį. Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat kad svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo išreikšti žodžiu grasinimai sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ar ją nužudyti, jo veiksmai, kuomet jis grėsmingai laikydamas rankoje peilį grasino savo mamai, teigdamas „ja tebia ubju jesle vipišiš menia s etoj kvartiry“, byloja apie grasinimų realumą, paveikė nukentėjusios psichinę būseną. Būtent tokios jos būsenos ir siekė kaltinamasis. Nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei ir sveikatai, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę ir nervinę įtampą. Realaus pavojaus buvimą sustiprina ir tai, kad viską mačiusi dukra išsigando ir bijodama pasekmių iškvietė policiją. Darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., sudėtį, todėl A. T. veika kvalifikuota teisingai.

Dėl 2017-01-09 LR BK 140 str. 2 d. padarytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu A. T. dėl 2017 m. sausio 09 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. prisipažino, paaiškindamas, kad tą dieną atsikėlė 06.15 val., nuo sesers verkimo. Jį suerzino tai, kadangi jam į darbą keltis tik 08 val., jis norėjo miego. Tačiau mama atėjo į jo kambarį ir jam pasakė "kelkis, gana miegoti". Jį tai dar labiau suerzino, atsakė jai, kad niekur jis nesikels. Daugiau jai nieko nesakė. Užmigti jau nebegalėjo, nes tuo metu atsikėlė ir kitos sesės, mama. Sesės vaikščiojo po butą, mama kažką darė virtuvėje, ir nuo to triukšmo jis pradėjo rėkti "baikit vaikščioti, išjunkite šviesą", tačiau niekas nesureagavo į jo žodžius. Kaltinamasis pamena, kad sesę tuomet pastūmė, ji nukrito ant grindų, kodėl tą padarė, nepamena. Tą dieną su mama konfliktų jokių nebuvo.

Nukentėjusioji E. T. parodė, kad 2017 m. sausio 09 d. A. T. ryte, nenorėdamas keltis, sukėlė konfliktą ir užpuolė ją. Griebęs už viršutinių drabužių, pargriovė ją ant grindų ir sudavė kaire ranka į petį, sukėlė jai fizinį skausmą. Ji yra neįgali, jai diagnozuotas vėžys, A. tai žino. Tarp jų nuolat vyksta konfliktai. Jis buvo įkalinimo įstaigoje ir nuolat gąsdina, kad nusižudys.

Nukentėjusioji A. T. parodė, kad ta dieną ryte buvo namuose. Buvo ankstus rytas, todėl visi tą rytą, t.y. ji, A., mama E. seserys ir brolis A, miegojo. Mama 6 ryto pradėjo visus žadinti, ką į mokyklą, ką į darbą, na kaip ir kiekvieną rytą. Pamena, A. nepatiko, kad mama jį žadina anksti, todėl jis pradėjo kelti balsą ant mamos, kad ji neva netrukdytų jam miegoti toliau, kad išjungtų šviesą kambaryje. Mama aišku neklausė A.ir toliau žadino sesutes į mokyklą. Jai atsibodo, kad A. iš pačio ryto rėkia „išjunkit šviesą“, todėl pradėjo jį raminti, sakyti „A. kelkis, gana miegoti, nerėk“. A. nepatiko tai, todėl jis atsikėlė iš lovos ir A. pastūmė abiem rankomis į krūtinę ir ji krito nugara ant lovos, jai labai skaudėjo (ji turi nugaros traumą, buvo skilęs kaulas). Tuo metu kambaryje buvo jos draugas A., kuris iš karto pribėgo prie A. ir užstojo ją. Pamena, A. buvo užsimojęs ranka virš jos, ranką buvo suspaudęs į kumštį, tačiau A. sugriebė jam už rankos ir nustūmė jį nuo jos, todėl A. jai nesudavė smūgio kumščiu. Kaip tik tuo metu į kambarį atėjo mama, A. pasitraukė nuo A.kad padėti jai atsistoti nuo lovos, nes jai skaudėjo nugarą, ji verkė. Tuo metu Andžej užsimojo ranka virš mamos. T. A. surėkė "Arūnai" ir A. pasisuko į A., pamatęs, kad jis užsimojęs virš mamos laiko kumštį ir tą daiktą rankoje, pribėgo prie A.j ir vėl stvėrė jam už rankos ir nustūmė A. nuo mamos. A. ir mamai nespėjo suduoti, nes A. spėjo sugriebti jį už rankos. Mama išėjo į kitą kambarį, o ji su Arūnu ir Andžej liko trise kambaryje. Tuo metu A. išėjo iš buto, ir po 4-5 min. grįžo iš laiptinės. Ji tuo metu iškvietė policiją, nes buvo išsigandusi, mama irgi buvo išsigandusi. Kai iškvietė policiją visą laiką buvo kambaryje su sesutėmis, todėl nematė, kas buvo paskui iki kol atvyko pareigūnai. Konflikto tarp A ir mamos virtuvėje ji nematė, nes buvo kambaryje.

Liudytojas A. K. parodė, kad, pamena, kad vakare ponia E. pasakė, kad reikės anksti keltis, nes turėjo kažkas atvažiuoti. Ryte pradėjo visus žadinti, visi atsikėlė, bet A. nenorėjo. Po to E. uždegė šviesą ir A. tai nepatiko, pradėjo keiktis, pašoko iš lovos, norėjo muštis. Pamena, kad savo sesę A. A. pastūmė ir ji nukrito ant lovos kampo.

Be kaltinamojo A. T. prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., nukentėjusiųjų E. T., A. T., liudytojo A. K. parodymų, jo kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VTV Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio R. A. 2017 m. sausio 09 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2017 m. sausio 09 d., apie 7.30 ryto, agresyvus sūnus A. T. smurtauja prieš šeimos narius, pastūmė sesę.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių Nr. 1-8 matyti namą ir butą kuriame buvo įvykdytos nusikalstamos veikos (b.l. 49-53).

Kaltinamojo A. T. veika pagal LR BK 140 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams.

Dėl 2017-01-09 LR BK 145 st. 1 d. padarytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. T. paaiškino, kad praėjo daug laiko, ne viską pamena tiksliai, bet visiškai palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad tą dieną A. užsimojo ranka virš mamos. A. tikrai matė, kad rankoje kaltinamasis laikė kažkokį daiktą, panašų į kastetą. Ji surėkė "Arūnai" ir A. pasisuko į A., pamatęs, kad jis užsimojęs virš mamos laiko kumštį ir kastetą, pribėgo prie A. ir vėl stvėrė jam už rankos ir nustūmė A. nuo mamos. Air mamai nespėjo suduoti, nes Arūnas spėjo sugriebti jį už rankos. Mama išėjo į kitą kambarį, o ji su Arūnu ir Andžej liko trise kambaryje. Tuo metu A. išėjo iš buto, ir po 4-5 min. grįžo iš laiptinės. Ji tuo metu iškvietė policiją, nes buvo išsigandusi, mama taip pat.

Liudytojas A. K. parodė, kad, pamena, kad vakare ponia E. pasakė, kad reikės anksti keltis, nes turėjo kažkas atvažiuoti. Ryte pradėjo visus žadinti, visi atsikėlė, bet A.nenorėjo. Po to E. uždegė šviesą ir Andžej tai nepatiko, pradėjo keiktis, pašoko iš lovos, norėjo muštis. Po to iš po pagalvės ištraukė kastetą, užsidėjo jį ant rankos ir pradėjo „šokti“ ant mamos ir sesės Angelinos.

Be kaltinamojo A. T. parodymų dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų E. T., A. T., liudytojo A. K. parodymų, jo kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VTV Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio R. A. 2017 m. sausio 09 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2017 m. sausio 09 d., apie 7.30 ryto, agresyvus sūnus A. T. su kastetu grasina savo šeimos nariams, pastūmė sesę.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių Nr. 1-8 matyti namą ir butą kuriame buvo įvykdytos nusikalstamos veikos (b.l. 47-52).

Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Kaltinamojo A. T. veika pagal LR BK 145 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis grasino nužudyti ar sunkiai sužaloti motiną.

Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo dalinį prisipažinimą, nukentėjusiųjų parodymus, liudytojo parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, A. T. kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai.

Nors kaltinamasis A. T. prisipažino kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas numatytas LR BK 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), tačiau neigia savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 str. 1 d. Tokie kaltinamojo parodymai dalyje dėl 2016-06-10 ir 2017-01-09 grasinimų nužudyti, kategoriškai prieštarauja nukentėjusiųjų E. T. parodymams ir A. T. parodymams, liudytojo A. K. parodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Baudžiamojoje byloje pagrįstai nustatyta, kad A. T. 2016-06-10, laikydamas peilį, sakydamas „tada neužmušiau, galiu dabar užmušti“ grasino nužudyti savo motiną E. T.. Šias aplinkybes betarpiškai stebėjo nukentėjusiosios E. T., A. T. ir liudytojas A. K.. Liudytojas A. K. asmeniškai išmušė iš kaltinamojo A. T. rankos peilį, kurį vėliau nukentėjusioji A. T. nunešė į virtuvę. Kaip nukentėjusiosios taip ir liudytojas patvirtino, kad įvykio metu kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, riekė, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir jie nežinojo ko iš kaltinamojo galima buvo tikėtis. Taip pat A. T. prisipažino, kad 2017 m. sausio 09 d. konflikto su mama metu smurtavo prieš mamą ir seserį, tokiu būdu sukeldamas joms fizinį skausmą, tačiau jis neigia grasinęs. Be to, jis iš viso aiškina, kad kasteto neturėjo niekada, todėl negalėjo juo grasinti. Tačiau kaltinamojo parodymus šioje dalyje akivaizdžiai paneigia nuoseklūs ir išsamūs E. T., A. T. ir A. K. parodymai, kurie aiškiai nurodė, kad kaltinamasis A. T. turėjo kastetą, kuriuo užsimojęs nukentėjusiajai E. T. grasino ją nužudyti. Tokie nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai nėra prieštaringi, yra nuoseklūs, atitinka faktinėms bylos aplinkybėms ir netikėti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, galima pagrįstai teigti, jog A. T. kaltė įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę iš dalies bandydamas toje dalyje išvengi baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas.

Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis A. T. yra įvykdęs keturias nesunkias nusikalstamas veikas, nusikaltimai yra baigti, nusikalto būdamas anksčiau teistas, bylos duomenimis anksčiau teistas 5 kartus (b. l. 96-99), dvi iš nusikalstamų viekų padarė netrukus po jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka (b.l 94.). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, prisipažįsta tik dėl dviejų iš keturių nusikalstamų veikų, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į minėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam A. T. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi šiuo metu A. T. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios tikslinga panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. ( 2 nusikalstamos veikos), 145 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos) ir nuteisti :

pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl 2016-06-10 padarytos nusikalstamos veikos – 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl 2016-06-10 padarytos nusikalstamos veikos - 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl 2017-01-09 padarytos nusikalstamos veikos - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl 2017-01-09 padarytos nusikalstamos veikos – 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl 2017 m. sausio 9 d. nusikalstamos veikos paskirtos bausmės, iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl 2016 m. birželio 10 d. nusikalstamos veikos, LR BK 145 str. 1 d. dėl 2016 m. birželio 10 d. nusikalstamos veikos, LR BK 140 str. 2 d. dėl 2017 m. sausio 9 d. nusikalstamos veikos ir paskirti A. T. galutinę – 1 (vienerių) metų ir 2 ( dviejų ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bendrinant bausmės dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę paskirtą pagal Vilniaus apylinkės teismo 2016 m rugsėjo 09 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, ir paskirti A. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmę pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2017 m. gegužės 25 d.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką A. T. visiškai įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.