Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-473/2011

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-80580-2007-3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios I. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. išteisintas nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2007 m. gegužės 19 d. apie 17.52 val., vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve, tiesiai, priešpriešiais per sankryžą važiavusio automobilio Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. A. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje Opel Kadett važiavusi keleivė I. B., kuriai padaryti kūno sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Savo veiksmais A. A. pažeidė KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950, įsigaliojusio 2003-04-01 (Žin. 2003, Nr. 7-263) redakcija) 199 punkto reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Nukentėjusioji skunde nurodo, kad net ir negalint neginčytinai nustatyti tikslaus alkūnės sužalojimo laiko, nukentėjusioji mano, jog priešingai ekspertizės išvadoms kiti jai padaryti sužalojimai turėtų būti vertinami ne kaip nežymus, o kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėjo, kad BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nustatomi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro, Teisingumo ministro, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86). Šių taisyklių 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad sveikatos sutrukdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, jeigu kyla abejonių dėl eksperto pateiktos išvados pagrįstumo arba, kai nukentėjusysis ginčija sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo pagrįstumą, kilusios abejonės turėtų būti patvirtinamos ar paneigiamos tiesiogiai remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (LAT byla Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-44/2008). P. T. nuostatas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, be kita ko, nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda nedidelė dalį – daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, ekspertizės ir specialisto išvadų, eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sveikatą jai sutrikdė daugiau nei 10 dienų laikotarpiui. 2007-05-28, t.y. praėjus 9 dienoms po įvykio, okulisto apžiūroje buvo konstatuota, kad avarijos metu jos patirti sužalojimai dar nėra sugiję – dešinės akies vokuose nustatytos kraujosruvos bei skausminga abdukcija. 2007-05-30, t.y. praėjus 11 dienų po įvykio, jai vis dar skaudėjo krūtinės ląstos dešinėje, 2007-06-13 (po 25 d. nuo įvykio) vis dar buvo nustatyti dešinės blauzdos patinimai, ji skundėsi galvos svaigimu, skausmais po žaizdos susiuvimo, dešiniojo peties, dešinės alkūnės, kelio ir blauzdos skausmais. Dėl sužalojimų patirti negalavimai buvo fiksuojami ir vėlesniuose apsilankymuose pas gydytojus (2007-06-21, 2007-07-30, 2007-09-03 ir t.t.), o taip pat liekamieji sužalojimų reiškiniai yra juntami iki šiol: jai nuolat sužalojimo vietoje skauda galvą, juntami rankos bei kojos skausmai, galvos svaigimas ir pan. Todėl neturėtų kilti abejonių, jog dėl avarijos metu patirtų sužalojimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Jai padaryti sužalojimai, net ir darant prielaidą, kad nustatyti tikslios dešinės rankos sužalojimo datos neįmanoma, laikytini nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl to A. A. veiksmuose yra nusikaltimo, numato LR BK 281 str. 1 d. sudėtis, dėl ko skundžiamas nuosprendis naikintinas ir A. A. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Išteisintasis A. A. ir jo gynėja advokatė prašė prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios I. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. A. atžvilgiu, padarė nepagrįstą išvadą, kad A. A. veiksmuose nėra LR BPK 281 str. 1 d. sudėties (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesant kategoriškos teismo medicinos ekspertų išvados, kad būtent autoavarijos metu I. B. buvo padarytas sužalojimas – dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžis, kuris nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, nesurinkus įrodymų, leidžiančių A. A. nusikalstamus veikus kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 1 d., visas abejones aiškino kaltinamojo naudai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog eismo įvykio metu transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis. Vėliau, t.y. pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą teisme, A. A. pradėjo ginčyti eismo įvykio metu transporto priemonės vairavimo faktą, t.y., kad ne jis vairavo transporto priemonę, o kitas asmuo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, apklausęs byloje esančius liudytojus, tiek betarpiškai įvykyje dalyvavusius asmenis, tiek ir policijos pareigūnus, paneigė tokius vairuotojo A. A. parodymus ir konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog dėl 2007-05-19 įvykusios autoavarijos, kurios metu buvo sužalota nukentėjusioji I. B., yra kaltas A. A..

Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2007-05-19 eismo įvykio metu transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. A.. Be to, A. A. nepateikė apeliacinio skundo, kuriuo nesutiktų su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusioji I. B. taip pat neginčijo A. A. vairavimo fakto, todėl kolegija dėl tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados smulkiau nepasisako ir sprendžia, kad bylos faktiniais duomenimis yra patvirtinta, jog transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo A. A., ką teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nesurinkta pakankami faktinių duomenų, leidžiančių teigti, jog A. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir prokuratūros bei nukentėjusiosios I. B. apeliacinių skundų argumentais, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, t.y. apklaususi specialistus: E. P., D. K., P. B., daro išvadą, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog būtent eismo įvykio metu I. B. buvo sužalota, dėl ko jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme kilo tam tikrų abejonių dėl I. B. autoavarijos metu padarytų kūno sužalojimų sunkumo laipsnio, įvertinus visus turimus medicininius duomenis, ekspertizės aktą pasirašę ekspertai ir specialistai pateikė bendrą išvadą, jog mažai tikėtina, kad šis I. B. padarytas sužalojimas galėjo atsirasti 2007-05-198 įvykusios autoavarijos metu, kolegija sprendžia, kad atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir apklausus liudytojus – gydytojus E. P., D. K., P. B., neabejotinai nustatyta, kad I. B. nustatytas dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžis galėjo atsirasti būtent eismo įvykio metu, t.y. 2007-05-19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki eismo įvykio I. B. dėl dešinės rankos sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė. Tai, kad ne iškart I. B. buvo nustatytas minėtas rankos sužalojimas (alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžis) nesudaro pagrindo manyti, jog nukentėjusioji galėjo patirti tokį sužalojimą ne eismo įvykio metu, bet po eismo įvykio. Priešingai, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad iškart po eismo įvykio I. B. buvo nustatyti sužalojimai, t.y. jai buvo sužalota galva, dešinė alkūnė ir kairė blauzda. Tai patvirtinta Specialisto išvadoje Nr. G 5402/07 (01) (t. 1., b.l. 18-19), kur nurodyta, kad I. B. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje. Nors šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad I. B. nustatyti sveikatos sutrukdymai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, akivaizdu, kad visgi iškart po eismo įvykio I. B. buvo konstatuoti dešinės alkūnės sužalojimai. Vėliau, t.y. atlikus papildomą I. B. kūno tyrimą, specialisto išvadoje Nr. G 2885/08(01) konstatuota, kad nustatytas I. B. dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi lūžus alkūnkauliui sveikata sutrikdoma ilgam, t.y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1., b.l. 72). Taigi, nors specialistas minėtoje išvadoje negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad šie sužalojimai buvo padaryti 2007-05-19, t.y. būtent autoavarijos metu, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti, jog tokius sužalojimus nukentėjusioji I. B. patyrė būtent eismo įvykio metu, nes mažai tikėtina, kad I. B., nukentėjusi eismo įvykio metu, dar kartą galėjo patirti panašią traumą, t.y. sužalojimą toje pat kūno vietoje, po įvykio, juolab, kad išorinės dešinės rankos sužalojimo žymės jai buvo konstatuotos iškart po įvykio.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2007-05-24 gydytojai E. P. atvykus į nukentėjusiosios I. B. namus pagal iškvietimą, ji nustatė, kad stebimos kraujosruvos dešinio paties srityje, dešinėje alkūnėje <...>. 2007-06-21 gyd. P. I. B. apžiūros metu nustatė – dešinio peties judesiai aštriai skausmingi, judesiai dešinėje alkūnėje apriboti. Vaizdas po dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos priekinio kampo lūžio.

2007-06-21 I. B. buvo nustatyta dešinio alkūnės sąnario 2-jų krypčių (rgr. Nr. 10176-77) dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos atskilimas be dislokacijos.

Nors ekspertizės akte Nr. EKG 10(69)/11(01) (t. 2., b.l. 22) nurodyta, kad I. B. dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžio padarymas 2007-05-19 mažai tikėtinas, kolegija nesutinka su tokia ekspertų – specialistų išvada, kadangi tokia išvada paneigiama byloje esančiais įrodymais.

Teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu apklausti specialistai E. P., D. K., P. B. parodė, kad jie matė, jog I. B. buvo sužalota. Liudytojai patvirtino, kad I. B. dešinės rankos sužalojimai galėjo būti patirti eismo įvykio metu. Kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog I. B. konstatuotas dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžis nustatytas ne iškart po eismo įvykio, o praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio, nesudaro pagrindo manyti, kad tokius sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti ne eismo įvykio metu, bet po eismo įvykio. Kolegijos nuomone, neiškart nustatyti nukentėjusiajai dešinės rankos nesunkūs sužalojimai, ar dėl gydytojų neatidumo, ar dėl kitų priežasčių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad A. A. negali būti atsakingas už nukentėjusiajai sukeltą sveikatos sutrikdymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog A. A., 2007 m. gegužės 19 d. apie 17.52 val., vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniaus mieste, sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve, tiesiai, priešpriešiais per sankryžą važiavusio automobilio Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. A. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje Opel Kadett važiavusi keleivė I. B., kuriai padaryti kūno sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950, įsigaliojusio 2003-04-01 (Žin. 2003, Nr. 7-263) redakcija) 199 punkto reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kolegija sprendžia, kad tarp A. A. veiksmų, t.y. Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimų pažeidimo ir nukentėjusiosios I. B. patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl A. A. turi atsakyti pagal LR BK 281 str. 1 d.

Skiriant nuteistajam bausmę, turi būti atsižvelgiama į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kolegija nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdama kaltinamajam A. A. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jis neteistas (teistumas išnykęs) (t. 1., b.l. 88, 89), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1., b.l. 90), gydytas psichiatrinėje ligoninėje, įrašytas į narkologinę įskaitą, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t. 1., b.l. 93, 94), turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, dirba. A. A. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, nukentėjusioji I. B. dėl padaryto nusikaltimo patyrė žalos, todėl kolegija sprendžia, kad kaltinamajam turi būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis, nei įstatyme už neatsargius nusikaltimus numatytas baudos vidurkis (BK 47 str. 3 d. 5 p.).

Konstatavus A. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., kolegija sprendžia, kad netikslinga atsakyti į kiekvieną nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentą, kuriuo nukentėjusioji skundžia pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl A. A. išteisinimo ir jai padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnio, nes kaltinamojo kaltės klausimas jau išspręstas.

Sprendžiant nukentėjusiosios I. B. civilinio ieškinio klausimą, nukentėjusiajai pareiškus civilinį ieškinį 8273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1., b.l. 137-138), kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios I. B. patirtą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė AB Lietuvos draudimas, kurioje buvo draustas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjusioji turtinės žalos atlyginimo iš A. A. neprašė. Nukentėjusioji I. B. civiliniu ieškiniu ir patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai iš A. A. 8273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dalį neturtinės žalos, t.y. 1726,40 Lt jai yra atlyginusi draudimo įstaiga. Nukentėjusioji nurodė, kad eismo įvykio metu ji patyrė neturtinę žalą, susijusią su jai sukeltu fiziniu skausmu, bendravimo galimybių sumažėjimu, nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais. Todėl bendrai savo patirtą neturtinę žalą jį įvertino 10 000 Lt.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji I. B. dėl nesunkiai sutrikdytos sveikatos patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie neigiamai paveikė jos tolimesnį gyvenimą. Dėl dešinės rankos nesunkaus sužalojimo nukentėjusioji I. B. ilgą laiką negalėjo valdyti dešinės rankos, net ir šiuo metu ji jaučia sužalojimo pasekmes. Tai be jokios abejonės neigiamai paveikė jos dvasinę padėtį. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusioji išties patyrė neturtinę žalą, tačiau jos prašomas priteisti 8273,60 Lt neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kolegija, mažindama nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiosios patirtos žalos pobūdį ir lokalizaciją, į tai, kad kaltinamojo A. A. padarytas nusikaltimas yra neatsargus. Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiajam pasipelnyti kaltinamojo ar draudimo bendrovės sąskaita. Todėl kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti iš A. A. 8273,60 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra pernelyg didelė, kuri mažintina iki 3500 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis A. A. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios I. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudą.

Priteisti nukentėjusiajai I. B. iš nuteistojo A. A. 3 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.