Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, neteistas, nedirbantis, gyvenantis Anykščiuose, Liudiškių g. 23-14, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 290 straipsnį ir

(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyvenantis Anykščiuose, Liūdiškių g. 31b-6, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį , ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. P. ir J. Š. įžeidė policijos pareigūnus, atliekančius savo pareigas, o būtent: 2010-03-25 apie 17 val. 15 min., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Anykščių rajono policijos komisariato, viešosios tvarkos skyriaus, patrulių būrio patruliui A. Č. Anykščių m., S. Dariaus ir S. Girėno g. ties namu Nr.3 sustabdžius kaltinamąjį D. P. vairuojantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) neprisisegus saugos diržu, policijos pareigūnui priėjus prie automobilio ir nespėjus jam prisistatyti, pro pravirą automobilio vairuotojo durelių stiklą, D. P. pakeltu tonu paklausė ko jis nori, o kai policijos pareigūnas D. P. prisistatė kas esąs ir paprašė paduoti savo vairuotojo pažymėjimą bei automobilio registracijos liudijimą, D. P. prašomų dokumentų nepateikė, pavadindamas pareigūną įžeidžiančiu žodžiu sakydamas , kad jam nieko neduos , o J. Š. garsiai šaukdamas klausinėjo policijos pareigūno „ko čia mentai nori“ . D. P. pareikalavus netrukdyti važiuoti , jis garsiai šaukdamas pavadino A. Č. įžeidžiančiais žodžiais, nuolat keikėsi, o prie jų atėjus policijos pareigūnui V. Ž., kuris D. P. paprašė pateikti dokumentus ir perspėjo, kad už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą jis bus patrauktas administracinėn atsakomybėn, D. P. toliau iššaukiančiai vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo pareigūnus, kad su jo žmona lytiškai santykiauja visas miestas ir jis bus nušautas, o J. Š. garsiai šaukdamas klausė ko čia policijos pareigūnai nori, grasino , kad kelias slidus ir jie gali paslysti, išvadino policijos pareigūnus įžeidžiančiais žodžiais. D. P. dokumentų nepateikus, prie jų atėjus policijos pareigūnui G. A. ir dar kartą paprašius pateikti dokumentus, D. P. atrėžus jog nežino kas jis toks yra, D. P. toliau vartojo necenzūrinius žodžius , į kitų policijos pareigūnų perspėjimus nereagavo. A. Č. ir V. Ž. bandant jėga iš automobilio ištraukti D. P., J. Š. rankomis apkabino D. P., laikė jį ir trukdė jį ištraukti, žodžiais varė pareigūnus lauk, kaltino juos pradėjus lįsti , klausė ar pačiulpti lytinį organą vartojo necenzūrinius žodžius ir išreiškė pretenzijas dėl jų sulaikymo . Tokiais veiksmais D. P. ir J. Š. viešojo administravimo funkcijas atliekančius policijos pareigūnus įžeidė.

Kaltinamasis D. P., kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną , jis, vairuodamas savo automobilį „Audi“ A6, važiavo Anykščių miesto S. Dariaus ir S. Girėno gatve. Automobilyje dar važiavo J. Š., ir T. R.. Visi jie buvo prisisegę saugos diržus. Pamatęs, kad jo automobilį stabdo policijos pareigūnas, jis sustojo , liko jame sėdėti ir pravėrė vairuotojo durelių stiklą. Nepažįstamas policijos pareigūnas neprisistatęs pareikalavo dokumentų. Jis pareigūnui dokumentų nedavė, nes jis neprisistatė. Klausė jo už ką jis jį sustabdė. Pareigūnas nurodė, jog jis vairavo neprisegęs saugos diržo . Netrukus pamatė, kad prie automobilio atėjo jam pažįstamas policijos pareigūnas V. Ž., kuriam jis taip pat atsisakė pateikti dokumentus. Pareigūnas paprašė jo išlipti iš automobilio, tačiau jis nelipo. Jis pareigūnų necenzūriniais žodžiais nevadino, tik kalbėdamas vartojo daug keiksmažodžių. Neįžeidinėjo ir V. Ž. , apie jo žmoną nekalbėjo. Važiuoti automobiliu jis nebandė. Policijos pareigūnas pats atidarė automobilio dureles ir vėl paprašė išlipti, jis liepė jam pasitraukti ir uždaryti duris. Jis visada kalba garsiai ir kitiems žmonėms atrodo, kad kalba pakeltu tonu. Jis norėjo uždaryti automobilio dureles, tačiau policijos pareigūnas stovėjo tarp durelių ir automobilio, ir jis jų neuždarė. Policijos pareigūnas ranka sugriebė jam už rankovės, jis trūktelėjo ranką, kad pareigūnas ją paleistų, ir pareigūnas ją paleido. Pareigūnui per ranką jis nesudavė. Sėdėję automobilyje J. Š. su T. R. elgėsi ramiai, nesikeikė, pareigūnų nekoneveikė, necenzūriniais žodžiais nevadino. Jis pats policijos pareigūnų neįžeidinėjo. Policijos pareigūnai iškvietė atvažiuoti kitus policijos pareigūnus, kažkas iš jų bandė jį ištempti iš automobilio, tačiau jis tvirtai laikėsi rankomis suėmęs už vairo. Kažkas po to jį griebė už rankos, už kojos, atsegė saugos diržą, tačiau policijos pareigūnai jo iš automobilio neištempė, nes jis nesidavė, ir jie jį paleido. Policijos pareigūnai jam leido automobiliu pavažiuoti į šoną, kad netrukdyti eismui. Tada padavė savo dokumentus. Jeigu policijos pareigūnai būtų gerai elgesį, tai nieko nebūtų įvykę. Kaltinamasis nurodė, jog jis kalbėdamas labai keikiasi, todėl sakinio gale jis visada pasako kelis keiksmažodžius, tačiau jie nebuvo skirti pareigūnams. Jis pareigūnų neįžeidinėjo. Jie patys prie jo prikibo, teigdami, jog jis vairuoja neprisisegęs diržo. Jis gana dažnai yra stabdomas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis J. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną jis važiavo kartu su D. P., jo vairuojamu automobiliu , sėdėjo ant priekinė keleivio sėdynės. Ties vyno gamykla D. P. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas A. Č., kuris priėjęs ir neprisistatęs paprašė D. P. pateikti dokumentus. Kadangi D(duomenys neskelbtini) dokumentų pareigūnui nedavė, šis atidarė dureles ir, suėmęs D. P. už rankos, pareikalavo išlipti. Nei jis, nei D. P. pareigūnų necenzūriniais žodžiais nekoneveikė. Tuo metu prie automobilio priėjo pareigūnas V. Ž.. Jo jie taip pat nekoneveikė, neužgauliojo ir neįžeidinėjo(duomenys neskelbtini) kalbėdamas keikėsi, tačiau tie keiksmažodžiais nebuvo skirti pareigūnams. Neprisipažino, jog pareigūnams grasino, jog sudavė pareigūnui į ranką. Netrukus atvažiavo dar du policijos pareigūnai, kurie bandė išlaipinti D. P. iš automobilio. Kad to nepadarytų jis D. P. laikė apkabinęs per krūtinę, tačiau pareigūnų nekoneveikė ir neįžeidinėjo. Patys pareigūnai elgėsi blogai darė, darė ką norėjo, neperspėjo, jog vartos prievartos priemones.

Nukentėjusysis A. Č., parodė, kad tą dieną , jis kartu su Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnu V. Ž. pagal tarnybos užduotį tikrinti ar transporto priemones vairuoja blaivūs vairuotojai ir ar jie važiuoja prisisegę saugos diržu. Anykščių miesto S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje automobilį pasistatė įvažiavime prie Anykščių vyno gamyklos, esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Pamatė, kad nuo A. Baranausko aikštės į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę įvažiavo automobilis „Audi“ A6, kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržu , jis vairuotoją stabdė lazdele , tačiau jo vairuotojas sustojo maždaug 25-30 m. toliau nuo jo stabdymo vietos. Jam priėjus prie automobilio vairuotojo durelių, kurių stiklas buvo pravertas, ir prisistačius, vairuotojas D. P. iš karto pakeltu tonu jo paklausė ko jis nori, sakydamas „ko nori ožy“ . Pareigūnas nurodo, jog po tokių žodžių pasimetė, nes ne kasdieną taip žmonės kreipiasi. Kai paprašė dokumentų, pasipylė necenzūrinių žodžių lavina. Kai pareigūnas paaiškino, jog jis važiavo neprisisegęs saugos diržo, D. P. keikdamasis pasakė, jog buvo prisisegęs. Pareigūnas tvirtino, jog prieš stabdant D. P., jis aiškiai matė, jog jis važiuoja neprisisegęs diržo, tačiau D. P. sustojo ne iš karto, todėl iki jis priėjo prie automobilio, tai jis jau buvo spėjęs užsisegti saugos diržą . Pamatęs, jog vyksta konfliktas priėjo kitas pareigūnas V. Ž. ir paprašė pateikti dokumentus. Pamatęs V. Ž., D. P. supyko , pradėjo ant jo rėkti, pradėjo sakyti apie V. Ž. žmoną nepadoriai. J. Š. vis pritardavo D. P.. Apie incidentą, A. Č. pranešė į budėtojų dalį ir atvyko kitas ekipažas G. A. ir M. M.. G. A. paprašius dokumentų, D. P. atkirto, jog jam neduos, nes jis jo nestabdė. Tuomet A. Č. dar kelis kartus pareikalavo dokumentų ir perspėjo, jog išlaipins jėga, jei neklausys policijos pareigūnų. Tuomet jis ir V. Ž. norėjo D. P. išlaipinti jėga. A. Č. išsitraukęs telefoną pradėjo įrašinėti . D. P. jų neklausė, durelėmis jį prispaudė, tačiau V. Ž. dureles atidarė. Kai A. Č. įlindo į saloną atsegti diržą, kad ištrauktų D. P., tai J. Š. trukdė, tai daryti, traukė už rankos D. P., jį laikė apkabinęs. J. Š. pareigūnui nesmūgiavo. (duomenys neskelbtini) įsispyrė kojomis į slenkstį . Kadangi tuo metu baigėsi darbas ir gatve ėjo daug žmonių, tai nenorėdami tęsti konflikto, nebetraukė D. P. iš mašinos. D. P. pats paprašė patraukti automobilį , nes trukdė eismui . Po to, D. P. buvo pristatytas į policijos komisariatą ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Liudytojas nurodė, jog kaltinamieji jį įžeidė, pasipriešino, todėl yra pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prašė tenkinti ir jo ieškinį dėl neturtinės žalos.

N. V. Ž. davė analogiškus parodymus. Patvirtino, jog D. P. keiksmažodžius vartojo ne tik šnekamojoje kalboje, bet įvairius įžeidžiančius žodžius , kurie buvo skirti jiems- pareigūnams. D. P. įžeidinėjo jį negražiai kalbėdamas apie jo žmoną. J. Š. antrino D. P., sakė, jog jie driskiai, kaip jie apsirengę, perspėjo, jog slidus kelias . Prašė tenkinti pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos, nes patyrė didelį emocinį stresą.

Iš byloje esančio 2010-03-25 Anykščių rajono policijos komisariato pajėgų ir priemonių išdėstymo žurnalo kopijos, matyti, kad tą dieną pareigūnai A. Č. su V. Ž. dirbo nuo 14 val. iki 2 val., o G. A. su M. M. – nuo 7 val. iki 19 val. (t. 1, b. l. 36-37).

L. V(duomenys neskelbtini) į paskutinį teismo posėdį neatvyko, tačiau ji buvo apklausta teisme iki byla buvo sugrąžinta prokurorui. Apklausta teisme ji parodė, jog tą dieną ji su E. J. dirbo parduotuvėje „Eurokos“ . Atkreipė dėmesį, kad gatve pravažiavo automobilis ir sustojo. Pamatė prie automobilio policijos pareigūnus , girdėjosi triukšmas. Tada jos išėjo į lauką . Kokie buvo vartojami žodžiai ji negirdėjo, nes buvo triukšmas, gatve važiavo automobiliai . Matė, jog policijos pareigūnai bandė vairuotoją išlaipinti , girdėjosi barnis. Ji paėmė telefoną ir filmavo kelias minutes įvykį. Atstumas tarp automobilio ir jų buvo apie 40 metrų. Po to atvažiavo dar vienas policijos automobilis . Ne visą laiką stebėjo įvykį, nes parduotuvėje buvo žmonių. Ji manė, jog vairuotojas nusižengė, todėl jį ir sustabdė. Liudytoja nurodė, jog nepažįsta nei vairuotojo, nei pareigūnų. Girdėjo, kad vairuotojas pareigūnus vadino „mentais“. Atvažiavus antram policijos automobiliui , viskas nurimo.

L. T. R. parodo, kad tos dienos apie 17 val. jis su D. P. ir J. Š., D. P. vairuojamu automobiliu važiavo S. Dariaus ir S. Girėno gatve link Ramybės mikrorajono. Jis sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, o J. Š. sėdėjo keleivio vietoje šalia vairuotojo D. P.. Visi trys jie buvo blaivūs ir buvo prisisegę saugos diržais. Netoli vyno gamyklos prie automobilių stovėjimo aikštelės jų automobilį stabdė policijos pareigūnas. D. P. sustojo netoli tos vietos, kurioje jį stabdė policijos pareigūnas. Jų automobilyje gana garsiai grojo muzika. Policijos pareigūnas, priėjęs prie automobilio, paprašė D. P. dokumentų. D. P. jam jų nedavė, atsisakė juos duoti, nes policijos pareigūnas jam neprisistatė. D. P. nebandė su automobiliu nuvažiuoti. Policijos pareigūnas atidarė automobilio vairuotojo dureles ir iš automobilio pradėjo traukti D. P., nieko jam nesakė, bandė atsegti vairuotojo saugos diržą, tačiau D. P. sėdėjo rankas uždėjęs ant vairo. J. Š. nieko nedarė ir nieko nesakė. Kai atvažiavo su automobiliu kiti policijos pareigūnai, tai jie leido D. P. automobilį pastatyti aikštelėje. Jis negirdėjo, jog D. P. ir J. Š. būtų įžeidinėjęs pareigūnus. Gal ir buvo pavartotas koks keiksmažodis, tačiau ne pareigūnų adresu.

Liudytojas G. A. parodė, jog jis yra davęs parodymus teisme, todėl prašė jais vadovautis, nes praėjus daug laiko po įvykio , jis ne viską pamena. Parodė, jog tą dieną jis su M. M. dirbo viename ekipaže, kai išgirdo, jog reikalinga pagalba pareigūnams Dariaus ir Girėno gatvėje, kad vairuotojas nepateikė dokumentų ir nelipa iš automobilio. Jiems privažiavus, matė, jog pareigūnai A. Č. ir V. Ž. grumiasi su vairuotoju, kuris nenori išlipti . Vairuotojas keikėsi, įžeidinėjo pareigūnus. Liudytojas nurodė, jog jis prisistatė vairuotojui ir paprašė dokumentų, tačiau jis nedavė. Tuo metu gatvėje buvo žmonių, nes baigėsi darbas. Jis nepadėjo pareigūnams, nes jie abu buvo prie vairuotojo. Jiems atvykus, įtampa nuslūgo, vairuotas patraukė automobilį, nes jis kliudė eismui, pateikė dokumentus. Atvykęs į vietą, jis girdėjo, kaip pareigūnai buvo vadinami gaidžiais, buvo daug keiksmažodžių.

L. M. (duomenys neskelbtini) parodė, jog nepamena visų įvykio aplinkybių, prašė vadovautis jo parodymais, duotais teisme ankščiau. Patvirtino, jog su pareigūnų G. A. jie atvyko , kai A. Č. ir V. Ž. paprašė pagalbos. Jis nebuvo priėjęs prie to automobilio, nes ten jau buvo trys pareigūnai. Jis girdėjo, jog vairuotojas ginčijosi su pareigūnais, nematė ar jie priešinosi.

Iš stenogramos, parašytos išklausius A. Č. mobiliojo ryšio telefonu padarytą įrašą, matyti, kad D. P. klausinėjo policijos pareigūnų ko jie nori, vartojo daug necenzūrinių žodžių, grasino kažką padaryti, kėlė nepasitenkinimą, kad jį dešimt kartų per dieną stabdo, klausė gal policijos pareigūnai nori kyšio, liepė patraukti jo automobilį, klausė ko čia lenda, daro, plėšo striukę; kai jam buvo pasakyta lipti iš automobilio, nesitampyti, vartojo necenzūrinius žodžius, vėl klausė ko jie nori, sakė uždaryti duris, vėl klausinėjo kodėl jį stabdo dešimt kartų per dieną, vartojo necenzūrinius žodžius, iš automobilio nelipo, atsisakė pateikti dokumentus, klausinėjo kas yra, vėliau sakė, kad dokumentus pateiks kai bus uždarytos durys, klausė kokius čia cirkus jam krečia, vartojo necenzūrinius žodžius ir pasakė, kad dokumentus paduos kai patrauks automobilį. Taip pat iš stenogramos matosi, jog ir J. Š. įžeidinėja pareigūną necenzūriniais žodžiais. Kaltinamieji dar labiau supyksta, kai pareigūnai negalėdami ištraukti iš automobilio D. P., norėjo purkšti dujų . (t. 1, b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamieji D. P. ir J. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t.y. įžeidė policijos pareigūnus , einančius savo pareigas. Jų veiksmai šioje kaltinimo dalyje kvalifikuoti teisingai pagal LR baudžiamojo kodekso 290 straipsnį. Kaltinamieji dėl šio kaltinimo kaltais neprisipažino, nurodydami, jog jie neįžeidinėjo pareigūnų, o tik kalboje vartojo keiksmažodžius, kurie nebuvo jiems skirti. Tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jie prieštarauja pareigūnų – nukentėjusiųjų A. Č. ir V. Ž. parodymams, liudytojų G. A., V. P. parodymams, padarytai garso įrašo stenogramai bei garso įrašui. Pagal LR baudžiamojo kodekso 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiam asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Kaip nustatyta, tą dieną policijos pareigūnai A. Č. ir V. Ž. dirbo mieste. S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje A. Č. sustabdžius kaltinamojo D. P. vairuojamą automobilį, kaltinamasis D. P. labai pasipiktino ir priėjusiam A. Č. elgėsi agresyviai, atsisakė pateikti dokumentus, įžeidinėjo pavadindamas jį „ožiu“, garsiai šaukė ir keikėsi. Priėjus kitam policijos pareigūnui, kaltinamasis D. P. taip pat elgėsi agresyviai, šaukė, keikėsi, atsisakė pateikti dokumentus, įžeidinėjo V. Ž. nepagarbiai kalbėdamas apie jo žmoną. Pareigūnams pareikalavus išlipti iš automobilio ir bandant jį išlaipinti , kaltinamasis D. P. priešinosi, stūmė pareigūnus, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamasis J. Š. taip pat įžeidinėjo policijos pareigūnus, vadindamas juos driskiais, mentais, gaidžiais, kitais necenzūriniais žodžiais, kurie yra garso stenogramoje, siūlėsi čiulpt lytinį organą . Įvykio vietoje buvusiems pareigūnams pranešus, kad reikalinga pagalba, atvyko policijos pareigūnai G. A. ir M. M.. Kaltinamasis D. P. ir toliau nevykdė reikalavimo pateikti dokumentus, lipti iš automobilio ir kartu su kaltinamuoju J. Š. toliau keikėsi, įžeidinėjo pareigūnus. Byloje nustatyta, jog kaltinamųjų necenzūriniai žodžiai buvo nuolat vartojami, nuo pat automobilio sustabdymo pradžios iki pat to momento, kai kaltinamasis D. P. patraukė automobilį ir atidavė pareigūnui dokumentus, t.y. gana ilgą laiko tarpą. Kaltinamieji nurodo, jog jie tardami necenzūrinius žodžius , juos adresavo ne pareigūnams, tačiau toks jų teiginys nepagrįstas. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog kaltinamieji necenzūrinius žodžius vartojo nuolat, visą konflikto laiką. Pareigūnai nurodo, jog visi keiksmažodžiai bei kiti įžeidžiantys žodžiai buvo adresuojami jiems. Kaltinamųjų vartojami necenzūriniai ir kiti juos ir jų šeimos narius įžeidžiantys žodžiai buvo adresuojami konkrečiai tarnybines funkcijas vykdantiems policijos pareigūnams, kurių teisėtiems reikalavimams jie atsisakė paklusti. Necenzūriniais žodžiais kaltinamieji išreiškė protestą prieš pareigūnų veiksmus, kuriais jie siekė sutramdyti kaltinamąjį D. P.. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokiose situacijose buvo ištarti. Kaltinamųjų veiksmų intensyvumas, padarytos veikos pobūdis, išsakytų necenzūrinių žodžių turinys, kurie buvo adresuoti policijos pareigūnams būtent dėl jų tarnybinių funkcijų vykdymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamųjų veika atitinka LR baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Kaltinamieji teigė, jog padarytame įraše nėra pareigūnus įžeidžiančių žodžių , tačiau taip nėra. Išklausius įrašą, aiškiai girdėti daug ir įvairių keiksmažodžių , įžeidžiančių žodžių skirtų pareigūnams. Nustatyta, jog pradžioje konflikto garso įrašas nebuvo daromas, tačiau apklausti nukentėjusieji patvirtino, jog nuo pat pradžių kaltinamieji juos įžeidinėjo. Netikėti pareigūnų parodymams , teismui nėra jokio pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji D. P. ir J. Š. buvo kaltinami ir tuo, kad 2010-03-25 apie 17 val. 15 min., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Anykščių rajono policijos komisariato, viešosios tvarkos skyriaus, patrulių būrio patruliui A. Č. Anykščių m., S. Dariaus ir S. Girėno g. ties namu Nr.3 sustabdžius D. P. vairuojamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 202 p. reikalavimą, nebuvo prisisegęs saugos diržu, D. P. ir J. Š. panaudodami fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams A. Č. ir V. Ž. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, mano, jog šis kaltinimas kaltinamiesiems nepasitvirtino. LR baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nurodyta veika turi pasireikšti aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Pasipriešinimas galimas tik dviem būdais – jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą, ar grasinant jį tuoj pat panaudoti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios pastangos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika siekiama, taip pat įvertinant veiksmus , jų pobūdį, intensyvumą būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir kita. Byloje nustatyta, jog policijos pareigūnams sustabdžius kaltinamojo D. P. vairuojamą automobilį ir pareikalavus pateikti dokumentus bei išlipti iš automobilio, kaltinamasis D. P. atsisakė tai padaryti , elgėsi agresyviai, tačiau nesmurtavo, nelipo iš automobilio, kai policijos pareigūnai bandė jį ištraukti, tam priešinosi įsikabindamas į vairą, įsispirdamas kojomis į slenkstį. Jam padėjo ir J. Š., kuris apkabinęs laikė D. P. ir neleido pareigūnams jo ištraukti. Kad kaltinamieji būtų panaudoje pareigūnų atžvilgiu smurtą, ar kėsiniesi tuoj pat jį panaudoti, byloje tokių duomenų nėra surinkta. Byloje neįrodytas kryptingas smurto pavartojimas ar grasinimas jį panaudoti siekiant pasipriešinti policijos pareigūnams, todėl dėl kaltinimo pagal LR BK 286 straipsnį kaltinamieji D. P. ir J. Š. išteisintini. (LRBPK 303str., 5d., 1p.)

D. P. ir J. Š. teisiami pirmą kartą, padarė veiką, laikomą nesunkia, jų atsakomybę lengvinančių nenustatyta. Kaltinamojo J. Š. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta , buvo baustas administracine tvarka. Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamiesiems skirtinos bausmės- baudos.

Nukentėjusieji A. Č. ir V. Ž. byloje pareiškė ieškinius ir prašo priteisti jiems patirtą neturtinę žalą po 20 000 litų kiekvienam . Teismo posėdžio metu nukentėjusieji ieškinius palaikė. Paaiškino, jog įvykio metu patyrė šoką, pažeminimus, buvo įžeisti viešoje vietoje, girdint pašaliniams, patyrė daug nepatogumų. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusieji policijos pareigūnai, jie kaltinamųjų buvo įžeidinėjami atliekant jiems tiesiogines pareigas, buvo įžeidinėjama ir pareigūno žmona , policijos pareigūnai patyrė kitus nepatogumus, šoką, pažeminimą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiųjų prašymus dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Jiems priteistina kiekvienam po 2000 litų neturtinės žalos . Kitoje dalyje ieškiniai atmestini .

Sutinkamai su LR BPK 105straipsnio nuostatomis iš kaltinamų į valstybės biudžetą priteistinos nukentėjusiojo A. Č. turėtos kelionės išlaidos- 81,76Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297straipsniu, 304 straipsniu ir 307 straipsniu,-

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį nubausti jį 15 MGL ( 1950 litų ) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis į paskirtos bausmės dydį įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-03-25 iki 2010-03-26 , t.y. vieną parą ir D. P. paskirti galutinę bausmę- 13 MGL (1690 litų) dydžio baudą.

Baudą sumokėti į valstybės biudžetą per tris mėnesiu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos . (sąskaita Lt24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801) Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės teismo nuosprendis palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. P. pagal LR BK 286 straipsnį išteisinti. (LR BPK 303str.,5d.,1p.)

J. Š. pripažinti kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir nubausti 10 MGL (1300 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis į paskirtos bausmės dydį įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-03-25 iki 2010-03-26 , t.y. vieną parą ir J. Š. paskirti galutinę bausmę- 8 MGL (1040 litų) dydžio baudą.

Baudą sumokėti į valstybės biudžetą per tris mėnesiu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos . (sąskaita Lt24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801) Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis , palikti tą pačią- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. Š. pagal LR BK 286 straipsnį išteisinti. (LR BPK 303str.,5d.,1p.)

A. Č. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš D. P. ir J. Š. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti Kitoje dalyje ieškinį atmesti .

V. Ž. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. P. ir J. Š. solidariai 2000 litų neturtinei žalai atlyginti . Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš D. P. ir J. Š. solidariai 81,76 litus nukentėjusiajam išmokėtų kelionės išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui , paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.