Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Irena Šeškauskienė Baudž. byla Nr. 1A–324-174/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.3.; 2.1.7.4. (S)

2009 m. liepos 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžio, kuriuo A. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Klaipėdos apygardos teismo 2002-03-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2009 m. balandžio 23 d.

Į bausmės laiką įskaitytas A. S. sulaikymo laikas nuo 2007-03-22 iki 2007-03-25 įskaitytinai.

Prokuroro civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. S. 1 119,70 Lt A. J. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktus – mobilųjį telefoną „Nokia 1110“, saugomą Telšių apskrities VPK Plungės r. PK pagal 2007-09-04 kvitą Nr. 039650, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti nukentėjusiajam A. J. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis apiplėšė žmogų, tai yra jis 2007 m. kovo 22 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio Vandentiekio g. 10–3, Plungėje, virtuvėje, išgertuvių metu, tyčia, pavartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J. – sudavęs kumščiu ne mažiau kaip 1 smūgį A. J. į krūtinę, o šiam nugriuvus ant grindų, įspyręs ne mažiau kaip 6 kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą veido kairėje pusėje, galvos smegenų lengvo laipsnio sukrėtimą, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pusėje ir stuburo krūtininės – juosmeninės srities dešiniųjų antro–ketvirto juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžius, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš A. J. striukės kišenės ištraukė 150 litų vertės mobilųjį telefoną „Nokia 1110“, taigi pagrobė nukentėjusiajam A. J. priklausantį 150 litų vertės turtą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – jo veiką perkvalifikuoti iš plėšimo į nesunkų sveikatos sutrikdymą ir paskirti švelnesnę bausmę, į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį Klaipėdos apygardos teismo 2002-03-13 nuosprendį atliktos bausmės laiką, bausmės pradžią nustatyti nuo 2007-04-14. Nurodo, kad jo nusikalstamus veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis, todėl jis nesunkiai pastarąjį sužalojo. Tvirtina, kad jokio turto iš A. J. nepagrobė ir neturėjo tokio tikslo. Mobilųjį telefoną jam davė pats nukentėjusysis kaip užstatą už tai, kad jis padėtų susidoroti su vaikinu, viliojančiu jo merginą. Teismas padarė tik prielaidą, kad jis pagrobė mobilųjį telefoną iš nukentėjusiojo, nes, pasak apelianto, tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad jis iš nukentėjusiojo pagrobė 3 000 Lt, todėl akivaizdu, kad A. J. apkaltino jį plėšimu turint tikslą pasipelnyti.

Teigia, kad nukentėjusysis davė melagingus parodymus. Be to, teisme nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo išgėręs, tačiau, apelianto teigimu, taip jis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl planuoto nusikaltimo susidoroti su pastarojo varžovu dėl merginos.

Tvirtina, kad liudytojas S. U. taip pat davė melagingus parodymus. Tyrimo metu jis parodė, neva iš jo (A. S. ) 2007 m. balandžio mėnesio pabaigoje pirko mobilųjį telefoną. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. U. pakeitė savo parodymus nurodydamas, kad mobilųjį telefoną pirko iš taksi vairuotojo, tačiau vėliau patvirtino tyrimo metu duotus parodymus. Nuteistasis A. S. aiškina, kad jis nuo 2007-04-14 atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl jam nesuprantama, kaip jis būdamas įkalinimo įstaigoje 2007 m. balandžio mėnesio pabaigoje galėjo parduoti mobilųjį telefoną S. U. .

Teigia, kad teismas be pagrindo į paskirtos bausmės laiką neįskaitė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2002-03-13 nuosprendį atliktos bausmės laiką. Aiškina, kad per visą bylos tyrimą jis atlikinėjo bausmę ir iki šio nuosprendžio paskelbimo buvo atlikęs dvejus metus ir devynias dienas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl, jo teigimu, apylinkės teismas pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės laiką turėjo įskaityti į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007-04-14.

Nurodo, kad nepaisant jo silpnos sveikatos būklės ir neatsižvelgiant į tai, kad jam reikalingas nepertraukiamas gydymas, jis buvo etapuojamas į Šiaulių tardymo izoliatorių, o iš ten – į Plungės areštinę, kur buvo laikomas po dvi savaites. Dėl nežinomų priežasčių neatvykus tyrėjai, iš Plungės areštinės vėl būdavo etapuojamas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nurodo, kad dėl nepakankamos kepenų veiklos ir vaistų trūkumo areštinėje jį ištiko priepuolis, todėl prireikė medikų pagalbos. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad gynėjas jam buvo paskirtas praėjus net pusei metų po jo sulaikymo, taip pat į tai, kad bylos tyrimas ir nagrinėjimas užtruko dvejus metus ir devynias dienas, nors jis pagrindo bylos vilkinimui nedavė.

Prašo atsižvelgti į tai, kad yra silpnos sveikatos – serga hepatitu, tuberkulioze, taip pat į tai, kad 2008-03-19 sudarė santuoką su R. S. bei pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai A. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Apeliantas neneigia nesunkiai sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau neigia jį apiplėšęs, nurodo, kad mobilųjį telefoną jam davė pats A. J. kaip užstatą už tai, kad jis padėtų atkeršyti A. J. merginą viliojančiam vaikinui. Todėl, anot apelianto, teismas jo veiką turėjo kvalifikuoti ne kaip plėšimą, o kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp A. S. ir A. J. buvo konfliktas, kurio metu A. S. nesunkiai sužalojo A. J. . Šios aplinkybės apeliantas neneigia. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo aplinkybes, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus kaip plėšimą.

Kolegija, patikrinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, juos atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėdamas plėšimo iš A. J. aplinkybes, teismas nustatė, kad A. S. , pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė iš A. J. mobilųjį telefoną. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis A. J. nurodydamas, kad tuo metu, kai A. S. jį mušė, jis jautė, kaip iš striukės išorinės kišenės jis ištraukė telefoną. Nuteistasis neneigia sumušęs nukentėjusįjį, tačiau neigia pavartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį turėdamas tikslą pagrobti iš jo mobilųjį telefoną, tvirtina, kad telefoną jam davė pats nukentėjusysis kaip atlygį už tai, kad sumuštų jo merginą viliojantį vaikiną. Tačiau šią nuteistojo versiją paneigia jo paties parodymai, kad: „J. kalbėjo apie paną ir man pasiūlė savo telefoną, bet nenorėjau telefono“ (t. 2, b. l. 85). Iš pacituotų nuteistojo parodymų akivaizdu, kad nukentėjusysis jam tik pasiūlė savo telefoną už paslaugą, tačiau ši aplinkybė neįrodo telefono perdavimo fakto nuteistajam ir tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Liudytojas R. C. parodė, kad nukentėjusysis A. J. davė A. S. savo telefoną prašydamas, kad jis padėtų išspręsti problemą dėl merginos, tačiau A. S. teigė, kad į aferas nesileis ir telefoną grąžino A. J. . Taigi ir R. C. parodymai patvirtina, kad A. S. nepaėmė iš A. J. už paslaugą siūlomo telefono. Jeigu būtų tikima nuteistojo versija, kad pats nukentėjusysis davė A. S. savo mobilųjį telefoną, lieka neaišku, kodėl A. S. iš A. J. gautąjį, kaip nurodė, telefoną iš karto po įvykio perdavė kitam asmeniui – S. U. - ir liepė palaikyti, o paleistas iš policijos, jį atsiėmė ir pardavė. Šie nuteistojo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis suvokdamas, jog gali būti sulaikytas policijos pareigūnų, iš karto po nusikaltimo padarymo sąmoningai perdavė nusikalstamu būdu įgytą daiktą – telefoną – gatvėje sutiktam S. U. . Taigi ir ši aplinkybė paneigia nuteistojo versiją, kad jis iš nukentėjusiojo telefono nepagrobė. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai A. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip plėšimą. Su tolia apylinkė teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo teiginys, kad A. J. apkaltino jį padarius plėšimą, nes norėjo pasipelnyti, teigdamas, kad iš jo buvo pagrobta ir 3 000 Lt, nes A. J. civilinio ieškinio minėtai sumai byloje nepareiškė.

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui prieš A. J. įtakos turėjo jo paties provokuojamas elgesys, tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismas šią aplinkybę pripažino A. S. atsakomybę lengvinančia ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę.

Nuteistasis nurodo, kad jis nuo 2007-04-14 atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, tačiau liudytojas S. U. tyrimo metu parodė, kad 2007 m. balandžio mėnesio pabaigoje pirko iš jo mobilųjį telefoną, o teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad mobilųjį telefoną pirko iš taksi vairuotojo. Todėl, apelianto teigimu, S. U. davė melagingus parodymus. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas. S. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo atmintis yra prasta, nes serga cukriniu diabetu, todėl tikėtina, kad jis tiksliai negalėjo atsiminti visų aplinkybių. Be to, S. U. apklausiamas teisme patvirtino, kad tyrėjai

apklausos metu davė teisingus parodymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad S. U. atpažino A. S. kaip asmenį, iš kurio jis pirko mobilųjį telefoną „Nokia 1110“ ir tai patvirtina byloje esantis asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolas (t. 1, b. l. 67-68).

Neteisingas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo į galutinės paskirtos bausmės laiką neįskaitė bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2002-03-13 nuosprendžiu, dalį, atliktą vykdant Plungės rajono apylinkės teismo 2007-03-30 nutartį dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo. Bausmės įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę galimybė yra numatyta tik BK 63 straipsnio 9 dalyje. BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės yra padaroma nauja nusikalstama veika, nuostatos nenumato galimybės į bausmės laiką įskaityti bausmę, jau atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia apeliantas, pagrįstai į galutinės bausmės laiką neįskaitė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės, vykdant 2007-03-30 nutartį, laiko į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bei teisingai nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-04-23, tai yra nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes A. S. nuosprendžio paskelbimo dieną atlikinėjo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.

Nuteistasis nurodo, kad visas bylos tyrimas ir nagrinėjimas vyko dvejus metus ir devynias dienas, todėl, jo teigimu, byla buvo vilkinama, nors jis jokio pagrindo tam nesuteikė. Tačiau kolegija bylos vilkinimo požymių nenustatė. Byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota 2008 metų gegužės mėnesį. Plungės rajono apylinkės teismo 2008-05-30 nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2008-07-22, tačiau nurodytą datą teisiamasis posėdis neįvyko neatvykus nukentėjusiajam ir liudytojams. A. S. į teisėjos klausimą dėl galimybės bylą nagrinėti neatvykus šiems asmenims, nurodė, kad bylos nagrinėjimą reikia atidėti, be to, prašė iškviesti papildomus liudytojus (t. 1, b. l. 165-166). Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2008-10-28, tačiau posėdžio data buvo pakeista į 2008-11-25 (t. 2, b. l. 23). 2008-11-25 bylos nagrinėjimas neįvyko, nes ir vėl neatvyko nukentėjusieji ir liudytojai, todėl teismas 2008-11-25 nutartimi nutarė nukentėjusįjį ir liudytojus atvesdinti į teisiamąjį posėdį, paskirtą 2009-01-13 (t. 2, b. l. 52). 2009-01-13 posėdžio metu buvo paskelbta pertrauka iki 2009-03-20. 2009-03-20 byla buvo išnagrinėta, pranešant, kad nuosprendis bus skelbiamas 2009-04-23. Šie duomenys parodo, buvo imtasi visų būtinų procesinių priemonių užtikrinti teisingą ir operatyvų baudžiamąjį procesą. Todėl visiškai nepagrįstais nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas.

Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad neatsižvelgiant į tai, kad jis serga hepatitu, tuberkulioze, dėl ko jam reikalingas nepertraukiamas gydymas, jis buvo etapuojamas į Šiaulių tardymo izoliatorių, o iš ten – į Plungės areštinę. Perdavus bylą kartu su kaltinamuoju aktu Plungės rajono apylinkės teismui, ryšium su bylos nagrinėjimu teismas pagrįstai, vadovaudamasis Kardomojo kalinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2008-05-30 nutartimi A. S. perkėlė iš Pravieniškių gydymo pataisos namų į Šiaulių tardymo izoliatorių, o 2008-07-30 gavęs jo prašymą perkelti jį atgal į Pravieniškių gydymo pataisos namus, atsižvelgdamas į A. S. prašyme nurodytus argumentus, kad jam toliau reikalingas gydymas, pataisos namuose likę jo asmeniniai daiktai bei į tai, kad paskirta kita teisiamojo posėdžio data, 2008-08-05 priėmė nutartį A. S. prašymą patenkinti.

Apeliantas nurodo, kad tik praėjus pusei metų po sulaikymo jam buvo paskirtas advokatas. BPK 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisė į gynybą užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. Byloje nustatyta, kad A. S. buvo sulaikytas 2007-03-23 ir jam buvo išaiškintos visos įtariamojo teisės, nurodytos BPK 21 straipsnyje, iš jų – teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turėti gynėją. 2007-03-25 ir 2007-06-14 teisės į gynėją išaiškinimo protokolai patvirtina, kad A. S. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją (t. 1, b. l. 84, 91), o 2007-03-25 ir 2007-06-14 protokolai patvirtina, kad A. S. gynėjo atsisakė (t. 1, b. l. 85, 92). 2007-10-12 A. S. prokurorui išsiuntė prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga dalyvaujant valstybės paskirtam advokatui, ir ši teisė jam buvo užtikrinta. Perdavus bylą į teismą, A. S. buvo užtikrinta teisė į gynybą – Plungės rajono apylinkės teismo 2008-05-30 sprendimu jam paskirtas advokatas. Šie duomenys patvirtina, kad A. S. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.