- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-191-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00125-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- 2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariate
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. J. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2022 m. sausio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2021 m. birželio 21 d. E. S. kreipėsi skambučiu į Bendrąjį pagalbos centrą nurodydamas, kad pranešėjo teritorijoje esančios stebėjimo kameros užfiksavo, kad kažkas vaikšto po jo privačią teritoriją. Atvykusius pareigūnus pasitiko ir bendravo I. J.. Iš įvykio suvestinės nustatyta, jog konfliktas išspręstas vietoje, pareiškimas nepateiktas.
2. 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriuje gautas I. J. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio pareiškimas, kad 2021 m. birželio 21 d. apie 11:30 val. nepažįstami asmenys savavališkai pateko į I. J. aptvertą žemės sklypą. Policijos komisariate buvo pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena.
3. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, atsižvelgiant į tai, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Nesutikdamas su minėtu nutarimu I. J. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis 2022 m. sausio 25 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. sausio 5 d. nutarimą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2022 m. sausio 5 d. nutarimą palikto nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmenų veiksmuose nebuvo tyčios atlikti savavaldžiavimą. Situacija galėtų būti vertintina pagal institucijos, kurioje dirba asmenys, vidinius teisės aktus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. I. J. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis nesutikdamas su nutartimi pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2022 m. sausio 5 d. nutarimą.
4.1. Skunde nurodoma, kad T. V. ir specialistas R. P. žinojo įstatymo reikalavimą, kad atliekant matavimus privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, juo labiau aptvertame tvora, būtina informuoti žemės sklypo savininką. Šias aplinkybes savo paaiškinimais patvirtino ir T. V. ir R. P.. Specialistui R. P. buvo žinoma, kad galimai matavimus atliekantiems specialistams reikės įeiti į teritoriją, tačiau, nepaisant to, kad matavimų laikas buvo suderintas prieš 3-4 dienas, specialistas nepasirūpino I. J. informavimu apie matavimų atlikimą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. R. P., paaiškinęs T. V., jog jeigu reikės matavimus atlikti I. J. priklausančioje teritorijoje, jis galėtų peržengti nedidelę tvorą ir teritorijoje atlikti matavimus, būdamas Statybos inspekcijos atstovu, nurodė Valstybės žemės fondo specialistams įsibrauti į I. J. nuosavybės teise priklausančią teritoriją ir be savininkės žinios ten atlikti reikalingus matavimus. Šį pažeidimą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
4.2. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl minėtų asmenų veiksmų ji patyrė nepatogumus, išgyvenimus – ji turėjo nutraukti savo dienotvarkę ir privalėjo vykti į įvykio vietą, jai nebuvo žinoma kokiu tikslu į jos žemės sklypą, kuriame laikomos statybinės medžiagos, technika, įrenginiai, įsibrovė jai nepažįstamas asmuo.
4.3. Nurodoma, jog įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad nesilaikydami privačių asmenų nuosavybę saugomų įstatymų nustatytos tvarkos, statybos inspekcijos specialistas R. P. ir Valstybės žemės fondo specialistas T. V. veikdami tyčia, tai yra suprasdami priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėdami, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
Atsiliepimas
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė I. J. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, todėl vien dėl to, kad apeliantui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą, todėl skunde išdėstytos aplinkybės vertinamos kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
I. J. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinis skundas atmetamas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad I. J. atstovas advokatas ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad T. V. ir R. P. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Atitinkamai, yra tikrinama, ar pagrįstai T. V. ir R. P. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi bei bylos medžiaga, daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nereiškia, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra ginčo, jog T. V. be teritorijos savininko – pareiškėjos leidimo įėjo į privačią aptvertą ir saugojamą teritoriją, kurioje vyksta statybos. Taip pat nėra ginčo, jog užduotį atlikti matavimo darbus T. V. davė R. P.. Jis paaiškino, kad nemanė, kad matininkams atliekant matavimo darbus reikės užeiti į pareiškėjos teritoriją.
9. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
10. ANK 518 straipsnyje numatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą įstatymą. Tai reiškia, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokios ir kokiame įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju nurodoma, jog T. V. ir R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuris leidžia teritorijose vykdyti įvairius tyrimus ir matavimus, tačiau imperatyviai nurodo, kad prieš juos atliekant, tai turi būti suderinama ne bet kaip, o raštu su jos teritorijos savininku.
11. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
12. Skunde nurodoma, kad T. V. ir R. P. žinojo įstatymo reikalavimą, kad atliekant matavimus privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, juo labiau aptvertame tvora, būtina informuoti žemės sklypo savininką. Teismas su šiuo skundo argumentu sutinka, be to, dėl šios aplinkybės byloje nėra ginčo. Visgi, nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos nurodyta aplinkybė, jog nesilaikydami nurodyto reikalavimo gauti leidimo patekti į I. J. žemės sklypą jie elgėsi neatsakingai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog jų veiksmuose buvo tyčia atlikti savavaldžiavimą. Jų veiksmai buvo padaryti siekiant atlikti matavimus, o ne pažeisti I. J. teises. Išvadą, jog T. V. ir R. P. neturėjo tyčios savavaldžiauti ir pažeisti turto savininko interesus, pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės: tai, kad pažeidimas truko trumpą laiko tarpą – T. V. nurodė, jog sklype užtruko apie 2 min, liudytoja S. V. K. – Pavtelienė nurodė, jog matavimas truko pora sekundžių, o T. V. tame sklype išbuvo apie 1,5-2 min; I. J. nurodė, jog ji gavo žinutę, kad kažkas vaikšto po jos sklypą, nuvažiavusi prie sklypo ir su policijos pareigūnais jį apžiūrėjusi, ten pašalinių asmenų neberado; aplinkybė, jog R. P. nuosekliai aiškino, kad duodamas užduotį T. V. atlikti matavimo darbus bei T. V. nurodžius, kad gali kilti poreikis peržengti tvorą, jis nemanė, jog matininkams užduočiai atlikti reikės užeiti į svetimą teritoriją, o manė, kad su lazeriu jie galės atstumą pamatuoti nuo tvoros; aplinkybė, kad nebuvo padaryta žala – teismo posėdžio metu pati I. J. patvirtino, jog su pareigūnais apžiūrėjo sklypą, nustatė, kad jokios žalos nebuvo padaryta. Be kita ko, byloje R. P., T. V. ir S. V. K. – P. parodymais neabejotinai nustatyta, kad specialistams atliekant sklypo matavimus būtinybė prieiti prie pačių pastatų paaiškėjo tik įvykio vietoje ir jau atliekant matavimo darbus.
13. Teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog dėl T. V. ir R. P. veiksmų I. J. galėjo patirti nepatogumus, išgyvenimus, nes ji turėjo nutraukti savo dienotvarkę ir vykti į įvykio vietą. Visgi, tai nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog T. V. ir R. P. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nesant asmens veiksmuose tyčios, negalima konstatuoti, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagristai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną T. V. ir R. P.pagal ANK 518 straipsnį, nesant jų veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį naikinti, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir I. J. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.