Tauragės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teisme gautą skundą dėl 2016-08-29 Tauragės apskrities VPK nutarimo administracinėje byloje Nr. 85N-70113617-16, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. Š. 2016-09-20 Tauragės apskrities VPK nutarimu nubaustas už tai, kad 2016-07-12, 23 val. Tauragės raj. Griežpelkių I km., vairuodamas transporto priemonę AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, turėdamas tikslą sustabdyti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, pavojingai manevruodamas jį bandė nustumti nuo kelio, blokavo lenkiamą automobilį, trukdydamas lenkiamam automobiliui lenkti priekyje važiavusį važiavusį automobilį, kurio vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį, bei keisti važiavimo kryptį, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 136.5, 138 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu E. Š., duodamas rašytinį paaiškinimą nurodė, kad jo automobilį vijosi BMW automobilis dėl kurio galėjo atlikti neleistinus veiksmus, tai yra trukdyti jį aplenkti. Mano, kad jie buvo persekiojami dėl ankstesnio A. V. sumušimo. Nurodė, kad įvykio metu, kai pasirašinėjo ant protokolo buvo strese ir su bylos medžiaga susipažino tik vėliau. Nurodė, jog jis visą laiką važiavo priekyje iš paskos jį vijosi BMW ir AUDI automobiliai, tai jų vairuotojai bandė atlikti neleistinus veiksmus.

Liudytojas M. K. parodė, kad dirba vyresniuoju specialistu Tauragės AVPK. Pažįsta E. Š. iš darbinių pareigų, jam surašė ATP protokolą. Prieš paskirdamas administracinę nuobaudą apklausė tik R. R.. Rėmėsi medžiaga, kuri surinkta ikiteisminio tyrimo metu - atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nustatydamas R. R. kaltę rėmėsi nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. E. Š. nurodė kitas aplinkybes nei R. R.. Jis nurodė, kad jį bandė stabdyti. Nemano, kad reikėjo kažką tirti. Neatsimena ką aiškino Š. ikiteisminio tyrimo metu. Sakė, kad jį stabdė, o ne jis stabdė. Jo priešingi parodymai nei R..

Liudytoja I. J. parodė, kad pažįsta E. Š., jis yra draugės sūnus. 2016-07-12, vakare, prieš 20 val. kreipėsi į policiją. Ji ūkininkauja. Vakare nuvažiavo į ganyklą pažiūrėti, kaip dirba darbuotojai. Pamatė, kad atvažiuoja dvi mašinos į ganyklą ir nesuprato, pamanė sėklininkas atvažiuoja. Mašinų nežino, be akinių buvo, todėl nematė. Ir tuo momentu iš abiejų mašinų išlipo 6 ar daugiau jaunuolių. Pradėjo lakstyti, gaudyti A. V.. Nežino ko jie prie jo prikibo. Ji pažinojo tik R. R.. Jis buvo su savo draugais. Ji tik pamatė, kad pradėjo šokinėti (ganykloje), nustūmė jos darbininką. Tuo metu ganykloje buvo dvi moterys, du šėrikai ir jos sūnūs. Jaunuoliai kaip nesavi lakstė, nutraukė kelis piemenis. Pastūmė jos darbininką – D. A., jos nuvirto į išmatas bei kitą darbininką – A. V.. Sumušė A. V.. Matė kaip mušė. Viskas vyko ganykloje. Mušė tik V.. Nematė ar tiksliai R. R. mušė. Iškvietė policiją. Išsigando. Sakė išeiti, privati valda. Tada ją dar puolė. Vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Policija atvažiavo greitai. Skambino nukentėjusiems, kad pateiktų aplinkybes. Prašė sugrįžti, bet jie nenorėjo. Pareiškimo nerašė. A. V. sakė nežino už ką jį mušė.

Liudytojas D. J. parodė, kad pažįsta E. Š.. Ta vakarą apie 19:30 val. buvo toje ganykloje. Šalia su draugu A. V., buvo dar jo mama, dvi melžėjos ir vienas darbininkas Adomaitis. Atvažiavo R. R. su draugais. Jis asmeniškai nepažįsta R. R.. V. vėliau pasakė, kad pažįsta jį, R. yra J. G. draugas. Ji tame pačiame kaime gyvena. Buvo BMW sidabrinė ir džipas buvo, tačiau nepamena koks. Vienas iš jų kaip vėliau sužinojo R. R. brolis buvo. Nutraukė piemenis. R. R. puolė ant jų ir A. V.. Tie vaikinai buvo nevaldomi, elgėsi žvėriškai, šaukė, kad užmuš, galėjo būti neblaivūs. Nematė kaip A. V. spardė, bet turi nuotraukų kaip sumušė. Girdėjo kaip mama kvietė policiją. Galėjo ir jaunuoliai girdėti, kaip kvietė policiją. Policija atvažiavo į namus. Matėsi, kad žmogus (A. V.) buvo sumuštas. A. V. nerašė pareiškimo. Jis labai bijojo. Bailus yra ir nenorėjo jokių problemų. Su R. po to jokio kontakto nebuvo, nėra turėjęs konfliktų.

Liudytojas A. V. nurodė, jog minėtą vakarą kartu E. Š. važiavo į Piktupėnus. Nuvažiavo prie parduotuvės, ten buvo automobilis BMW iš kurio išlipo R. R., kitas automobilis buvo Audi. R. pažinojo iš to, kad jo draugė I. G. gyvena Šakių kaime. R. pyko ant jo, kad jis su ja bendrauja. Tą pačią dieną jis I. J. padėjo dirbti prie karvių. Pirmasis konfliktas tarp jų įvyko apie 19 val., kai jis buvo ganykloje ir stebėjo melžiamas karves atvažiavo R. ir džipas. Jie išlipo iš automobilių ir puolė jį, spardė. Tai pamačius I. J. iškvietė policiją. Pareiškimo nerašė, nes nenorėjo turėti problemų. Vėliau tą patį vakarą išvažiuojant iš parduotuvės aikštelės pradėjo juos gaudyti, bijojo, kad vėl gali juos sumušti, todėl pasakė Edgarui, kad spaustų gazą, Juos vijosi BMW ir D. R. buvo aplenkęs bandę juos sustabdyti.

Liudytojas G. K. parodė, kad pažįsta E. Š.. Buvo su E. Š. tą vakarą susitikęs. Susitiko, nuvažiavo ant Rambyno kalno. Buvo dar G. E., V. L.. Su Audi A4 buvo E. Š., o G. E. vairavo VW Touran. Pas Š. buvo A. V.. Jie tik dviese buvo. Visi sutarė važiuoti į Piktupėnus ten esančią parduotuvės aikštelę. Atvykus ten buvo dar 4-5 mašinos. Vietiniai pradėjo šūkauti. Jie buvo priešiškai nusiteikę. Nutarė išvažiuoti, po to pastebėjo, kad iš paskos atvažiuoja du automobiliai BMW ir dar kažkokia. Aplenkė jį kartu važiavusį su G. E. ir bandė užstoti kelią. Užstate kelią ir G. E. buvo priverstas sustoti. Išlipę pradėjo šūkauti, ko čia atvažiavo. Š. buvo jau toliau nuvažiavęs. Nenorėdami konfliktuoti, jie su G. E. sėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo.

Liudytojas G. E. nurodė identiškas aplinkybes kaip G. K.. Parodė, jog buvo atsilikęs nuo E. Š. automobilio apie 150-200 metrų atstumtu. Matė, jog automobiliai visai sukinėjosi, du iš jų pradėjo jį stabdyti. G. E. buvo priverstas sustoti. Sustojus jie apsižodžiavo, pamatę, kad jų daugiau sėdo į automobilį, apvažiavo sustabdžiusius automobilius ir nuvažiavo.

Liudytojas V. L. parodė, jog pažįsta E. Š.. Liepos 12 d. vakarą leido kartu su E. Š. ir G. E.. Jie važiavo automobiliu VW Touran su G. E. ir G. K.. E. Š. vairavo AUDI A4. Važiavo į Piktupėnus susitikti su E. draugu. Sustojo prie parduotuvės Piktupėnuose, ten buvo daug jaunuolių, kurie pradėjo šūkauti ant A. V.. Jie bandė išvengti konflikto ir išvažiavo į Tauragę. Priekyje važiavo E. Š., o jis Su G. E. iš paskos. Iš paskos prisivijo BMW ir AUDI A4, kurie juos aplenkė ir užblokavo kelią. Išlipus jie apsižodžiavo. Vėliau sėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo į Tauragę kur susitiko su E. Š. ir A. V.. Šis paaiškino jiems, kad tie patys jaunuoliai buvo jį sumušę. Apie R. R. nieko nesakė.

Liudytojas D. D. parodė, jog minėtą vakarą buvo su R. R. ir D. R. buvo Piktupėnuose prie parduotuvės, laukė kol atvažiuos kiti automobiliai tai yra Audi A4 ir VW Toureg. Iš automobiliuose buvusių žmonių pažinojo tik E. Š.. Šiems nuvažiuojant jis kartu su D. R. ir R. R. sėdo į automobilius ir nuvažiavo E. Š. iš paskos. Priekyje buvo R. R., jis važiavo paskui Audi A4. Vijosi juos iki kažkokio sandėlio. Iš viso vijosi su trim mašinomis. Tuo metu kai vijosi pats Š. neblokavo nei vienos mašinos.

R. R. parodė, jog liepos 12 dieną jis iš namų važiavo į Piktupėnus su automobiliu BMW. Kartu važiavo J. G., R. V., D. D.. Užvažiavo į kaimo parduotuvės esančią aikštelę, ten buvo brolio D. R. automobilis Audi A4. Taip pat buvo brolio draugai. Pasikalbėjo tik su broliu. Pamatė kaip atvažiavo VW Toureg ir Audi A4. Pravažiavo parduotuvę, vėliau grįžo. Kai jie nuvažiavo R. R. pradėjo važiuoti link Griežpelkių kaimo. Brolis nevažiavo. Tada VW Toureg ir Audi A4 pradėjo manevruoti, norėjo juos užstabdyti. Jie aplenkė R. R. ir juos užstabdė, tada jis paskambino broliui ir pasakė, kad jį stabdo. Jis sustojo, jie plėšė dureles. Jų buvo kažkur 5-10. Atvažiavo brolis ir kilo konfliktas. Nurodė, jog prievarta buvo ištemptas iš automobilio, tada jis iškvietė policiją, nes buvo apgadintas jo automobilis. Asmeniškai jis pats Š. ir E. nestabdė, tai jie jį stabdė.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį 2016-07-28 nutarimu buvo atsisakyta pradėti atlikti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu buvo apklaustas tik R. R. ir G. E., kuris davė paaiškinimą, o kiti įvykyje dalyvavę asmenys nebuvo nei nustatyti, nei apklausti. Kaip matyti, teismo posėdžio metu pareiškėjas ir liudytojas R. R. pasiliko prie savo ankstesnių parodymų. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nei atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo apklausti kiti įvykyje dalyvavę asmenys, tai teismas, siekdamas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes dėl administracinio teisės pažeidimo, savo iniciatyva iškvietė į teismą ir apklausė liudytojus. Teismo posėdyje ne vien tik su pareiškėju įvykyje buvę ir automobilyje važiavę liudytojai, bet ir R. R. broliu D. R. automobilyje važiavęs automobiliu „Audi“ liudytojas D. D. parodė, kad ne pareiškėjas su automobiliu persekiojo R. R. vairuojamą automobilį, tačiau pats R. R. su savo automobiliu „BMW“ ir dar kitu automobiliu „Audi“ persekiojo ir blokavo pareiškėjo ir G. E. variuojamus automobilius. R. R. teismo posėdžio metu paklausus, kodėl liudytojas D. D. aiškina priešingai, negu jis, negalėjo tinkamai paaiškinti šių priežasčių.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-08 nutartis administracinėje byloje Nr. N261-899/2012) Kaip matyti, byloje yra tik vieno R. R. parodymai, kad jo automobilį aplenkę pareiškėjo ir E. E. automobiliai blokavo jo vairuojamą automobilį, o daugiau duomenų apie tai nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nei administracinio teisės pažeidimo tyrimo medžiagoje, nėra. Teisme apklaustų visų liudytojų parodymai prieštarauja R. R. parodymams, kad jo vairuojamas automobilis buvo stabdomas ar blokuojamas pareiškėjo ar E. E. automobiliais. Todėl, nesant pradinių įvykyje dalyvavusių liudytojų paaiškinimų, nėra galimybės lyginti ir vertinti jų parodymus ir daryti atitinkamas išvadas dėl įvykio aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui buvo surašytas nutarimas už padarytą pažeidimą. Be to, vertinant liudytojo R. R. paaiškinimus, negalima teigti, kad jie yra vienodi ir nuoseklūs, taip pat, galima teigti, kad nepaneigta ir pareiškėjo versija, kad juos vijosi R. R. su dar kitu automobiliu, nes prieš tai jie buvo sumušę A. V.. Pats A. V. šias aplinkybes, kad jis buvo anksčiau sumuštas, patvirtino. Todėl, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje nėra pakankamai surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent pareiškėjas, bandė nustumti nuo kelio, blokavo lenkiamą automobilį, trukdydamas lenkiamam automobiliui lenkti priekyje važiavusį automobilį, kurio vairuotojas R. R. buvo priverstas staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį, bei keisti važiavimo kryptį, pažeisdamas nutarime nurodytas KET reikalavimų atitinkamus punktus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla E. Š. nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą, kuriuo E. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį, panaikinti ir bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.