Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, niekur nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1989 m. kovo 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 3 dalį, 250 straipsnio 1 dalį - pataisos darbais 2 metams;

2. 1993 m. spalio 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;

3. 1997 m. kovo 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 4 metams;

4. 1998 m. rugsėjo 22 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį - laisvės atėmimu 7 metams;

5. 2001 m. kovo 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams;

6. 2002 m. gegužės 23 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį - laisvės atėmimu 4 metams;

7. 2002 m. liepos 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 278 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 5 metams;

8. 2004 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

9. 2008 m. rugsėjo 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 21 dienos bausmės;

10. 2011 m. gruodžio 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

11. 2012 m. balandžio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas - 4 metams 6 mėnesiams;

12. 2016 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (12 veikų), taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams;

13. 2019 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, - laisvės atėmimu 1 metams;

14. 2019 m. spalio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, - laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. 2021 m. rugsėjo 17 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad spalio 27 dieną pas jį į butą (duomenys neskelbtini) atėjo R., jie išgėrė alkoholio. Jis gėrė alaus, o R. alaus ir degtinės. Kartu su jais sėdėjo ir jo žmona A.. Apie 23 valandą R. išėjo į WC. Staiga išgirdo, kad šaukia L., jog kažkas kažką tranko. Išėjęs iš buto pamatė, kad R. barasi su L.. L. ant jo taip pat šaukė. Nuramino R., nusivedė į butą. Parėjus namo, R. po kiek laiko vėl susiruošė į WC. Buvo jau po vidurnakčio. Jis išėjo ir vėl išgirdo triukšmą. Nebuvo pagalvojęs, kad jis vėl užeis pas kaimynus, o jis užėjo. Vėl išėjo į koridorių, pamatė kad L. buto durys atidarytos. Iš buto sklido keiksmai ir R. keikė L.. Nubėgo į tą butą, pamatė kad R. stovi prie lovos, joje sėdėjo L. su R.. Jam matant R. sudavė L. gal kokius 3 smūgius kažkur į šoną. Tikrai nepataikė į veidą. Įėjęs sušuko, kad baigtų, čiupo jį traukti. Traukiant jis spyrė į sekcijos dureles, išdaužė stiklus, spardė ir kitus baldus. Maždaug tuo momentu į butą atėjo ir jo žmona A.. Jis ir A. išstūmė R. iš to buto. Einant koridoriumi R. dar puolė jį, kad jis neleido jam grįžti į kambarį. Jis buvo labai įtūžęs, bet nežino kodėl. R. atrodo ramus, kai blaivus, o tada išgėrė ir kažkas jam pasidarė, kažko supyko. Gal jis supyko dėl to, kad prieš tai L. rėkė koridoriuje, barškino į jų buto duris. Jis ir R. įsipareigojo L. sumokėti 200 eurų, dėl to, kad taip negražiai gavosi, jog R. prieš ją smurtavo. Jis atsiprašė L., kad ji nepyktų ant jo, kad jo nebijotų (1 t., b. l. 143-145).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), penkiaaukščio bendrabučio penktame aukšte, esantis vieno kambario butas. Kambario durys kairėje koridoriaus pusėje. Kambaryje vyrauja netvarka visur išmėtyti įvairūs daiktai, ant grindų vandens balos, kambaryje ant žemės mėtosi stiklo šukės, įvairūs smulkūs daiktai. Kambaryje esančios sekcijos stiklas išdaužtas, spintelės durys išlaužtos, kairėje pusėje šalia spintos ant žemės matoma raudonos spalvos, galimai kraujo dėmė (1 t., b. l. 19-21, 22-23).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyrius vyriausiojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisu DRAGER 7510 ARJK0143, metrologinės patikros Nr. 1526850, L. B. 2021 m. spalio 28 d. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas. R. P. 1:43 val. buvo nustatytas 1,48 prom. girtumas. A. K. 1:44 val. buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas. R. A. girtumas nenustatytas jam nevykdant policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų atsisakius tai padaryti (1 t., b. l. 13-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 603/2021(06) nurodyta, kad R. P. nustatyti odos nubrozdinimai viršugalvio dešinėje pusėje ir pakaušio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietų bukų daiktų poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 602/2021(06) nurodyta, kad L. B. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 86).

Aukščiau aptartų duomenų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. A. rankomis sudavė L. B. ne mažiau kaip 4 smūgius į dešinę krūtinės pusę, dešinę šlaunį, dešinį sėdmenį, o R. P. rankomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą, krūtinę, šonus, pilvą, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo dėl poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje, o nukentėjusiajam R. P. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo dėl odos nubrozdinimų viršugalvio dešinėje pusėje ir pakaušyje. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį dėl dviejų nukentėjusiųjų sužalojimo patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos įrodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiesiems ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvados. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl šie kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis R. A., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. A. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (2 t., b. l. 47-48).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. A. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). R. A. iki šiol jau buvo teistas 14 kartų, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo atlikęs visas anksčiau jam paskirtas bausmes, tačiau dar tebeturėjo neišnykusius ir nepanaikintus teistumus (BK 97 straipsnis) (2 t., b. l. 7-44). R. A., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie jo baustumą administracinėmis nuobaudomis nusikaltimo padarymo dienai byloje nėra (2 t., b. l. 5). Sodros duomenimis R. A. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 45, 46 ir 60). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo R. A. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo R. A. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, bei tai, kad anksčiau jis daug kartų buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją realiai yra atlikęs, teismas sprendžia, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą kaltinamajam nėra jokio teisinio pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 28 d. 1.17 val. iki 2021 m. spalio 29 d. 13.30 val. (vieną dieną) (1 t., b. l. 147-148, 169-170). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į kaltinamajam paskirtą arešto bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. A. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje (1 t., b. l. 171-173, 174-176, 177-179). Šios kardomosios priemonės panaikinamos pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam bausmę – areštą trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti R. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 28 d. 1.17 val. iki 2021 m. spalio 29 d. 13.30 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę R. A. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo R. A. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti R. A., kad jis po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ne vėliau kaip per 7 dienas darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus – atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti R. A., kad jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių jis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. A..