Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-06-15 · Byla Nr. N1-151-361/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
N1-151-361/2012
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01467-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Nukentėjusysis
O. L.
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.N1-151-361/2012Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01467-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.2.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorams Arūnui Saunoriui ir Aurelijui Stanislovaičiui,nukentėjusiajam O. L.,gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,nepilnamečio kaltinamojo pagal įstatymą atstovui A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. L. 2011 m. spalio 9 d., apie 20 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu šešis kartus dūrė savo tėvui O. L. į krūtinę, kairįjį petį, pilvą, padarydamas durtines-pjautines nekiaurines žaizdas kairiojo peties sąnario delniniame raumenyje, krūtinės ląstos nugaros dešinėje ir kairėje, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, durtines-pjautines žaizdas pilvo-bambos dešinėje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos nugaros kairėje, pažeidžiant kairįjį plautį, diafragmą, kepenis, klubinę žarną, plonosios žarnos pasaitą, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui O. L..

Kaltinamasis A. L. parodė, kad tą dieną jis lauke su draugais išgėrė 3 „bambalius“ alaus. Kai atėjo namo, tėtis su mama pykosi, garsiai šūkavo, tėtį bandė nuo mamos atskirti, jis bandė pulti, paėmęs peilį šešis kartus dūrė tėčiui. Po to dar pasiėmė du peilius iš virtuvės, nes tėtis išsuko iš jo tą peilį, su kuriuo dūrė. Manė, kad dar puls, todėl ir pasiėmė dar du peilius, po to juos užmetė už lovos. Pats iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Buvo susijaudinęs dėl to, kad tėvai pykosi. Tai buvo ne pirmas kartas, kai tėvai susipykdavo, todėl viskas kaupėsi ir buvo pagautas pykčio. Tėvas buvo jį sumušęs anksčiau, net gulėjo ligoninėje. Jis tada namo parėjo girtas, dėl to jį sumušė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.8-16, t.2) A. L. parodė, kaip jis sužalojo tėvą.

Nukentėjusysis O. L. parodė, kad vaikui iš anksčiau susidarė vaizdas, kad mama skriaudžiama, bet jis jo nekaltina, su sūnumi susitaikė.

Liudytoja R. Š. parodė, kad su vyru dviese girtavo. Vyras sėdėjo kambaryje ant sofos, jie sėdėdami barėsi, kai atbėgo sūnus, nelabai pamena, kas įvyko, nes buvo išgėrusi. Nematė, kaip sūnus įdūrė peiliu.

Policijos pareigūnas liudytojas A. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas iš budėtojų dalies, kad (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužalotas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko kaltinamasis ir pasakė, kad perpjovė žmogų. Jie pakilo į 2 aukšto butą, bet nukentėjusiojo asmens ten nebuvo. Tada apžiūrėjo bendro naudojimo virtuvę, bet ir ten jo nerado, o surado tualete. Nukentėjusysis sėdėjo susiėmęs pilvą, pamatė, kad yra durtinė-pjautinė žaizda. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri netrukus atvyko ir apžiūrėjo sužeistą asmenį. Paklausus, kas sužalojo, vaikinukas rėkė, kad jis, iš jo sklido alkoholio kvapas, mama irgi buvo išgėrusi, sakė, kad ne tu, o ji taip padarė, dūrė peiliu. Vaikinukas tai nusiramindavo, tai vėl šaukdavo, kad taip padarė jis. Vaikinuko rankos buvo sukruvintos. Į įvykio vietą iškvietė kriminalistą ir tyrėją, kai jie atvyko, iš už kambaryje esančio minkšto kampo jie ištraukė iš pradžių vieną peilį, po to atsirado dar vienas peilis bei vienas kruvinas peilis.

Kauno miesto vaikų socializacijos centro direktorius liudytojas A. S. parodė, kad A. L. pas juos atvyko 2011 m. gruodžio 13 d. pagal Klaipėdos m. savivaldybės administracijos įsakymą. Nieko blogo apie jį pasakyti negali, A. mokosi pagal gebėjimus, elgesys be priekaištų, mandagus, paslaugus.

Greitosios pagalbos felčerė liudytoja R. B. parodė, kad vakare buvo iškvietimas nuvykti į (duomenys neskelbtini) namą. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vaikinukas, o vyriškis, kuris buvo sužalotas, sakė, kad jaučiasi gerai ir jam jokios pagalbos nereikia. Tik apžiūrėjus nukentėjusįjį, pamatė, kad jam su peiliu sužalotas pilvas ir koja, todėl vežė į ligoninę. Tuo metu buvo vaikinukas ir jo mama, dar mama sakė, kad ji taip padarė, bet vaikinukas pasakė, kad jis taip pasielgė. Nukentėjusysis buvo išgėręs, nes jautėsi kvapas, be to, vežant greitosios medicinos pagalbos automobilyje, nenorėjo važiuoti, buvo neramus.

Apžiūrėjus butą (b. l. 17–32, t.1), buvo aptiktos panašios į kraują dėmės, paimti trys peiliai.

Apžiūrėjus A. L., konstatuota, jog jo rūbai ir rankos suteptos panašiu į kraują skysčiu (b. l.10–16, t.1).

Teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 81–82, t.1) nustatyta, kad O. L. padarytos 6 durtinės-pjautinės žaizdos, kiaurinių žaizdų kanalai pažeidė kairįjį plautį, diafragmą, kepenis, klubinę žarną ir plonosios žarnos pasaitą. Trys kiaurinės krūtinės ląstos ir pilvo žaizdos sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, darytina išvada, jog ne kas kitas, o kaltinamasis A. L. tyčia dūrė į krūtinę. Tėvų girtavimas buvo įprastas reiškinys, neturėjo nustebinti kaltinamojo, be to, jis dūrė peiliu ne vieną kartą tėvui, po to dar iš virtuvės atsinešė du peilius, tad jo veikos negalima kvalifikuoti kaip privilegijuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 136 str. Kadangi sužalotas šeimos narys, A. L. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. 73-2796 redakcija).

Valstybinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 6700,59 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiojo O. L. gydymą (b.l.45-46,t.1). 2010-12-10 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (b.l.182, t.1) vaiko A. L. rūpintoju buvo paskirti vaikų globos namai „Smiltelė“, tad Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ 2012-05-07 apygardos teismo protokoline nutartimi buvo patraukta civiline atsakove. Nusikaltimas padarytas buityje prieš nepilnamečio tėvą, nepilnametis iš vaikų globos namų buvo pabėgęs, siekiant apgyvendinti jį socializacijos centre, buvo paskelbta jo paieška, (b.l.47-48, t.2), todėl vaikų globos namų kaltės dėl to, kas įvyko, nėra. Kadangi neįrodyta atsakovės kaltė, ji negali atsakyti už gydymosi išlaidas (CK 6.276 str. 2 d.). Nepilnametis už padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (CK 6.276. str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalos atlyginimui yra taikoma subsidiarinė atsakomybė. Kadangi vaikų namai negali atlyginti padarytos žalos, gydymosi išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo A. L. - jis turės jas atlyginti kai sulauks pilnametystės arba kai jis prieš pilnametystę įgis turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nusikaltimo padarymui turėjo įtakos ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys – jis, būdamas stipriai išgėręs, nenurimo, vaiko akivaizdoje konfliktavo su sugyventine.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. L. padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Tačiau nustatyta keletas jau paminėtų lengvinančių aplinkybių, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Pastebėtina tai, kad pats nepilnametis po to, kai dūrė tėvui, iškvietė greitąją pagalbą ir iš karto prisipažino, ką padaręs (b. l.138–140, t.1), o tai rodo, jog jis buvo neabejingas padarytai nusikalstamai veikai. A. L. dar tik 15 metų. Nors ir labai jaunas, tačiau geru elgesiu nepilnametis, kaip matyti iš jį charakterizuojančios medžiagos (b.l.47-49, t.2), nepasižymėjo. Tiesa, kaip teigia Kauno miesto vaikų socializacijos centro direktorius A. S., šiuo metu socializacijos centre besimokantis ir gyvenantis A. L. elgiasi tinkamai. Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas mano, jog A. L. gali būti pataisytas ir perauklėtas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (BK 92 str.). Tokios bausmės paskyrimas turėtų atitikti BK 80 str. numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str.,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. 73-2796 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Taikyti BK 92 str.1 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Remiantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p., 92 str. 2 d. įpareigoti A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. L. sulaikymą nuo 2011-10-10 iki 2011-10-12.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti nepilnamečio atidavimą priežiūrai.

Iš kaltinamojo A. L. priteisti Valstybinei ligonių kasai 6700,59 Lt gydymosi išlaidų.

Daiktinius įrodymus – daktiloplokštelę, kraujo mėginius, nuorūkas, peilius, plastikinį butelį vyno, A. L. ir O. L. rūbus, saugomus Klaipėdos APVK pagal 2012-01-19 tyrėjos E. L. nutarimą, sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Dalius Jocys