Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-04 · Byla Nr. A2.6.-3318-935/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-04
Bylos Nr.
A2.6.-3318-935/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01845-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3318-935/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01845-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4., 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2016 m. sausio 25 d., apie 15.40 val., Genių g. 17, Vilniuje, vairuodama automobilį Mazda 323, v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Fiat Punto, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilius apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Šiais veiksmais V. G. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. vasario 2 d. iš policijos pareigūno sužinojo, kad kliudė kitą automobilį. Įvykio vietoje ji parkavosi galu, važiavo lėtai, žiūrėjo į automobilio veidrodėlius. Jai pasirodė, kad ji kliudė bordiūrą, todėl išlipo apžiūrėti, bet kito automobilio neapžiūrėjo, kadangi tarp automobilių buvo didelis tarpas. Automobilį kartu su ja apžiūrėjo ir jos draugas. Jos ir kitas automobilis stovėjo vienas į kitą galais. Apžiūrėjo savo automobilio priekį ir galą. Po įvykio buvo kartu su policijos pareigūnu apžiūrėti tiek jos, tiek nukentėjusiojo automobiliai. Tuomet ant savo automobilio matė įbrėžimus, kitas automobilis irgi buvo keliose vietose įbrėžtas. Taip pat V. G. teisme nurodė, jog ji iš tikrųjų kliudė kitą automobilį, suprato, jog įvykio metu kliudė kitą automobilį, tačiau skubėjo, bandė įsitikinti, ar ant automobilių nėra nieko nutrupėję ar sulūžę. Kai po įvykio buvo sugretintos mašinos, ji matė pažeidimus ant automobilių. Įvykio dieną ant automobilių pažeidimų nematė, kadangi buvo daug sniego, purvo. Automobilių detaliau neapžiūrinėjo. Nekvietė policijos pareigūnų, nes nemanė, kad atsitiko kažkas rimto.

Tyrimo metu V. G. parodė, kad 2016 m. sausio 25 d., apie 15.30 val., Genių g. 17 norėjo apsisukti. Važiuodama atbuline eiga pajuto sąlytį su kažkuo, pagalvojo, kad užvažiavo ant bordiūro. Su draugu išlipo iš automobilio, apžiūrėjo. Iki kito automobilio buvo likę apie 15 cm. Gali būti, kad nuo sąlyčio automobiliai pasistūmėjo į šonus, nes buvo slidu. Jokių nubrozdinimų nepastebėjo, nes buvo prietema ir šlapia. Gailisi, kad taip atsitiko, nes neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. (b. l. 12)

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1-2)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. sausio 25 d. 15.42 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog kieme automobilis Mazda 323, v. n. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, kliudė stovintį automobilį Fiat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino link Gerovės g. (b. l. 4)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. sausio 25 d., apie 15.42 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Genių g. 17, kur vienas iš dalyvių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą rado sugadintą automobilį Fiat Punto, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobiliui buvo sugadintas galinis bamperis iš kairės pusės 0,42 m – 0,7 m aukštyje. Automobilis po smūgio buvo pastumtas į priekį apie 0,2 m. Surasti pasišalinusio automobilio Mazda 323, v. n. (duomenys neskelbtini) nepavyko. (b. l. 3)

Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės ir automobiliui Fiat Punto, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 5-6)

Iš A. S. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. sausio 26 d. jis už savo automobilio Fiat Punto, v. n. (duomenys neskelbtini) valytuvo rado policijos raštelį, kuriame buvo nurodyta atvykti į policijos komisariatą. Taip pat ant automobilio kairės pusės gale pastebėjo sugadinimą, kurio anksčiau nebuvo. (b. l. 7)

Iš D. G. paaiškinimo matyti, kad 2015 m. sausio 25 d. jis matė, kaip automobilis Mazda raudonos spalvos kliudė automobilį Fiat Punto. Viskas įvyko Genių g. 17, Vilniuje, prie įvažiavimo į kiemą. Automobilio Mazda vairuotoja važiavo atbulomis ir posūkyje į kiemą kliudė automobilio Fiat Punto bamperį iš vairuotojo pusės. Iš automobilio Mazda išlipo vairuotoja mergina, apžiūrėjo savo ir apgadintą automobilį, paskui atsisėdo atgal į automobilį, sulaukė keleivio, kuris irgi apžiūrėjo automobilius, ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. (b. l. 9)

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai Mazda 323, v. n. (duomenys neskelbtini) Fiat Punto, v. n. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobiliui Fiat Punto nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, apgadinimo aukštis 0,40 – 0,64 m. Automobiliui Mazda 323 nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, apgadinimo aukštis 0,45 –0,65 m. Automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis sutampa. (b. l. 13-16)

Anksčiau aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, todėl jie laikytini įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad V. G. 2016 m. sausio 25 d., apie 15.40 val., Genių g. 17, Vilniuje, vairuodama automobilį Mazda 323, v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Fiat Punto, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilius apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Pažeidimų padarymo faktus patvirtina pačios V. G. paaiškinimai, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame užfiksuoti automobilių apgadinimai, liudytojų D. G. ir A. S. paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybinis pranešime, eismo įvykio schemoje, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti duomenys.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pati V. G. teisme iš pradžių teigė, jog nesuprato, kad kliudė kitą automobilį, tačiau vėliau ji nurodė, jog, parkuodama automobilį, ji stebėjo galinio vaizdo veidrodėlius ir suprato, kad kliudė kitą automobilį. Automobilių ji gerai neapžiūrėjo, t. y. suvokdama, kad pakliuvo į eismo įvykį, ji neįsitikino, ar nebuvo apgadinti automobiliai. Faktą, jog ant kito automobilio po eismo įvykio atsiradę pažeidimai buvo matomi, patvirtina tiek policijos pareigūno, tiek transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti duomenys, tiek A. S. paaiškinimai. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad V. G. turėjo matyti ir matė, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai, tačiau ji nesiėmė tesės aktuose numatytų veiksmų, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog V. G. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdama savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad Kelių eismų taisyklių 220 punktas aiškiai reglamentuoja, ką po eismo įvykio turi daryti jo dalyviai. Minėtame Kelių eismo taisyklių punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai numatyti Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju teismas pažymi, kad V. G. supratusi, kad padarė eismo įvykį, privalėjo iškviesti policijos pareigūnus, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

V. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl pažeidimų gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į šių pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į kitą automobilį bandant parkuotis, įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, tačiau apgadinimai yra nežymūs, didesnė grėsmė eismo saugumui nebuvo kilus). Tuo pačiu pabrėžtina, jog V. G. įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, su jais bendradarbiavo, yra dirbanti, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaip transporto priemonės vairuotoja nėra bausta. Teismo įsitikinimu, V. G. padaryti pažeidimai yra atsitiktinio pobūdžio, nėra nulemti netinkamo požiūrio į galiojančias Kelių eismo taisykles.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, V. G. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16055019539.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis