Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2020 m. balandžio 5 d., apie 20.30 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,7 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametį sūnų - A. J., kas pasireiškė tuo, kad paėmęs jį už megztinio ne mažiau du kartus tampė, ko pasėkoje A. J. nukrito ant laiptų ir susižalojo dešinę ranką, po ko gulinčiam ant grindų A. J. sudavė rankos kumščiu smūgį į dešinį petį, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. J. nurodė, kad kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis paprašė savo sūnaus A. J. užkurti katilą, kadangi pastarasis atsisakė tą padaryti, jis nuėjęs į savo kambarį atjungė internetą. Tuomet A. J. atėjo pas jį su kažkokiu įrankiu (kaltu) ir pradėjo mušti jį per galvą, tuomet jis pradėjo gintis nuo sūnaus, iškvietė policiją, o sūnus pabėgo. Sūnus jam trenkė per galvą ir klausė, ką jis jam (kaltinamajam) blogo padarė. Taip pat sūnus jam trenkė ir per ranką. Nurodė, kad konflikto su sūnumi metu jis nebuvo blaivus, buvo išgėręs apie 200 g. degtinės. Ant sūnaus kūno nustatyti sužalojimai, nes jis (kaltinamasis) galėjo juos padaryti gindamasis, tačiau kur tiksliai trenkė sūnui – nurodyti negali. Be to, kai A. J. nuo jo bėgo, užkliuvo už laiptų turėklo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog tuo metu, kai prie jo priėjo sūnus, jis sėdėjo ant kėdės ir rūkė. Sūnus jį puolė stovėdamas, o jis tuo metu sėdėjo. Įrankį, kuriuo jam trenkė, sūnus atsinešė iš vonios, kuri yra pirmame namo aukšte. Kai tarp jo ir A. J. įvyko konfliktas, kitas sūnus – E. J. buvo virtuvėje, kuri yra pirmame aukšte. Po konflikto jis tiek E. J., tiek A. J. uždarė virtuvėje. Kuomet tarp jo ir A. J. vyko konfliktas, jis E. J. nematė. Dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė, tačiau vyko pas specialistus, kad gautų abdukciją.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. J. kaltės nepripažino, nurodė, kad su šeima – sūnumis E. J., A. J. ir žmona M. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 5 d., vakare, name laiką leido trise. E. J. buvo virtuvėje pirmajame aukšte, o A. J. buvo savo kambaryje, antrame namo aukšte, žmona buvo darbe. Dėl turimo neįgalumo (yra darbingas (duomenys neskelbtini) proc.), jis negali atnešti malkų ir anglies, reikalingų užkurti katilą, todėl nuėjęs pas A. J. paprašė jo tai padaryti, tačiau pastarasis tai daryti atsisakė ir toliau tęsė žaisti kompiuterinius žaidimus. Jis supyko dėl tokio sūnaus atsakymo ir nepaklusimo jo prašymui, ir nuėjo į savo kambarį, kuris yra taip pat namo antrame aukšte, ir ištraukė interneto kabelį iš lizdo. Išėjo ant laiptų parūkyti. Matė, kad A. J. nusileido į apačią, praeidamas jam nieko nesakė. Jis toliau rūkė ant laiptų. Po kelių minučių A. J. pradėjo lipti laiptais į viršų. Priėjęs prie jo paklausė, „ką aš tau blogo padariau?“, tuo tarpu jis jam nieko neatsakė ir nepilnametis sūnus pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais. Iš už nugaros ištraukė kaltą, kuris buvo metalinis, apie 50 cm ilgio, apie 2 kg svorio, skirtas daužyti betoną, ir iš karto juo jam trenkė kartą į galvos kairę pusę, kur dabar matomas randas, pradėjo bėgti kraujas, jam skaudėjo, jis juto fizinį skausmą. Po ko A. J. jam sudavė antrą smūgį į pakaušį, kur liko gumbas. Po ko, tęsdamas savo veiksmus, kaltu sudavė jam į kairės rankos plaštaką, kur dabar matomas randas ir patinimas, kurį dabar jam taip pat skauda. Jis sučiupo sūnų iš priekio už megztinio, o jis ištrūko, megztinis suplyšo, ir jis pabėgo į virtuvę, kur tuo metu buvo E. J.. Konflikto metu ant laiptų niekas atėjęs nebuvo, todėl konflikto detalių daugiau niekas nematė. Jis iš karto paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jį ką tik sumušė sūnus kaltu į galvą. Ar sūnus pats skambino į policiją nežino, negirdėjo. Atvykus policijos pareigūnams, jis buvo sulaikytas. Sumaišties metu galėjo sūnui suduoti keletą smūgių, tačiau kur bei kiek, dėl sumaišties ir streso patikslinti negali. Jis tik gynėsi, jį mušė sūnus A. J., trenkdamas su kaltu į galvą galėjo jį užmušti, todėl jis buvo priverstas gintis. Tyčios sukelti fizinio skausmo ar kitaip sužeisti savo sūnų A. J. neturėjo (b. l. 72, 94).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. J. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą jis buvo namuose, pas jį atėjo tėvas, pasakė, kad eitų kūrenti pečiaus, tačiau jis atsisakė tą daryti, po ko tėvas atjungė internetą. Tuomet jis nuėjo pas tėvą, prašė jo įjungti internetą, tačiau tėvas to nepadarė ir pradėjo jam grasinti. Tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu jis tėvui porą kartų sudavė, siekdamas nuo jo apsiginti. Viskas vyko namo antrajame aukšte, koridoriuje, prie laiptų. Tėvas pirmas jį puolė, kai bandė pats pasijungti internetą. Tėvas trenkė jam kumščiu, tempė už megztinio, jis nukrito, pamatė ant žemės gulintį kaltą, paėmė jį į rankas ir pradėjo juo gintis, t. y. kaltu trenkė į ranką ir kažkur prie galvos. Tuo metu jie dar abu stovėjo. Tuomet tėvas pradėjo jį tampyti už megztinio, dėl ko jis parkrito. Griūdamas ant žemės nusibrozdino ranką. Tėvas jam vieną kartą sudavė ranka į petį. Juto fizinį skausmą. Po to, išgirdęs triukšmą, atbėgo vyresnysis brolis ir juos išskyrė. Tiksliai visų aplinkybių ir tikslios konflikto eigos jau nepamena, nes praėjo nemažai laiko. Kiek pamena, kai atbėgo juos išskirti brolis, tai jis tuomet gulėjo ant grindų, o tėvas lyg stovėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė, kad gyvena kartu su savo mama, tėvu, močiute ir broliu adresu (duomenys neskelbtini). Jo su tėvu santykiai iki įvykio dienos buvo blogi, o po konflikto santykių iš vis nebeliko. 2020 m. balandžio 5 d., apie 20.30 val., į jo kambarį atėjo neblaivus tėvas, jis tuo metu sėdėjo prie kompiuterio, ruošė namų darbus, kuris jam liepė eiti kurti katilą. Jis atsisakė. Tėvas supykęs išėjo iš jo kambario ir išjungė internetą. Jis nuėjo į pirmą aukštą, šiek tiek ten pabuvęs nuėjo pas tėvą, jis tuo metu sėdėjo koridoriuje. Jo paklausė, kodėl jis išjungė internetą. Tėvas atsakė, kad jis privalo jo klausyti ir jei to nedarys, nebus interneto. Netikėtai jis jį sugriebė už megztinio ir keliskart laikydamas už jo pastūmė, ko pasėkoje jis nukrito ant laiptų ir susižalojo dešinę ranką. Tuomet tėvas kumščiu jam sudavė smūgį į dešinį petį. Tuo metu jam skaudėjo ranką ir petį, juto fizinį skausmą, ant rankos net keletą dienų buvo uždėtas tvarstis su vaistais. Jis gulėdamas ant grindų bei norėdamas apsiginti nuo tėvo, kadangi jis šaukė, kad jį užmuš, čiupo pirmą pasitaikiusį daiktą – kaltą, ir juo kelis kartus trenkė tėvui. Kaltu pataikė jam į krūtinę ir į galvos sritį. Tuo metu pamatė prie jų atbėgusį vyresnį brolį, kuris juos išskyrė. Jis nusileido į pirmą aukštą, o brolis liko su tėvu. Būdamas apačioje ir šiek tiek nurimęs dėl konflikto su tėvu, iškvietė policijos pareigūnus. Tėvo sužaloti ar kitaip sutrikdyti jo sveikatą tikslo neturėjo, taip pasielgė impulsyviai ir tik todėl, kad gynėsi nuo neblaivaus tėvo veiksmų. Tėvas dažnai prieš jį ir kitus šeimos narius psichologiškai smurtauja. Anksčiau kreipėsi į policiją dėl tėvo smurto prieš vyresnį brolį (b. l. 33-34).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. J. nurodė, kad įvykio dieną tėvas buvo girtas. Viso konflikto tarp tėvo ir brolio nematė, nes atbėgo tik į konflikto pabaigą. Brolis jam sakė, kad tėvas atjungė internetą, po to brolis ėjo aiškintis su tėvu, o jis (liudytojas) tuomet buvo savo kambaryje. Pamatė, kad tėvas šoko ant brolio, jie pradėjo ginčytis ir vienas kitą tąsyti. Pamatė, kad tėvas pargriovė brolį, ir tuomet jis pribėgo jų išskirti, nes išsigando, kad arba brolis, arba tėvas gali nukristi nuo laiptų. Visos tos muštynės truko apie minutę, jas matė protarpiais. Girdėjo, kad tėvas keikėsi, grasino broliui. Kad brolis buvo parkritęs vieną kartą – tikrai matė. Po to, kai išskyrė brolį ir tėvą, matė, kad sužalotas tėvo smilkinys, o brolio – ranka. Kai atėjo išskirti brolio ir tėvo – jie gulėjo vienas ant kito, t. y. tėvas buvo ant brolio. Tėvas buvo parvertęs brolį ant žemės. Apie tai, kad tėvas buvo sužalotas kaltu, jam pasakė brolis. Ką rado brolis ant grindų, tą ir paėmė, siekdamas apsiginti nuo tėvo. Namuose vyksta statybos, tai visada visur būna įrankių. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad tėvas ne pirmą kartą naudoja jų atžvilgiu smurtą, nes kai išgeria, būna agresyvus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. J. parodė, kad 2020 m. balandžio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), apie 20.30 val., neblaivus tėvas - T. J., pradėjo konfliktą su jo nepilnamečiu broliu - A. J. Konflikto metu tėvas broliui grasino fiziniu susidorojimu, kad sulaužys jam žandikaulį, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais bei pradėjo jį mušti kumščiais per rankas ir pakaušį, taip sukeldamas broliui fizinį skausmą. Visas įvykis vyko antrame aukšte, koridoriuje prie laiptų. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad tėvas T. J. atėjo pas nepilnametį brolį į kambarį antrame aukšte ir pasakė, kad jis turi užkurti krosnį, kai brolis atsisakė tai daryti, tėvas atjungė internetą ir pradėjo konfliktuoti, grasinti fiziniu susidorojimu, kad sulaužys jam žandikaulį, po to pradėjo jį tampyti už megztinio, kumščiais kelis kartus trenkė per rankas, bandė jį pargriauti ant žemės, nepilnametis brolis A. J. gynėsi, todėl irgi kelis kartus galimai trenkė rankomis bei pagriebęs, kas pasitaikė po ranka - kaltą, mosikavo juo prieš tėvą, kad jis jo nemuštų, bet vieną kartą tėvui jis pataikė į kairės pusės veido pusę šalia smilkinio. Jis buvo kitame kambaryje, kai išgirdo triukšmą, išbėgo į koridorių ir pamatė, kad tėvas ir brolis stumdosi, todėl iškart pradėjo juos skirti. Brolis nuėjo į apačią, į pirmą aukštą ir iškvietė policiją, o jis liko prie tėvo ir saugojo, kad jis daugiau nesiartintų prie brolio. Tėvas nuolat geria, po to konfliktuoja su visais namiškiais, kabinėjasi, neduoda ramiai gyventi, pradeda grasinti, o kada būna blaivus, jis ramus ir nesikabinėja. Policijos anksčiau nekviesdavo, nes motina M. J. bijojo, kad paskui bus blogiau (b. l. 9-12).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. J. nurodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš savo sūnaus A. J., nes pati konflikto metu dirbo ir namuose nebuvo. Paskambinęs A. J. buvo išsigandęs ir jai pasakė, kad tėvas jį sumušė ir klausė, ką jam daryti. Ji jam pasakė kviesti policiją. Kiek ji suprato, konfliktas tarp kaltinamojo ir sūnaus įvyko dėl katilo, nes A. J. atsisakė jį užkurti, o po to kaltinamasis atjungė internetą. A. J. jai pasakojo, kad tėvas jam pasakė, jog jei neklausys jo, tai parodys jam. Suprato, jog T. J. pirmas puolė sūnų. Namuose vyko statybos, tai statybinių įrankių visur pilna. T. J. tą dieną nuo ryto vienas vartojo alkoholį. T. J., kai vartoja alkoholį, tampa agresyvus, piktas. Kai jis būna girtas, ji pati stengiasi su juo nebendrauti. Iki šio įvykio namuose būdavo smurto, jis ir prieš ją yra smurtavęs, tačiau į policiją ji nesikreipė. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus bei atsakė į klausimus. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad A. J. tėvas nėra autoritetas ir geranoriškai su juo nebendrauja. A. J. su tėvu bendrauja minimaliai. Tarp tėvo ir sūnaus nėra ryšio, nes T. J. piktnaudžiauja alkoholiu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. J. parodė, kad ji kartu su sutuoktiniu T. J., jo motina bei sūnumis A. J. ir E. J. gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jų šeimoje T. J., kai tik būna išgėręs, o alkoholį jis vartoja beveik kiekvieną dieną, prieš šeimos narius pradeda naudoti psichologinį smurtą. Namiškiai, pamatę, kad T. J. yra neblaivus, vengia su jo susitikti, bendrauti, kadangi susitikimas gali be priežasties peraugti į konfliktą, o konfliktas į smurtą. Anksčiau, kai vaikai buvo mažesni, jis naudojo prieš juos fizinį smurtą. Fizinis smurtas pasireikšdavo tuo, kad jis nepaklusus vaikams suduodavo jiems per pakaušį, pasiteisindamas, kad taip auklėja vaikus. Jai bandant juos užstoti, ją pastumdavo ir liepdavo nesikišti. Pasitaikius pirmai progai su vaikais išeidavo, kad jis jų nematytų. Taip gyvena paskutinius 10 metų. Į policiją, dėl jo naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, nesikreipė, kadangi vis laukė, kada jis susiprotės ir nustos taip elgtis su jais (b. l. 39).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, jog bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad neblaivus tėvas T. J. sumušė nepilnametį sūnų A. J. (b.l. 6).

Iš kartu su pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu pateiktų nuotraukų matyti užfiksuoti A. J. padaryti kūno sužalojimai, fotonuotraukos Nr. 2 ir Nr. 3 (b. l. 14, 15).

Iš tarnybinio pranešimo dėl atlikto garso įrašų stenografavimo ir vertimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje matyti, jog buvo išversti ir sustenografuoti 2020 m. balandžio 5 d. pagalbos skambučių skaitmeniniai garso įrašai. Pirmasis pagalbos skambutis registruotas 2020 m. balandžio 5 d., 20:58:53 val., iš nepilnamečio A. J. telefono numerio (duomenys neskelbtini). Skambučio metu nepilnametis A. J. operatoriui praneša, kad jį muša neblaivus tėvas. Antrasis pagalbos skambutis registruotas 2020 m. balandžio 5 d., 20:59:33 val., iš T. J. telefono numerio (duomenys neskelbtini). Skambučio metu T. J. operatoriui praneša, kad jį montiruote užpuolė sūnus (b. l. 48-52).

Iš alkotesterio rodmenų kvitų bei nuotraukos matyti, kad T. J. 2020 m. balandžio 5 d., 21:42:50 val., buvo nustatytas 2,22 promilės girtumas, o 2020 m. balandžio 5 d., 22.33 val. – 1,70 prom. girtumas (b.l. 58-60).

Iš kartu su 2020 m. balandžio 6 d. T. J. apklausos protokolu pateiktų nuotraukų matyti T. J. užfiksuoti sužalojimai (b.l. 75, 76).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 7 d. specialisto išvados Nr. G 1032/2020 (01) matyti, kad T. J. nustatyti kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio užausio srityje ir odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje bei kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti paveikus galvos kairę pusę ir kairę plaštaką kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. balandžio 5 d., sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 82, 83).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nurodydamas ikiteisminio tyrimo metu, jog po konflikto su sūnumi A. J., pastarasis, nuėjęs į namo pirmąjį aukštą, paėmė kaltą 50 cm ilgio ir 2 kg svorio, skirtą daužyti betonui, užlipo iki jo, kuomet jis rūkė laiptinėje, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais ir iš karto trenkė kaltu į kairės pusės galvos sritį, po ko sudavė antrą smūgį į pakaušį, kur liko gumbas, matomas randas, tuomet jis sučiupo sūnų už megztinio, sūnus ištrūko, nes megztinis plyšo, o jis besigindamas nuo tokių sūnaus veiksmų galimai sūnui sudavė smūgius, tačiau kur ir kiek, nurodyti negali; jo ir sūnaus muštynių niekas nematė, prie jų priėjęs niekas nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog sūnus prie jo priėjo su įrankiu (kaltu), pradėjo juo mušti per galvą, o jis (kaltinamasis) pradėjo gintis ir iškvietė policiją, be to sūnus dar trenkė jam per ranką, o bėgdamas nuo jo, sūnus užkliuvo už laiptų turėklo; be to jis gynėsi nuo sūnaus užpuolimo, todėl galimai trenkė jam, bet kur – neatsimena. Konflikto niekas nematė, nes vyresnysis sūnus – E. J. tuo metu buvo užsidaręs virtuvėje. Kitokias gi konflikto aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusysis A. J. bei liudytojas E. J.. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po žodinio konflikto su tėvu, jis nuėjo prie pastarojo išsiaiškinti, kodėl jis atjungė internetą, tačiau tėvas netikėtai jį sugriebė už megztinio, kelis kaltus pastūmė dėl ko jis (nukentėjusysis) nukrito ant laiptų ir susižalojo ranką. Kuomet krito, tėvas kumščiu dar sudavė smūgį į dešinį petį; jis gulėdamas ant grindų ir norėdamas apsiginti nuo tėvo, pačiupo ant žemės gulėjusį kaltą ir kelis kartus trenkė juo tėvui į krūtinę ir galvos sritį, po to pribėgęs vyresnysis brolis juos išskyrė. Teisme nukentėjusysis nurodė, kad iš pradžių su tėvu tik susibarė, tuomet tėvas jį puolė mušti ir jis pargriuvo, pargriuvęs paėmė kaltą ir juo trenkė tėvui, o po to dar kartą pargriuvo, kai tėvas jį tampė už megztinio. Iš dalies tokius nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtino ir liudytojas E. J., nurodydamas, kad matė, jog būtent tėvas pirmas užsipuolė brolį, pradėjo jį tampyti už megztinio ir sudavė kumščiu kelis smūgius, o brolis buvo į rankas paėmęs kaltą ir mosikavo prieš tėvą, kad pastarasis jo nemuštų ir vieną kartą tuo kaltu pataikė tėvui; jis buvo pats kitame kambaryje, išgirdęs triukšmą išbėgo į koridorių ir pamatęs, kad brolis su tėvu stumdosi, puolė juos skirti.

Iš aptartų tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymų, akivaizdu, jog jie visi konflikto aplinkybes pasakoja nenuosekliai ir kiek skirtingai, tačiau toks parodymų nenuoseklumas paaiškinamas tuo, jog nuo įvykio yra praėjęs nemažas laiko tarpas, pats kaltinamasis buvo neblaivus – iškart po įvykio jam nustatytas vidutinis girtumas, tuo tarpu vertinant nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų nenuoseklumą pažymėtina, jog pati situacija, kuomet neblaivus tėvas smurtavo prieš nepilnametį savo vaiką, akivaizdu sukėlė tiek nukentėjusiajam, tiek liudytojui itin didelį stresą, pati konfliktinė situacija truko itin trumpą laiką, todėl natūralu, jog tiek liudytojas, tiek nukentėjusysis negali itin nuosekliai ir detaliai prisiminti šios situacijos aplinkybių. Visgi, esant tokiems parodymų netikslumams ir prieštaravimams, sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą svarbu yra analizuoti ne tik asmenų parodymus, tačiau juos gretinti su kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis neginčijo aplinkybių, jog kaltinamajam esant neblaiviam, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo konfliktas, kurio metu buvo vartojamas smurtas. Tačiau nukentėjusysis nurodė, kad smurtą pradėjo naudoti prieš jį būtent kaltinamasis, tuo tarpu kaltinamasis teigė, jog tai jis gynėsi nuo nepilnamečio sūnaus jo atžvilgiu vartoto fizinio smurto, pasireiškusio jo daužymu su kaltu. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog sužalojimai buvo padaryti abiem konflikto dalyviams: nukentėjusiajam užfiksuoti sužalojimai ant rankų (fotonuotraukoje), kaltinamajam – poodinė kraujosruva kairio užausio srityje ir odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje bei kairėje plaštakoje. Be to, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis neginčijo aplinkybės, jog konflikto metu buvo panaudotas ir įrankis – kaltas, tačiau kaltinamasis teigė, jog būtent juo jį užpuolė nukentėjusysis, tuo tarpu nukentėjusysis teigė, jog kaltą naudojo tik gindamasis nuo tėvo smurto. Šiuo gi atveju, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad konflikto metu buvo naudojamas įrankis, kurio tiesioginė paskirtis, kaip nurodė kaltinamasis – daužyti betoną. Įvertinus tiek šio įrankio paskirtį, tiek jo fizines savybes bei sužalojimų pobūdį, padarytą kaltinamajam – nustatyti tik odos nubrozdinimai, jų lokaciją kaltinamojo kūno atžvilgiu (ranka bei smilkinys) darytina išvada, kad tokiu įrankiu tokio pobūdžio sužalojimai, kurie nėra laikytini itin smarkiais, buvo padaryti ne atliekant puolamuosius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, o, kaip ir nurodė nukentėjusysis, ginantis nuo kaltinamojo užpuolimo, kas visgi patvirtina nukentėjusiojo išdėstytą įvykių versiją. Kartu, teismo vertinimu, būtent nukentėjusiojo, o ne kaltinamojo, įvykių versiją patvirtina liudytojo E. J. parodymai, kad jis matė besistumdančius tėvą ir brolį ir puolė juos skirti, kai tuo tarpu kaltinamasis teigė, jog konflikto iš vis niekas nematė ir niekas priėjęs nebuvo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iškart po konflikto tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis skambino į BPC, tačiau kaltinamasis skambino jau po to, kai į BPC kreipėsi jo sūnus, o kalbėdamas su BPC operatore apskritai nenurodė jokių aplinkybių, kokiomis buvo prieš jį vartojamas smurtas. Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamai įrodymų pagrįsti kaltinamojo T. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo fizinį smurtą savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas kaltinamajam T. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, pasireiškusį fizinio smurto vartojimu prieš savo sūnų), kaltinamojo asmenybę (praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, turintis sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini) darbingumą), registruotas Užimtumo tarnyboje), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios išvardintos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę, nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. J. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 5 d. 21.40 val. iki 2020 m. balandžio 6 d. 14.37 val. (viena para) (b. l. 63,77). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į T. J. skirtiną bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme T. J. skirtina ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su CD kompaktiniu disku, kuriame yra nepilnamečio A. J. apklausa, BPC garso įrašai ir nuotraukos iš įvykio vietos (prisegtas prie b.l. 115), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį T. J. yra 100 Eur. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. J. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, paskirtas teismo iniciatyva, tačiau, pažymėtina, jog tai, kad teismas, atsižvelgdamas į teisingumo interesus, paskyrė kaltinamajam advokatą savo iniciatyva, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas iš kaltinamojo. Juo labiau, kad įvertinus pateiktus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiavimus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nėra didelės ir byloje nėra pateikta duomenų, kad tokių išlaidų atlyginimas kaltinamajam būtų nepakeliama finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo priteistinos 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 5 d. 21.40 val. iki 2020 m. balandžio 6 d. 14.37 val., t. y. vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Paskirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti (BK 72² straipsnis), nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su CD kompaktiniu disku, kuriame yra nepilnamečio A. J. apklausa, BPC garso įrašai ir nuotraukos iš įvykio vietos (prisegtą prie b.l. 115), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Priteisti iš kaltinamojo T. J. valstybės naudai 100 (vieną šimtą eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, išaiškinant kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas).

Išaiškinti T. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.