- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2-524-805/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00363-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant ieškovei L. L., jos atstovei - advokatei R. M., atsakovui S. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui S. J. dėl daikto valdymo pažeidimo panaikinimo - iškeldinimo iš patalpų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti valdymo pažeidimą - iškeldinti S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 6996-9007-4019), esančio Ateities g. 22, Vartų k., Balbieriškio sen., Prienų r. sav. ir priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2006-06-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 6996-9007-4019) su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančius Ateities g. 22, Vartų k., Balbieriškio sen., Prienų r. sav. Nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau gyventi jame neturi galimybės dėl atsakovo smurto jos atžvilgiu, atsisakymo geruoju išsikelti iš jai priklausančių namų. Nurodė, kad 2000-01-21 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, tačiau atsakovas iki šiol be ieškovės sutikimo gyvena ieškovei priklausančiuose namuose ir kategoriškai atsisako iš jų išsikelti, nors gyventi juose prieš jos valią neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovė negali valdyti ir naudotis jai teisėtai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl priversta kreiptis į teismą, gindama savo, kaip turto savininkės, teises ir teisėtus interesus. Jokių nuomos ar kitokių santykių santykių tarp ieškovės ir atsakovo nėra, nuomos jis niekada jai nemokėjo. Atsakovui priklausančių baldų ar buities priemonių jos namuose nėra, tenai yra tik atsakovo rūbai ir asmeniniai daiktai. Kadangi atsakovas ieškovei trukdo naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, neleidžia jomis disponuoti, todėl iš pastarųjų iškeldintinas teismine tvarka. Be to, nurodė, kad atsakovas nuolat girtauja, o, būdamas girtas, dažnai triukšmauja, netinkamai elgiasi, būna agresyvus ir neprognozuojamo elgesio, prieš ieškovę naudoja fizinį smurtą, dėl ko ieškovė su nepilnametėmis dukromis gyvenu kartu su savo tėvais jiems priklausančiame gyvenamajame name. Nors prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo yra ariamos žemės, sodas, pastatytas šiltnamis, tačiau ji neturi galimybės užsiauginti daržovių, susirinkti sodo derliaus, nes, nuvykus į savo namus, atsakovas neleidžia į juos įeiti, veja iš kiemo, grasina susidoroti, nužudyti. Kadangi atsakovas sudaro nepakenčiamas sąlygas tenai gyventi, todėl ji ne kartą atsakovo prašė palikti ramybėje ir išsikelti iš jai priklausančio gyvenamojo namo. Atsakovas yra fiziškai stipresnis, ieškovė jo bijo, todėl neturi galimybių pati jį sudrausminti, o iškviesti policijos pareigūnai jokių priemonių atsakovo atžvilgiu nesiima, pasiūlo kreiptis į teismą dėl jo iškeldinimo. Todėl ieškovė nuolat jaučia baimę ir nerimą dėl savo saugumo ir sveikatos. Atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose. Be to, jis turi galimybę apsigyventi pas savo tėvus, kurie turi dviejų kambarių butą, taip pat sodo namelį. Atsakovas savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu su juo viename name, gyvena jame neteisėtai, trukdo naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, todėl iš jo iškeldintas teismo sprendimu (CK 4.98 str.). Prašo teismo panaikinti valdymo pažeidimą - iškeldinti atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančių pastatų CK 4.34 str. 1 d., 4.36 str. 1 d., 4.98 str. pagrindu ir priteisti valstybei turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nors šalių santuoka buvo nutraukta 2000-01-21, tačiau po santuokos nutraukimo susitaikė ir kartu gyveno, 2006-06-06 nusipirko ginčo namą. Pastatai buvo užregistruoti ieškovės vardu, bet jų įgijimui panaudojo paties ir tėvų paskolintas lėšas. Jo motina O. J. užstatė savo vardu turėtą nekilnojamąjį turtą ir paėmė pastatų įsigijimui paskolą. Kadangi pastatus įsigijo panaudodami bendras lėšas, todėl ginčo turtas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe. Kadangi įgytame turte dalys nenustatytos, tai preziumuojama, kad dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokiomis lėšomis ji įsigijo ginčo pastatus, ji reikalavimą grindžia tik pastatų užregistravimu savo vardu, tačiau teigia, kad turtas buvo nupirktas ir tam panaudotos pakankamai didelės piniginės sumos, o ne ieškovės gautas kaip dovana ar kitu būdu. Atsiliepime nurodė, kad surinkęs reikiamus dokumentus pateiks teismui priešieškinį. Prašo atmesti ieškovės L. L. ieškinį dėl daikto valdymo pažeidimo panaikinimo ir iškeldinimo iš patalpų kaip nepagrįstą.
I. L. Linionė teismo posėdyje ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, jog kuomet nusipirko minėtą namą su atsakovu buvo išsituokusi. Tuo laiku ji dirbo, nes kitaip jai nebūtų davę paskolos. Minėto daikto įsigijimui 2005 metais ji paėmė 50000 Lt paskolą. Paaiškino, kad paskola buvo paimta jos vardu, o atsakovo motina laidavo už paskolą. Paskola jau yra visiškai sugrąžinta ieškovės tėvams padedant. Nurodė, kad ieškovės tėvai padėjo perkant šį būstą, ji iš karto atsiskaitė su žmogumi, iš kurio pirko namą, o paskui dalimis išmokėjo paimtą kreditą. Grindys ir plokštės namo įrengimui buvo perkamos jos tėvų. Paaiškino, kad ji įsigytame name iš viso nespėjo apsigyventi, ieškovė tenai niekuomet negyveno ir negyvena, nes atsakovas jos neįleidžia. Atsakovas gyvena vienas tame name, kurį ji nusipirko. Ieškovė jau ilgą laiko tarpą su dukromis, kurių vienai yra 16, o kitai - 9 metai, gyvena pas savo tėvus Kudirkos g., Prienuose. Ne kartą atsakovui buvo sakiusi išsikelti iš jai priklausančio būsto. Mano, kad atsakovas kažkiek yra prisidėjęs prie būsto įrengimo, nes jame jis gyvena. Teigia, kad, jeigu atsakovas įrodytų investuotas į namą lėšas, ji neprieštarautų jas atlyginti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė nurodė, kad tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai patvirtina tą aplinkybę, kuri šioje byloje yra svarbiausia, kad ieškovė dėl atsakovo neteisėto gyvenimo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name negali naudotis savo turtu taip, kaip ji pati norėtų. Atsakovo tariamos investicijos yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes byloje priešieškinys pareikštas nebuvo. Teismo prašo panaikinti valdymo pažeidimą ir iškeldinti S. J. iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio Ateities g. 22, Vartų k., Balbieriškio sen., Prienų r., tam, kad ieškovė kaip savininkė galėtų nevaržomai disponuoti nuosavu turtu, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdyje S. J. nurodė, kad nebelikus šeimos prašė ieškovės gražiuoju viską atsidalinti, tačiau ji nesutiko. Paaiškino, kad paskolos sutartis buvo sudaryta su ieškove. Būstas yra pirktas ieškovės vardu. Jis buvo prieš, kad ieškovės tėvas su savo pinigais kištųsi į paskolos grąžinimą. Nurodė, kad namą pirko už 45000 Lt, tačiau Kredito unijai turėjo būti sumokėta dar 5000 Lt suma. Sutinka dėl to, kad P. T. mokėjo (padėjo ieškovei dengti paskolą, davė pinigų namo įrengimui). Paaiškino, kad P. T. tikrai mokėjo pinigus, nes ieškovė L. L. tuo metu buvo nedirbanti, todėl pajamų neturėjo. Ieškovė, būdama dekretinėse atostogose, negalėjo mokėti paskolos, o atsakovas dirbo UAB „Pieno žvaigždės“, kurioje gaudavo virš 2000 Lt atlyginimą. Jo motina apsiėmė laiduoti už ieškovės paskolą. Sutinka, kad laidavimas jau yra pasibaigęs, visa paskola sugrąžinta. Atsakovas nuroė, jog jis vienas gyvena tame name. Paaiškino, kad nenori išsikelti, nes yra daug investavęs į tuos namus. Name sudėjo centralinius įrengimus šildymui, grindis, uždengė stogą, betonavo, kai tuo tarpu ieškovė nieko nedarė. Dirbo kaip sau, be jokio atlygio, ne taip, kaip ieškovės dėdė, kuriam mokėdavo po 50 Lt į dieną, kai šis atvykęs dirbdavo prie namo. Mano, kad jam priklausytų pusė namo. Paaiškino, kad jo tėvai yra gyvi ir turi savo namus, jie dviese gyvena 2 kambarių bute Prienuose. Neliktų gatvėje, jei iškeldintų.
Liudytoja A. T., ieškovės motina, parodė, kad dukra L. L., paėmusi paskolą, nusipirko sodybą, ją materialiai rėmė. Paaiškino, kad dukrai davė pinigų stogo dangai, plėvelei, medvarščiams įsigyti. Nurodė, kad išsimokėtinai buvo nupirkti langai, už kuriuos ji sumokėjo 3000 Lt grynais pinigais. Be to, dar buvo nupirktos plaukiojančios grindys, kurių įsigijimui ieškovei taip pat davė pinigų, ji pirko sienų lenteles, tapetams klijus. Nurodė, kad duodavo pinigų ir benzinui užsipilti kai dukra vykdavo remontuoti namo. Liudytoja pirko ir lubų plokštes visam namui, kurios kainavo apie 2300 Lt. Davė pinigus iš savo asmeninių lėšų, nes gavo pensiją ir tuo laiku dar dirbo. D. L. Linionė tuo metu taip pat dirbo siuvykloje ir uždirbdavo virš 2000 Lt. Be to, atidavė į dukros namą dvejas duris, nes atsakovas nuolat keitė dukros nusipirktame name spynas. Paaiškino, kad dukros L. L. vardu buvo forminta paskola. Atsakovas nebuvo paskolos sutarties šalimi. Atsakovas nepadėjo to namo įrengti, atvirkščiai, jis tiesiog kenkė ieškovės šeimai nuolat smurtaudamas, girtaudamas. D. L. Linionė visą laiką gyvena pas juos, t.t. tėvus. Paaiškino, kad ji net nespėjo nusipirktame name apsigyventi, tuo tarpu atsakovas S. J. iki šiol gyvena tame name. Anksčiau prie dukros nusipirkto namo daug ką augindavo, bet paskui prasidėjo muštynės, grasinimai iš atsakovo pusės, todėl nieko tenai negalėjo daryti. Atsakovas grasino žodžiais „Nemunu išplauksit ir gabalais būsit surinkti“. Dėl atsakovo muštynių ir smurtavimo kreipėsi į policiją.
Šalies argumentai
L. P. Tamošaitis, ieškovės tėvas, nurodė, kad name, esančiame Vartų kaime, Prienų r., gyvena atsakovas S. J.. Nurodė, kad jis pats, pardavęs tėviškės žemę, dar skolinosi trūkstamą dalį pinigų, kad išmokėti dukros L. L. likusius paskolos pinigus. Būdavo taip, kad dukra užmiršdavo sumokėti pinigus paskolos dengimui, todėl jis paduodavo L. L. pinigus ir sakydavo nueiti susimokėti už paskolą. Dar ir ieškovės L. L. vaikus išlaikydavo, t.y. rėmė pinigais, kai to reikėjo. Liudytojas didele pinigų dalimi prisidėjo prie dukros namo pirkimo ir remonto. Patikslino, kad, pardavęs tėviškės žemę, gavo apie 36000 Lt, kuriuos davė dukrai dengti paskolai. Po to dar asmeniškai yra davęs L. L. 5000 Lt grynais pinigais paskolai dengti. Namo stogo skardai davė 3225 Lt, langams - 3000 Lt, sienų ir lubų lentelėms, vinims pirkti - 1500 Lt. Dar skolinosi iš žmonos sesers 6000 Lt, kuriuos taip pat atidavė dukrai L. L.. Dukrai nuolat duodavo pinigų, keletą mėnesių jai yra davęs po 200 Lt. Tuo laiku, kai dukra nusipirko namą, jis gaudavo 1040 Lt pensiją, iš kurios padėjo L. L. mokėti paskolą, be to, ir jos mergaites maitino. Paaiškino, kad tuo metu, kai buvo pirktas namas, dukra dirbo siuvimo fabrike ir uždirbdavo po 2000 Lt į mėnesį. Paaiškino, kad atsakovas tuo metu pinigus, kuriuos uždirbdavo, nunešdavo savo motinai. A. L. Linionei sakydavo, kad jis neturi pinigų ir, kad jo motina, jeigu reikia, paskolins jai pinigų. Paaiškino, kad ieškovė L. L. gyvena jo namuose įrengtose „salkose“, nes atsakovas, būdamas girtas, vyresnei ieškovės dukrai, kai ji buvo nuvykusi pas atsakovą į namus, sudaužė nugarą. Tuomet ieškovė su broliu važiavo pas atsakovą gelbėti mergaitės. Atsakovas tąkart grasino ir sakė, kad jeigu jau šitaip, tai jis prie mokyklos palauks ir tikrai užmuš mergaitę. S. J. gėrimas ir daužymasis buvo amžinas dalykas. Liudytoją, kai gyveno jo namuose, atsakovas prisigėręs bei supykęs taip pat buvo sumušęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos A. T. civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2011).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2000-01-21 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l.8-9). Ištuokos liudijimas patvirtina, kad įrašas apie tai metrikų knygoje įrašytas 2000-03-02, Nr. 21 (b.l.10). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, unikalus Nr. 6996-9007-4019, su priklausiniais - ūkiniais pastatais, šiltnamiu, kitais kiemo statiniais, esantys Ateities g. 22, Vartų k., Balbieriškio sen., Prienų r. sav., įregistruoti 2006-06-07 L. L. vardu (b.l.6-7), jie įgyti asmeninės nuosavybės teise 2006-06-06 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. 2010-01-18 kredito Unijos „Prienų taupa“ pažyma patvirtina, kad ieškovė kreditoriui už paskolą pagal 2006-06-14 paskolos sutartį Nr. 06-00106 yra visiškai atsiskaičiusi (b.l.31), tokias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti kvitai (b.l.53-60). 2007-07-27 ir 2008-02-26 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys patvirtina nurodytas aplinkybes, kad ieškovės tėvas P. T. gautomis piniginėmis lėšomis 35960 Lt sumoje prisidėjo prie paskolos grąžinimo (b.l.61, 62-63). Ieškovės ir atsakovo nesieja šeiminiai ryšiai, jie bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko. Ieškovė 2011-02-25 įregistravo santuoką su D. L. (b.l.11). Ieškovė iš pirmosios santuokos augina dvi nepilnametes dukras, t.y. A. J., gimusią 1996-08-24, ir A. J., gimusią 2003-10-20, kurios gyvena kartu su motina, t.y. ieškove L. L. (b.l.12-13). Piniginių lėšų, skirtų ieškovės vardu paimtos paskolos grąžinimui bei gyvenamojo namo įrengimui (pagerinimui), davimą patvirtina teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai bei kredito įstaigos rašytiniai duomenys. Balbieriškio seniūnija pažymi, kad Ateities g. 22, Vartų k., Balbieriškio sen. L. L. nuosavybės teise priklausančiuose namuose gyvena S. J. (b.l.20). Taigi, bylos duomenimis akivaizdu, kad atsakovas S. J. prieš ieškovės L. L. valią gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Ateities g. 22, Vartų k., Balbieriškio sen., Prienų r. sav. (b.l.64), tuo tarpu ieškovė su nepilnametės dukromis faktiškai gyvena pas jos tėvus V. K. g. 58, Prienuose (b.l.14). Tai, kad atsakovas S. J. smurtauja prieš ieškovę L. L., dėl ko ji su nepilnamečiais vaikais negali gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, patvirtina ne tik liudytojų, apklaustų teismo posėdyje, paaiškinimai, bet ir specialisto išvada bei išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 22-23, 50-52). Be to, informacinės teismų sistemos “Liteko“ duomenimis matyti, kad Prienų rajon apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-202-805/2012, kurioje S. J., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., t.y. būtent tuo, kad jis 2012 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.00 val. L. L. priklausančiuose namuose, esančiuose Ateities g. 22, Vartų k., Balbieriškio sen., Prienų r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su L. L. metu, smogė jai vieną kartą kumštimi į veidą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. L. sveikata, kas pasireiškė kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų-nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimu. Taigi, bylos duomenimis matyti, kad ieškovė dėl atsakovo neteisėto gyvenimo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, negali tvarkytis su savo turtu taip, kaip norėtų, dėl ko ji su nepilnamečiais vaikais priversta glaustis pas savo grabaus amžiaus tėvus, gyvenančius Prienų mieste. Atsakovas, sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, teismui keletą kartų pasiūlius pasirūpinti, kad būtų tinkamai atstovaujamas procese, nurodė, kad atstovas byloje nereikalingas, jis duomenų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes dėl būsto pagerinimo, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė, priešieškinio byloje nepareiškė. Pažymėtina tai, kad atsakovo teismo posėdyje pateikti duomenys dėl betono maišyklės, kieto kuro katilo pirkimo, vartojimo kredito išsimokėtinai paėmimo nepagrindžia aplinkybių, kad šie daiktai bei lėšos atsakovo buvo skirti būtent ginčo namo įrengimui ir/ar jo pagerinimui, o ne savo asmeninių poreikių tenkinimui (b.l.28-30, 65-67). Priešingai, dėl 3000 Lt, sumokėtų už plastikinius langus, apklausti liudytojai patvirtino davę grynaisiais minėtą sumą, dėl ko atsakovas neprieštaravo, kas beje taip pat paneigia aplinkybes, kad atsakovas namo langus sudėjo iš asmeninių lėšų. Tai, kad ieškovė buvo ir yra darbingas asmuo patvirtina VSFDV duomenys (b.l.74-78). L. P. Tamošaičio teismo posėdyje nurodytas aplinkybes dėl prisidėjimo konkrečiomis pinigų sumomis prie ieškovės paskolos grąžinimo patvirtina pridedamas raštas dėl tikslinių lėšų panaudojimo, kurias nurodė liudytojas ir apklausiamas teismo posėdyje (b.l.72).
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis ir neįrodytas atsakovo argumentas, kad jis išleido asmeninių lėšų ieškovės būsto įrengimui, jo motina prisidėjo prie paskolos grąžinimo, dėl ko turėtų būti išspręstas kompensavimo mechanizmas, kadangi nagrinėjamu atveju ginčo dalykas ir pagrindas yra kildinamas iš valdymo pažeidimo teisinių santykių, t.y. ieškovė prašo iškeldinti atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančio būsto, tuo tarpu atsakovas įstatymo nustatyta tvarka savarankiškų reikalavimų dėl to nepareiškė, o jo tariamas išlaidų turėjimas nepanaikina ieškinio pagrįstumo. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos vadovaujantis civilinio proceso principais tokiais, kaip: teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos; rungimosi principas; dipozityvumo principas; lygiateisiškumo principas, t.y. teismas negali inicijuoti civilinės bylos iškėlimo, rinkti įrodymų ar būti aktyvus kurios nors šalies atžvilgiu (išskyrus įstatyme numatytas išimtis). Taigi, dėl atsakovo galimai įdėtų pagerinimo išlaidų priteisimo ar pan., atsakovas galėjo pareikšti priešieškinį, kuomet teismas turėtų galimybę spręsti šį klausimą toje pačioje byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovas šia teise nepasinaudojo. Bylos duomenimis ieškovė, atsakovui pateikus jo teiginius pagrindžiančius įrodymus, neprieštarautų atlyginti atsakovui įdėtus kaštus, vienok, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, atsakovui nepasinaudojus tokia teise iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos, spręstina, kad tai neužkerta kelio ateityje pareikšti ieškinį dėl kompensacijos priteisimo ar be pagrindo įgytų daiktų grąžinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Nepilnamečiai vaikai - viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (J. T. vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint - valstybė per savo institucijas. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams pažeidžiami socialiai gintinų asmenų, turinčių teisę į būstą, teisės bei teisėti interesai. Atsakovo neteisėtas gyvenimas ginčo patalpose negali besąlygiškai kelti padarinių nepilnamečiams vaikams. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje numatyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovas neturi teisės iš savininko paimti nuosavybę prievarta (CK 4.93 str.). Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012-03-26 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-t-978-1206 ieškovei L. L. suteikė 100 procentų dydžio nemokamą teisinę pagalbą (b.l.4). Teismui patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal tarnybos pateiktą paskaičiavimą (b.l.73) 400 Lt sumoje, o taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92-93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
I. S. Jonyką, a.k. (duomenys neskelbtini) iš L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6996-9007-4019, esančio Ateities g. 22, Vartų k., Balbieriškio sen., Prienų r. sav.
Priteisti iš S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 400 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų ir 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.