Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1877-284/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
1-1877-284/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34035-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Kaltinamasis
L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1877-284/2019m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34035-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 25 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, nevedęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, 2019-02-08 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. P. 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, prieškambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 7 kartus trenkė A. C. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam A. C. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju L. P. parodė, kad 2019 m., gali būti, kad rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, pas jį namuose alkoholinius gėrė jis ir draugas A. C., gyv. (duomenys neskelbtini), namo numerio tikrai nežino. Dar kartu su jais buvo nepilnametis S. I., gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau jis alkoholinių gėrimų nevartojo ir dar prieš jo ir A. konfliktą išėjo į namus. Ką jis su A. gėrė, šiuo metu nepamena, bet gali būti, kad alų. Kiek viso išgėrė alkoholio, negali pasakyti, bet nemažai. Taip begeriant, tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, jis nepamena, gali būti, kad dėl pinigų. Kaip viskas vyko, tiksliai nepamena dėl išgerto alkoholio kiekio, tačiau pripažįsta, kad konflikto metu jis A. kumščiu sudavė smūgius į galvos sritį, tačiau kiek smūgių galėjo suduoti, tikrai nežino. Kaip pasibaigė jo ir A. konfliktas jis nepamena, todėl paaiškinti negali. Daugiau niekas jo ir A. konflikto nematė. Po konflikto praėjus maždaug mėnesiui laiko, jis matė A., su juo kalbėjo, bet apie konfliktą nei jis, nei A. C. neužsiminėme, jis pats jam tikrai nieko nesakė. Dėl to, kad sudavė A. smūgius jis pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (91-92 b. l.);

nukentėjusiojo A. C. parodymais, kad 2019-08-09 apie 1 val. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, buvo pas pažįstamą L. P.. Vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su jais buvo S. I., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Išgertuvių metu, kai L. P. buvo ganėtinai neblaivus, staiga L. P. jį užsipuolė, pats nesuprato dėl ko. Nieko nesakęs L. P. dešinės rankos kumščiu apie penkis kartus trenkė jam į galvos kairės pusės sritį. Tokiais savo veiksmais L. P. sukėlė jam fizinį skausmą. Po to jam išbėgus į gatvę, L. P. jį pasivijo, suėmė už pečių iš nugaros pusės, nusitempė į tą patį prieškambarį, kuriame vartojo alkoholį, ir vėl dešinės rankos kumščiu, du kartus trenkė jam į kairės pusės galvos sritį ir vėl sukėlė fizinį skausmą. Po šių L. P. smūgių jis buvo praradęs sąmonę. P. nepastebėjo, kad jis atsibudo, todėl jis atsistojęs užrakino lauko duris ir nuėjo į kambarį. L. P. išėjus, jis atsikėlė ir išėjo į namus. Jam grįžus, jį sumuštą pamatė jo draugės motina B. M., kuri paskambino skubios pagalbos tarnybai. Tuo metu atvyko policijos ekipažas ir medikai. Medikai jį apžiūrėjo vietoje, nes jis vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Medikai sunkių sužalojimų nenustatė ir paleido gydytis ambulatoriškai. Šio įvykio niekas nematė. Dėl sukelto fizinio skausmo daugiau į medikus nesikreipė ir nesikreips, į ekspertizę nevažiuos. Civilinio ieškinio nereiškia. Anksčiau L. P. jo sumušęs nebuvo, tai buvo pirmas kartas (33-36 b. l.);

liudytojo S. I. parodymais, kad jis pažįsta A. C. ir L. P., jie jam yra draugai. Su jais susitinka dažnai. Jis girdėjo, kad A. buvo sumuštas, girdėjo kaime iš kalbų, jam sakė, L. brolis D. P. ir S. P., taip pat sakė A. brolis A. C.. Jie jam pasakojo, kad L. daužė A.. Gali būti, kad 2019 metų, rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos tikrai nepamena, jis kartu su A. M. nuėjo pas L. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir matė kaip alų gurkšnojo L. ir A.. Daugiau kitų asmenų ten nebuvo. Pabuvo ten pas juos apie 20 minučių ir išėjo. Konflikto metu jis pas L. namuose nebuvo ir nieko nematė. Kaip po konflikto atrodė A. jis nežino, su juo nekalbėjo ir jis pats jam nieko nesakė. Kodėl A. sako, kad jis su jais buvo, kai jį sumušė L., jis nežino, gal jis būdamas girtas neprisimena, kad jis pas L. namuose buvo dienos metu. Apie konfliktą jis nieko negali pasakyti, tik žino, kad L. primušė A. ir daugiau nieko papasakoti negali (58 b. l.);

2019-08-09 Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK A. C. pareiškimu, iš kurio matyti, kad gavus A. C. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jam sukelto fizinio skausmo. Pareiškėjas nurodė, kad sumušė pažįstamas L. P., būnant pas jį (10-14 b. l.);

Asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kuriuose užfiksuota, kad ant A. C. veido apie abi akis matomos patinusios kraujosruvos (23, 25-27 b. l.).

Kaltinamojo L. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 1 val., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. C..

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis L. P. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį L. P. siūlė nubausti 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis L. P. yra neteistas (63-71 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (72-76 b. l.), vykdo individualią veiklą, gyvenamosios vietose seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu neturi (81 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) L. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (BK 46 straipsnio 1-3 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (95-96 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,nuspredžia :

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. P. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam išaiškinti, kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Volikienė