- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- I2-15339-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04857-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Auto Barokat“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Vailionės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Auto Barokat“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-08-20 sprendimą Nr. 24S192250, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde su Migracijos departamento 2024-08-20 sprendimu Nr. 24S192250 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesutiko, prašė jį panaikinti.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad 2022-12-01 jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris galiojo iki 2024-12-01. Pareiškėjas buvo įsidarbinęs UAB „Koldlita“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jam buvo mokamas darbo užmokestis. Tačiau gaunamas darbo užmokestis buvo mažas, todėl pareiškėjas derėjosi su UAB „Auto Barokat“ dėl įsidarbinimo. 2024 m. sausio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į UAB „Koldlita“ direktorių dėl atleidimo iš pareigų, tačiau realiai pareiškėjas buvo atleistas tik 2024-02-29. Pareiškėjas nežinojo, kad nuo 2024-01-22 jis buvo įdarbintas ir UAB „Auto Barokat“. Apie tai pareiškėjas sužinojo tik susipažinęs su Migracijos departamento sprendimu, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tarpininkaujant UAB „Koldlita, nuo 2024-01-22 dirba UAB „Auto Barokat“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujant darbdaviui UAB „Auto Barokat“. Migracijos departamentas ginčijamu 2024-08-20 sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimą motyvuojant tuo, kad darbdavys yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis negalėjo žinoti, jog UAB „Auto Barokat“ pažeidė Užimtumo įstatymo nuostatas. Pažeidimas buvo padarytas po prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo dienos, be to, pareiškėjas neatsako už darbdavio padarytus pažeidimus. Jei pareiškėjas žinotų apie tai, kad darbdavys praeityje yra padaręs pažeidimą ir už tai buvo baustas, nepradėtų dirbti tokioje bendrovėje ir nepaduotų prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šiai bendrovei tarpininkaujant. Pareiškėjas girdėjo iš kitų vairuotojų tik gerus atsiliepimus apie šią bendrovę.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2024-04-11 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Auto Barokat“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius 2024-07-23 raštu informavo Migracijos departamentą, kad UAB „Auto Barokat“ 2024-05-16 buvo bausta už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Paskirta bauda buvo sumokėta, o nutarimas įsigaliojo. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 a punktu, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi darbdavys baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta, nėra praėję vieneri metai.
Akcentavo, kad asmenų kaltės klausimas šiuo požiūriu (bauda dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo) neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas nustačius imperatyvius Įstatyme įtvirtintus atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindus. Pažymėjo, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Baltarusijos pilietis I. S. 2024-04-11 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y., kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ketina dirbti UAB „Auto Barokat“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius 2024-07-23 raštu Nr. SD1-17261 „Dėl informacijos apie UAB „Auto Barokat“ informavo Migracijos departamentą, kad Valstybinė darbo inspekcija 2024-05-16 priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje. Pažymėjo, kad UAB „Auto Barokat“ pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl bendrovei buvo skirta bauda. Bauda sumokėta, nutarimas įsigaliojo.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos pateikta informacija ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 a punktu, ginčijamu 2024-08-20 sprendimu Nr. 24S192250 atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad darbdavys yra baustas už Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad UAB „Auto Barokat“ yra bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta, nėra praėję vieneri metai. Pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 a punktą tai sudaro pagrindą atsisakyti asmeniui išduoti leidimą laikinai gyventi.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 a punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas: yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečiu įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-05-16 priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, kurioje konstatavo, kad UAB „Auto Barokat“ pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą (darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio). Paskirta bauda buvo sumokėta, nutarimas įsigaliojo. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo.
Pažymėtina, kad Įstatymo 35 straipsnyje yra nustatyti savarankiški atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. privalo atsisakyti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis, kad UAB „Auto Barokat“ yra bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta, nėra praėję vieneri metai, t. y. buvo nustatyti teisiniai pagrindai atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo apie darbdavio padarytus pažeidimus ar, kad pažeidimai buvo padaryti po pareiškėjo prašymo pateikimo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo sprendimą. Kartu pažymėtina tai, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024, 2024-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2109-1047/2024).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2024-08-20 sprendimą Nr. 24S192250, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.