Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-62-377/2019

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-04
Bylos Nr.: e2-62-377/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-01325-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gražina Gudžiūnienė
Ieškovas: I. S.
Atsakovas: V. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai: Tomas Leščinskas, Stanislava Jorudienė

Kategorijos

2.3.3.4Tėvystės nustatymas

Civilinė byla Nr. e2-62-377/2019Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01325-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.; (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė, sekretoriaujant Militai Balandienei,

dalyvaujant ieškovės I. S. atstovui advokatui Tomui Leščinskui,atsakovo V. B. atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. B., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikui išlaikymo priteisimo ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei I. S., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. S. ieškiniu prašo iš atsakovo V. B. priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teisę tvarkytoja paskirti ieškovę I. S.; priteisti iš atsakovo 6400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos 26 d.; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. ieškovei ir atsakovui gimė dukra V. B.. Jie santuokos sudarę nebuvo, tačiau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Jau devynerius metus gyvena atskirai, per paskutinius trejus metus dukros išlaikymui iš atsakovo gavo ne daugiau kaip 800 Eur, todėl susidarė įsiskolinimas už paskutinius trejus metus. Atsakovas su dukra bendrauja minimaliai, išlaikymo šiuo metu neteikia, todėl būtina iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti po 200 Eur periodinėmis išmokomis bei įsiskolinimą už trejus metus. D. V. specialių poreikių neturi, vystosi normaliai, todėl prašomas išlaikymo dydis yra protingas ir jo nebūtina atskirai detalizuoti.

A. V. B elektroninėmis ryšio priemonėmis el. pašto adresu(duomenys neskelbtini),ieškovės ieškiniu nesutiko bei priešieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) paskirti genominę ekspertizę, ekspertams pateikiant klausimą, ar jis yra V. B. biologinis tėvas; 2) įpareigoti ieškove I. S. kartu su dukterimi V. B. nuvykti į ekspertinę įstaiga teismo nustatytu laiku ekspertizės atlikimui; 3) Tauragės apylinkes teismo Tauragės rūmų civilinę bylą Nr. c2-62-377/2019 ekspertizes atlikimo laikui sustabdyti; 4) jeigu genominė ekspertizė nustatytų, kad jis nėra V. B. biologinis tėvas: 4.1.) nustatyti, kad jis, V. B. nėra V. B. biologinis tėvas, o V. B. nėra jo biologinė dukra; 4.2) ištaisyti V. B. gimimo akto įrašą, padarytą(duomenys neskelbtini), Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iš grafos ,,Tėvas'' išbraukiant atsakovo asmens duomenis ir pakeičiant vaiko pavardę iš ...B‘‘, į ,,S‘‘; 5) jeigu genominė ekspertizė patvirtins, kad jis yra V. B. biologinis tėvas, nustatyti, kad jis, V. B. bendrauja su nepilnamete dukra V. B., dalyvauja jos auklėjime tokia tvarka: 5.1) kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimant dukterį iš gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir parvežant ją į gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 va; 5.2) poriniais metais Romos KB Šv. Kalėdų šventėse, pasiimant dukterį Kūčių dieną 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val.; 5.3) neporiniais metais Romos KB Šv. Velykų šventėse, dukterį pasiimant šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant dukterį į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val.; 5.4). neporiniais metais Naujų metų sutikimo šventėje dukterį pasiimant gruodžio 31-ąją dieną 10.00 val. ir iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją į gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val.; 5.5). kiekvienų metų birželio pirmą šeštadienį (Tėvo dieną), balandžio 12 d. ir rugsėjo 25 d. (sekančią dieną po V gimtadienio) duktė praleidžia su tėvu, pasiimant ją 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją į gyvenamąją vietą 18.00 val., jei ši diena ne mokslo diena, o jei mokslo, tai dukrą pasiimant po pamokų ir parvežant į gyvenamąją vietą 18.00 val.; 5.6). nustatyti, kad tėvas bendrauja su dukterimi puse visų vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Pirmą atostogų pusę duktė praleidžia su tėvu, antrą atostogų pusę praleidžia su mama. Šiais atvejais konkretus dukters pasiėmimo ir parvežimo laikas suderinamas su jos mama prieš 5 kalendorines dienas; 5.7) nustatyti, kad nepilnametė duktė iš namų negali būti išvežta prieš jos valią. Bendravimas vyksta tik su jos sutikimu ir esant jai sveikai; 5.8) dukters motina I. S. įpareigotina nedelsiant pranešti tėvui apie dukters ligą (kai kreipiamasi pas gydytoją) ir sudaryti galimybę, dukterį ligos metu aplankyti jos gyvenamojoje vietoje; 5.9.) nustatyti, kad tėvas turi turėti teisę susitikti su dukterimi ir kitomis dienomis, atsižvelgiant į jos norą bei užimtumą; 5.10) nustatyti, kad nepilnametės dukters tėvas netrukdomai ir neribotai turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi elektroninėmis ryšių priemonėmis; 6) sutinka mokėti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. B. po 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės; 7) su reikalavimu sumokėti materialinio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos nesutinka; 8) prašo priteisti iš ieškovės I. S. visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad su ieškove susipažino 2007 m. vasarą, tuo metu ieškovė gyveno Klaipėdoje, mokėsi. Ieškovė savaitgaliais atvykdavo pas jį į (duomenys neskelbtini), bendravo intymiai, tačiau šeimos kurti neketino. 2008 m. pradžioje ieškovė pranešė, kad laukiasi kūdikio ir, kad jis būsimo kūdikio tėvas. Gimus dukrai kartu gyveno kaip šeima apie pusantrų metų. Tačiau kilus konfliktui dėl asmeninių priežasčių, suprato, kad negalės kartu gyventi, ieškovė su dukra išėjo iš jo namų, apsigyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Jis kurį laiką lankė mergaitę, periodiškai grynais pinigais duodavo lėšų pragyvenimui, pervesdavo lėšų per banką, pirkdavo drabužių, avalynės ir kt. 2017 m. neteko darbo, tačiau pinigų grynais dar duodavo iš ankstesnių santaupų. Vėliau neturėjo pinigų, nes nedirbo. Per trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, ieškovei dukters išlaikymui yra davęs grynais pinigais arba pervedęs banko mokėjimo nurodymais apie 3000 Eur. Ieškovė ieškinyje pripažįsta tik 800 Eur, tai yra tuos, kuriuos siuntė mokėjimo pavedimais. Taip ieškovė elgiasi nesąžiningai. Gavęs ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, suabejojo dukros biologine tėvyste. Iš pažįstamų išgirdo kalbų, kad jis ne tėvas, kad ieškovė tuo metu turėjo kitų vyrų ir turėjo lytinius santykius. Todėl jam kilo įtarimų, be to, ieškovė pati nenorėjo, kad jis bendrautų su jos dukra. Mano, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties nepažeidė, nes tik gavęs ieškinį sužinojo naujas aplinkybes, kad ieškovė intymiai bendravo ir su kitais vyrais tuo pačiu metu, kai draugavo su juo. Mano, kad ieškovės I. S. duktė V turi teisę žinoti kas yra jos biologinis tėvas. Todėl jis ginčija V. B. tėvystę, todėl būtina skirti DNR ekspertizę. Jis įsipareigoja vykti ekspertizės atlikimui ir ekspertizės atlikimo išlaidas apmokėti savo lėšomis. Jeigu bus nustatyta, kad jis nėra V. B. biologinis tėvas, būtina pakeisti įrašą jos gimimo akto įraše, o ieškovės I. S. ieškinį atmesti. Jeigu DNR ekspertizės išvadoje bus nurodyta, kad jis yra V biologinis tėvas, reikalavimo nuginčyti tėvystę atsisakys. Dėl I. S. dukters V išlaikymo. Jis dar išlaiko dukterį K. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Jokio nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotas 1986 m. laidos automobilis, tačiau realiai šio automobilio jau seniai nebeturi. Oficialaus ir neterminuoto darbo neturi, pragyvena ir materialinį išlaikymą moka iš laikino sezoninio darbo užsienyje. Jo materialinė padėtis yra sunki, todėl sutiktų mokėti išlaikymą po 100 Eur per mėnesį, be to, jokio įsiskolinimo dėl išlaikymo nėra ir jis neturėtų būti priteistas. Jeigu bus nustatyta, kad V. B. yra jo biologinė mano duktė, jis turės teisę su ja bendrauti, ją lankyti, dalyvauti jos auklėjime, o duktė turi teisę pažinti savo tėvą, su juo bendrauti. Todėl būtina nustatyti bendravimo tvarką.

Ieškovė I. S. su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jokio ginčo dėl bendravimo su dukra nėra buvę, todėl avansu nėra reikalo nustatyti bendravimo tvarkos. Nesutinka, kad byloje būtų paskirta genominė DNR ekspertizė, vaiko tėvas yra atsakovas. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis dėl tėvystės. Be to, teismo prašo taikyti senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo.

Ieškovė I. S. į teismo posėdį neatvyko, apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai. Ieškovės atstovas advokatas teisme nurodė, kad ieškovė sutinka, jog byla būtų nagrinėjama per atstovą jai nedalyvaujant. Palaiko ieškinio reikalavimus, kad turi būti priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas, nurodytas ieškinyje. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, anksčiau niekada nėra teigęs, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, pats neatvyko atlikti genominės ekspertizės, neatvykimo priežasčių nenurodė. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo, mano, kad šiuo etapu dar ankstyvas reikalavimas, traumuotų vaiką tokia atsakovo nurodyta bendravimo tvarka.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir datą jam yra žinoma siunčiant pranešimus elektroninėmis ryšio priemonėmis: el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kaitytas 2019 m. kovo 19 d.). Todėl nagrinėjamu atveju teismas taiko CPK 388 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimtį ir nagrinėja bylą atsakovui nedalyvaujant, nes yra būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį, teismui savo pozicijos dėl ieškinio bei priešieškinio reikalavimų neišreiškė, be to, nenuvyko nustatytu laiku atlikti genominės ekspertizės ir nenurodė svarbių nenuvykimo priežasčių, neteikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, byla teisme nagrinėjama beveik metus laiko ( nuo 2018 m. liepos 27 d.), atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, taikant CPK 388 straipsnio 2 dalies išimtį, byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė advokatė S. Jorudienė teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog atsakovas apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą žino. Palaiko priešieškinio reikalavimus, nes neturi atsakovo įgaliojimų atsiimti priešieškinį ar sumažinti jo reikalavimus. Jeigu teisme tėvystė nebus nuginčyta, prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką kaip nurodyta priešieškinyje, išlaikymo dydis turi būti mažinamas, nes atsakovas turi dar vieną išlaikytinę (dukrą), turto neturi, o įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas nuo teismo nustatyto išlaikymo dydžio.

Institucijos atstovė nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimos yra žinomos, iki šios dienos jokios informacijos apie vaiko nepriežiūrą ar vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje skyrius nėra gavęs. Mano, kad ieškovės reikalaujamas 200 Eur išlaikymo dydis yra realus, atitinka vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos, mano, kad šiuo periodu, kai vaiko tėvas mažai bendravo su dukra, mergaitei jau 10 metų, ji savo nuomonės dėl bendravimo su tėvu nėra išreiškusi, todėl bet koks bendravimo drastiškas grafiko nustatymas nebūtų mergaitei naudingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl tėvystės nuginčyjimo.

Ieškovės ieškiniu, atsakovo priešieškiniu, jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, 2008 m. rugsėjo 24 d. ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, jiems gimė dukra V. B., kurios gimimas įregistruotas Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. gimimo liudijime duomenys apie tėvą įrašyta ,V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Atsakovas priešieškiniu prašė nuginčyti dukros V. B. tėvystę, paskiriant genominę ekspertizę ir pavesti atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Ieškovė ieškinyje bei atsiliepime į atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nurodė, kad V tėvas yra atsakovas ir niekada nebuvo iškilusi problema dėl V tėvystės. Ieškovės atstovas teisme patvirtino, kad ieškovės dukros tėvas yra atsakovas. Dukrai gimus jie gyveno kartu ir nebuvo jokių kalbų, kad atsakovas nėra vaiko tėvas. Ieškovei pareiškus ieškinį teismui, atsakovas pateikė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, teismo prašė skirti genominę (DNR) ekspertizę tėvystei nustatyti. Tačiau teismui 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskyrus ir atsakovui įteikus nutartį per EPP sistemą, atsakovas be svarbių priežasčių visą mėnesį į ekspertinę įstaigą nenuvyko. Atsakovui išaiškinta, kad CPK 389 straipsnyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Kaip matyti iš 2019 m. kovo 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos pranešimo dėl atvykimo tėvystės nustatymui, 2019 m. sausio 7 d. į jų laboratoriją tėvystės nustatymui atvyko ieškovė I. S. su dukra V. B.. Ieškovės prašymu buvo paimti kraujo ėminiai ir nufotografuotos. A. V. B į ekspertinę įstaigą neatvyko iki šios dienos.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Teismas pažymi, kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas pats pateikė prašymą skirti genominę DNR ekspertizę ir sutiko vykti į laboratoriją duoti kraują, kad būtų atlikta DNR ekspertizė, tačiau, ją paskyrus, į laboratoriją paskirtą laikotarpį neatvyko, be to, vengė bendradarbiauti su teismu (pažymėtina, kad jis ne tik nevyko į Vilnių atlikti DNR ekspertizei, kurios išlaidas pats pasižadėjo apmokėti), bet neatvykdavo ir į teismo posėdžius, jo atstovė advokatė nenurodė atsakovo neatvykimo priežasčių, nurodydama, kad atsakovui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą žinoma. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Įstatyme neaptarta, į kokias aplinkybes turėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikšmingiems faktams nustatyti ir kt. (LAT 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Įvertinus byloje surinką medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, neabejotina, jog prieš gimstant dukrai V. B., šalys gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, tą pripažino ir pats atsakovas savo priešieškinyje. Vaikui gimus(duomenys neskelbtini), šalys kartu kaip šeima gyveno pusantrų metų. Atsakovas pripažino, kad po dukros gimimo jis kartu su ieškove ją augino, ja rūpinosi. Be to, ir gyvenant atskirai atsakovas materialiai rėmė ieškovę ir dukrą, kaip pats nurodo, iki 2017 m. Dėl to teismas sprendžia, jog nenustatytos jokios pateisinamos atsakovo nenuvykimo atlikti ekspertizę dėl tėvystės nuginčijimo priežastys (kas prilygintina atsisakymui), į tai, jog atsakovas pripažino tėvystę, 2008 m. rugsėjo 30 d. vaiko gimimo liudijimo V. B. tėvu įrašytas atsakovas ,,V. B.‘‘, pats pripažino turėjęs intymių santykių su ieškove, gyvenęs su ja kaip šeima, o priešingų įrodymų, patikimai paneigiančių atsakovo tėvystę, nenustatyta, todėl teismas tokį atsakovo elgesį vertina kaip mėginimą išvengti pagrindinio įrodymo byloje gavimo. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovės bei atsakovo pateiktos faktinės aplinkybės laikytinos patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svarią atsakovo buvimo vaiko tėvu prielaidą. Dėl nurodyto, teismas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atmeta, laiko kad vaiko V. B. biologinis tėvas yra V. B. kaip ir nurodyta(duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 str., CK 3.149-3.151 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. B. Lietuvoje nedirba, duomenų apie jo darbą užsienyje į bylą nepateikta. Nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė VW JETTA, kuri šiuo metu išregistruota. Atsakovas be dukros V, gimusios (duomenys neskelbtini), turi dukrą K. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Byloje nėra patekta duomenų, kokio dydžio materialinį išlaikymą teikia dukrai K Kaip nurodo ieškovė, dukros V išlaikymui per paskutinius trejus metus iš atsakovo gavo ne daugiau kaip 800 Eur, su dukra bendrauja minimaliai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad ieškovė dirba, jos gaunamos darbinės pajamos sudaro apie 500 Eur. Nors byloje nėra pateikti įrodymai, tačiau tikėtina, kad ieškovei iš valstybės mokamos išmokos vaikui, kurios nuo 2019 m. sausio 1 d. sudaro 50 Eur. Jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotas automobilis VW PASSAT. Ieškovė nurodė, kad kitų pajamų neturi, dukros išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad minimaliausiems dukros poreikiams tenkinti iš atsakovo būtina priteisti po 200 Eur, vadinasi dukros poreikių tenkinimui per mėnesį atsakovė skiria apie 400 Eur, tai yra beveik minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo suma ( nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui išlaidų detalizavimo, nurodydama, jog prašomas priteisti iš atsakovo dydis (200 Eur), atsižvelgiant į vaiko amžių, nėra užaukštintas, nes tokios išlaidos yra pilnai būtinos, todėl jų detalizuoti nėra būtina.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi nekilnojamojo turto, ieškovė dirba, jos pajamos paskutiniu metu sudaro apie 550 Eur (kartu su vaiko pinigais). Tuo tarpu, atsakovas Lietuvoje legalaus darbo neturi, dirba užsienyje ir savo gaunamų pajamų nedeklaruoja, jos ieškovei bei teismui nėra žinomos. Atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, teismui tokių duomenų nepateikė. Tačiau savo priešieškinyje nurodė, kad jo materialinė padėtis sunki, dirba sezoninius darbus užsienyje, išlaiko dar vieną dukrą K. B., gimusią 2002 m. sausio 13 d., nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas sutinka dukros V išlaikymui mokėti po 100 Eur per mėnesį.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes, tenka patiems tėvams.

Teismas, išanalizavęs ieškovės ieškinyje, atsakovo priešieškinyje pateiktus duomenis apie dukros poreikiams užtikrinti reikalingas pinigines lėšas, pripažįsta, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti po 200 Eur kas mėnesį vaikui išlaikymo dydis, o atsakovo sutikimas dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti po 100 Eur, yra keistinas. Ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra vienoda: abu dirbantys (atsakovo gaunamų pajamų dydis teismui nėra žinomas), nekilnojamojo turto neturintys asmenys (abiejų vardu registruota po vieną transporto priemonę). Ieškovė iki ieškinio teismui padavimo dienos paskutinius trejus metus beveik viena išlaikė dukrą. Pasak ieškovės, per minimą laikotarpį atsakovas skyrė ne daugiau kaip 800 Eur lėšų. Nors atsakovas priešieškinyje nurodė, kad padėjo išlaikyti dukrą ir per paskutinius trejus metus išlaikymo dukrai suma sudarė apie 3000 Eur, tačiau realiai jokių rašytinių įrodymų teismui apie minėtos sumos dukrai skyrimą, nepateikė. Todėl spręstina, kad 100 Eur išlaikymo priteisimas, kaip to prašo atsakovas, atsižvelgiant į vaiko amžių, šalies ekonominę situaciją, pažeistų nepilnametės dukros interesus. Atsakovo motyvai (sunki materialinė padėtis, dar viena išlaikytinė, sezoniniai darbai užsienyje, pastovaus darbo Lietuvoje neturėjimas) dėl mažesnio išlaikymo, nelaikytini svariais. Paminėtina, jog vien aukščiau nurodytos aplinkybės savaime nėra teisinis pagrindas dukros išlaikymui priteisti tik po 100 Eur, nes šios aplinkybės nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras darbingumo lygis, o aplinkybė, kad atsakovas teikia išlaikymą dar vienam nepilnamečiui vaikui, tik iš dalies sudaro teisinį pagrindą ieškovės nurodomą išlaikymo sumą (po 200 Eur) mažinti iki 180 Eur, kuri tik minimaliai patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas byloje aplinkybes, į vaiko poreikius bei interesus, į abiejų tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. liepos 27 d. - iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iš ieškovės ieškinio, jos atstovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad atsakovas nepilnametei dukrai išlaikymą nuo 2015 liepos 26 d. teikia tik epizodiškai, nepastoviai. Nustatyta, kad atsakovas per trejų metų laikotarpį dukros išlaikymui sumokėjo iš viso 800 Eur, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos - 2018 m. liepos 26 d. Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną. Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymą dukrai nuo 2015 m. liepos 26 d. teikdavo tik epizodiškai, nepastoviai, o atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad išlaikymą per paskutinius metus teikė, tam skirdamas per minimą laikotarpį apie 3000 Eur piniginių lėšų, tačiau minėtų aplinkybių pagrindimui jokių įrodymų teismui nepateikė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį, tai yra nuo 2015 m. liepos 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos - 2018 m. liepos 26 d. (kas sudaro: 36 mėn. x 180 - 800 = 5680 Eur) (CK 3.196, CK 3.200 str., CK 3.208 str.).

Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti nepilnametės dukros išlaikymą, nes su ja gyvena vaikas (CK 3.185 str., CPK 376 str.). Nustatytina, kas vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą (CK 3.190 straipsnis). Teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Teismas, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, rašytinius įrodymus, šalių ir Institucijos, teikiančios išvadą atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovas paskutinius trejus metu su dukra Vyte bendrauja minimaliai. Tačiau, kaip ir nurodė ieškovė ieškinyje, dėl bendravimo su dukra niekada problema nebuvo iškilusi, ieškovė nedraudžia ir niekada nedraudė atsakovui bendrauti su dukra, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas savo priešieškinyje. Tačiau atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su tėvu, nurodydamas, kad ieškovė trukdo bendrauti su dukra. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė teisme patvirtino, kad atsakovo priešieškinyje nurodytas bendravimo grafikas drastiškas, nenaudingas nepilnamečiui vaikui. Jų institucijoje iki šios dienos dėl mergaitės bendravimo su tėvu problema nebuvo iškilusi, šalys nebuvo kreipusios. Mergaitė jau 10 metų, galinti pati išreikšti savo nuomonę, todėl, jeigu būtų ginčas, yra būtina išklausyti ir mergaitės nuomonės. Jų institucija gali tarpininkauti nustatant abiem šalims bei mergaitei palankų bendravimo grafiką.

Ieškovė ieškiniu prašo atmesti atsakovo priešieškinyje nurodytą bendravimo su dukra tvarką, nes iš jos pusės jokio ginčo nekyla, o atsakovas prašo teismo nustatyti konkrečią bendravimo su dukra tvarką, tačiau į teismo posėdžius neatvyko, paaiškinimų dėl esamo ginčo dėl bendravimo su dukra argumentų nepateikė. Išklausius ginčo šalių atstovų argumentus, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, be to, išanalizavus visą bylos medžiagą (atsakovo šiuo metu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra deklaravęs, duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto byloje taip pat nėra pateikta), teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

Įvertinus tėvo norą bendrauti su dukra, o iš ieškovės pusės nesant ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku, teismas laiko, kad šiame etape geriausiai dukros V interesus atitiktų tokia minimali nustatytina tvarka: atsakovas V. B. prieš penkias dienas telefonu pranešta ir suderina laiką lankyti dukrą su vaikų motina I. S. Lankymo metu, būnant kartu su nepilnamete dukra, atsakovas turi užtikrinti sąlygas esamas kaip namie, susirgus, skubiai apie dukros sunegalavimą pranešti dukros motinai, neperduoti dukros tretiesiems asmenims.

Atsakovo priešieškinio reikalavimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atmestina.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo buvo atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo valstybei priteistina 176,60 Eur (180 Eur x12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.+ 5680 Eur x 3proc. x 75 proc. ) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis ); be to, ieškovė turėjo 800 Eur atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, atstovo ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (90 procentų), iš atsakovo ieškovei priteistina 720 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat valstybei 9,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis).

Atsakovas, teikdamas priešieškinį dėl neturtinio pobūdžio reikalavimo, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovo priešieškinio reikalavimai šioje dalyje netenkintini ir atmestini, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Piešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 27 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. B., gimusiai(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą - 5680 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos 26 d.

Priteistų išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teisės pagrindu, paskirti dukros V motiną I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės dukros tėvo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

atsakovas V. B. prieš penkias dienas telefonu praneša ir suderina laiką lankyti dukrą su vaikų motina I. S.. Lankymo metu, būnant kartu su nepilnamete dukra, turi užtikrinti sąlygas, esamas kaip namie, susirgus, skubiai apie dukros sunegalavimą pranešti V motinai, neperduoti dukros tretiesiems asmenims.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 185,98 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo dukrai periodinėmis išmokomis priteisimo.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė