Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-764-497/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-01-21
Bylos Nr.
1-764-497/2013
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01692-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-764-497/2013Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01692-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9.(S)
TEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A.Cininas išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje: V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. nustatė,-

V. S. vengė pareigos pagal Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2006-06-30 išduotą vykdomąjį raštą J. S. (S.) naudai mokėti lėšas, po 600 Lt kas mėnesį nuo 2006-05-19 bei pagal 2007-03-26 Vilniaus miesto l apylinkės teismo sprendimą po 500 Lt kas mėnesį nuo 2006-05-19 iki sūnaus G. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, vengė pareigos mokėti lėšas, t.y. nuo 2006-05-19 iki 2006-12-05, nuo 2007-09-28 iki 2007-12-19, nuo 2008-02-13 iki 2008-11-14, nuo 2008-12-30 iki 2009-02-06, nuo 2009-04-02 iki šios dienos nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl to 2012-09-01 susidarė 25.101,32 Lt įsiskolinimas. Tokiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo V. S. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaltinamojo V. S. parodymais, kuriais savo kaltę jis pripažino pilnutinai ir paaiškino, kad su buvusia žmona J. S. išsituokė 2007 metais. Santuokos metu jiems gimė sūnus G. S., kurio išlaikymui teismas priteisė mokėti po 500 Lt kas mėnesį jo motinos naudai. Pradžioje jis mokėjo lėšas sūnaus išlaikymui pervedimais iš darboviečių, bet maždaug trys metai nemoka lėšų sūnaus išlaikymui, nes J. S. jam neleidžia matytis ir bendrauti su sūnumi, todėl nustojo mokėti. Jis sukūręs antrą šeimą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso žmonos tėvui V. S.. Pats šiuo metu deklaravęs gyvenamąją vietą Danijoje, ten ir dirba. Lietuvoje apsistojęs pas draugus (duomenys neskelbtini), pas J. A.. Jis supranta, kad privalo mokėti sūnaus išlaikymui lėšas. Pagal galimybes bandys išmokėti ir įsiskolinimą. Gailisi, kad nusikalto ir tikrai žada toliau išlaikyti savo vaiką.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios J. S. parodymais, kad ji su savo sutuoktiniu V. S. susituokė 2003 metais ir išsituokė 2006 metais. Jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. S.. Po sūnaus gimimo V. S. išvyko į Airija, po to buvo parvažiavęs Kalėdoms, po to 2005 metais vėl išvyko į Airiją ir jau 2006 išsituokė abipusiu sutarimu. Ištuokos metu iš V. S. buvo priteistos lėšos sūnaus išlaikymui iki pilnametystės, kas mėnesį po 600 Lt, bet vėliau alimentai buvo sumažinti iki 500 Lt. Pats asmeniškai V. S. jai mokėjo lėšas sūnaus išlaikymui nereguliariai, mažesnėm sumom negu jai buvo priteista. Jam dirbant jau per antstolius buvo atskaičiuojami pinigai iš jo atlyginimo. 2009 metais ji pati kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kur jai ir pradėjo mokėti lėšas sūnaus išlaikymui, nes V. S. niekur nedirbo ir iš jo išieškoti antstolė nieko negalėjo. Pati yra kalbėjusi su V. S. kodėl jis nemoka, šis tiesiog pasakė, kad jis neturi vienas išlaikyti vaiko, mat laikė, jog tokia suma yra pakankama vaikui pragyventi. Sakė, kad ji turi eiti dirbti, nors tuo metu dirbo, kad turi pati išlaikyti vaiką. Su V. S. nebendravo nuo to laiko, kai jis persiteisė alimentų sumą. V. S. nebendrauja su vaiku nuo 2006 metų. Jokių dovanų vaikas iš jo negauna. Pagal antstolės paskaičiavimus V. S. sūnaus išlaikymui yra skolingas 15.000 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos N. S. parodymais, kad V. S. yra jos sūnus. Su juo visiškai nebendrauja tris su puse metų. Šiuo metu V. S. gyvena Baltarusijoje, regis Mogiliovo mieste, tikslaus adreso nežino. Kiek jai žinoma jie butą su nauja šeima nuomojasi, bet to tvirtinti negali. Kodėl tiksliai Vygantas nemoka pinigų vaiko išlaikymui ji nežino. Jis yra sakęs, kad jam atrodo, jog jo sūnus G. S. iš tiesų yra ne jo vaikas. Sakė, kad jis turi pats išsiaiškinti, bet jis to iki šiol nepadarė. Kiek jai žinoma V. S. kartais susiskambina su jos vyro V. S. seserimi R., kuri gyvena Kaune. Kada tiksliai V. S. išvyko iš Lietuvos jau tiksliai nežino, gal prieš porą metų. Jau su juo nebendravo. Kaip su juo susisiekti ji nežinojo, telefonų numerių ji nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. S. parodymais, kad V. S. yra jo sūnus, su kuriuo nebendrauja jau apie keturis metus. Žino, kad šiuo metu jo Lietuvoje nėra, jis turėtų gyventi Baltarusijoje, nes vedęs Baltarusijos pilietę, nežinojo žmonos nei vardo, nei pavardės, aplamai to žmogaus nėra niekada matęs. Nežino nei kuriame mieste jie gali gyventi, nepalaiko jokių ryšių. Jau tiksliai pasakyti negali kada, bet maždaug prieš metus ar pusantrų V. S. yra skambinęs jo sesei R. J.. Jo sesuo yra sunkiai sergantis žmogus, jai suparalyžuota pusė kūno, todėl nenorėtų, kad jai būtų trukdoma. Be to V. nieko jai nepasakė, tik tiek, kad jam Baltarusijoje gimė sūnus.

Antstolės Jurgitos Bareikinės pateiktoje medžiagoje matyti, kad kaltinamojo V. S. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas bei, kad 2012-09-01 dienai yra susidaręs įsiskolinimas 25.101,32 Lt.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. S. kaltę. Kaltinamasis V. S. nurodė, kad pradžioje jis mokėjo lėšas sūnaus išlaikymui pervedimais iš darboviečių, bet maždaug trys metai nemoka lėšų sūnaus išlaikymui, nes J. S. jam neleidžia matytis ir bendrauti su sūnumi, todėl nustojo mokėti. Tą patį patvirtino ir J. S.. Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad V. S. vengė pareigos išlaikyti vaiką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis V. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centre nesigydė, į įskaitą neįrašytas.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. S. atsižvelgiama į LR BK 54 nuostatas, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę. Už LR BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į V. S. padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad asmuo neteistas, mano, kad tikslinga parinkti V. S. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą. Arešto bausmė ir jos dydis yra parinkti tinkamai, bus įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į tai, kad V. S. padarė nesunkų nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad jo atžvilgiu galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą ir V. S. nubausti areštu.

Kaltinamasis neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką, prokuroro siūlomas arešto dydis yra realus ir jo mažinti nėra pagrindo.

Vadovaujantis BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme ir nustatyti, kad neatlikta arešto bausmės dalis yra 29 (dvidešimt devynios) paros.

Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. S., kad:

1. Jei asmuo nesutinka su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Cininas