Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-06 · Byla Nr. N-261-904-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-06
Bylos Nr.
N-261-904-12
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-08352-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-904/2012Teisminio proceso Nr. 4-05-3-08352-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas M. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. liepos 2 d., apie 17.52 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta valstybinė privalomoji techninė apžiūra, būdamas neblaivus (nustatytas 0,66 promilių ± 5 % girtumas). Tokiais veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. nutarimu M. L. už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 130 Lt baudą, o už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 1 250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, M. L. galutinai paskyrė 1 380 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu prisipažino tik iš dalies, neigdamas, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad M. L. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Pažymėjo, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, atkreipė dėmesį, jog Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-34 nurodyta, kad M. L. 2010 m. liepos 2 d. apie 17.40 val. (testas atliktas 17.52 val.) vairavo automobilį neblaivus – lengvo girtumo laipsnio būklėje. Nurodė, jog skiriant psichiatrinę teismo ekspertizę administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo uždavė su alkotesterio eksploatavimo sąlygomis ir jų įtaka alkotesterio rodmenų patikimumui susijusius klausimus, tačiau atsakymai į juos būtų aktualūs tuo atveju, jei būtų surinkta pakankamai duomenų, kad alkotesteris buvo paveiktas aukštos temperatūros ar buvo naudojamas aukštos alkoholio koncentracijos matavimams atlikti. Pabrėžė, jog liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. D. nurodė, kad alkotesteris buvo laikomas ne automobilio salone, o bagažinėje, specialiai tam skirtoje dėžėje, be to, asmens blaivumo testą atliko minėtas pareigūnas, todėl alkotesterio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Taip pat nurodė, kad M. L. nepateikė jokių konkrečių netinkamą alkotesterio naudojimą patvirtinančių duomenų ir kelia tik prielaidas, nors kiekvienas policijos pareigūnas, kuriam naudojimui yra išduotas alkotesteris, apmokytas juo naudotis ir ši aplinkybė nereikalauja papildomo tyrimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apklausai į teismą kviesti 2010 m. liepos 2 d. M. L. medicininę apžiūrą atlikusį gydytoją, kadangi apžiūros rezultatai buvo aiškiai ir suprantamai užfiksuoti Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 749, be to, minėtas gydytojas objektyviai negalėtų suteikti duomenų apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens girtumą sulaikymo momentu, kadangi tuo metu jis apžiūros ir matavimų neatliko. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. M. L. argumentus, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėtų remtis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi minėtos nutartys buvo priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Teismas taip pat atmetė M. L. teiginius, jog administracinė teisena jo atžvilgiu buvo pradėta ir vykdoma neteisėtai, kadangi 2010 m. liepos 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartimi buvo grąžintas trūkumams šalinti, nustačius, jog protokolo nepasirašė jį surašęs pareigūnas (b. l. 17), o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi minėtas protokolas buvo pakartotinai grąžintas trūkumams šalinti, nustačius, kad nebuvo surašytas reikalavimus atitinkantis protokolas, nes buvo tik pasirašytas anksčiau surašytas protokolas (b. l. 12). Pabrėžė, kad Institucijos pareigūnas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pakartotinai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą 2010 m. lapkričio 8 d., dalyvaujant M. L., tačiau protokolo datą nurodė kaip ir pirminiame protokole, t. y. 2010 m. liepos 2 d., kadangi manė, kad taip turi būti rašoma. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad šios aplinkybės leidžia teigti, jog buvo imtasi visų priemonių, siekiant, kad būtų tiksliai laikomasi įstatymo reikalavimų. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumento, kad yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, teismas pažymėjo, jog šis terminas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi dėl svarbių priežasčių (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sistemingo neatvykimo į teismo posėdžius ir pažeidimo tyrimo (psichiatrinės ekspertizės atlikimo)) buvo pratęstas vieneriems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (b. l. 109). Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas KET pažeidimas) ir tai, kad asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nurodė, jog jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nėra.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas neobjektyviai išnagrinėjus bylai reikšmingas aplinkybes ir pažeidžiant nešališkumo principą. Pažymi, jog 2010 m. liepos 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis buvo grąžintas trūkumams šalinti, o būtent šio protokolo sudedamoji dalis yra alkotesterio rodmenys, tačiau teismas jų leistinumo ir patikimumo netyrė. Be to, teigia, kad tikrinimą alkotesteriu atliko ne R. D., o kitas policijos pareigūnas – R. B.. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui surašytame nušalinime nuo transporto priemonių vairavimo nurodytas jo surašymo laikas yra neteisingas, kadangi M. L. jis buvo įteiktas tik 18.30 val., o ne 18.10 val., todėl Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-34 remiamasi neteisingais duomenimis. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę apklausti jo medicininę apžiūrą atlikusį gydytoją. Mano, kad Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-34 nepaneigia M. L. blaivumo jo sulaikymo metu. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ekspertams užduotus klausimus. Taip pat teigia, jog teismas netinkamai taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad M. L. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat alkotesterio rodmenys, Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-34 bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 749. Pažymi, jog policijos pareigūnai yra nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys ir vykdydami savo pareigas laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens abejonės dėl jų nesąžiningumo grindžiamos tik prielaidomis. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė, kuri pašalino kilusias abejones. Mano, jog M. L. veika kvalifikuota tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. L. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių KET draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 150 Lt. Tuo tarpu ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl M. L. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad įvykio metu jis buvo blaivus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. L. 2010 m. liepos 2 d., apie 17.52 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,66 promilių ± 5 % girtumas) ir padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio kvito (b. l. 23), 2010 m. liepos 2 d., 17.52 val., M. L. buvo nustatytas 0,66 promilių ± 5 % girtumas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nesutinkant su minėtais alkotesterio duomenimis, jo iniciatyva 2010 m. liepos 2 d., 19.10 val., buvo atlikta M. L. medicininė apžiūra ir patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu 19.10 val. jam buvo nustatytas 0,29 promilių girtumas, o 19.30 val. – 0,21 promilių girtumas ir padaryta išvada, jog asmuo blaivus bei gali vairuoti, kraujo mėginys paimtas nebuvo (b. l. 9, 41, 66). Tačiau pažymėtina, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai patys savaime nepaneigia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008). Atsižvelgiant į tai, siekiant pašalinti byloje egzistuojančius prieštaravimus, buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlikusi teismo priklausomybės ligų psichiatrė ekspertė R. S., turinti 19 metų darbo ekspertu stažą, Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-34 patvirtino, jog įvykio metu M. L. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio būklėje, o Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 749 nepaneigia pirminio policijos pareigūnų atlikto asmens blaivumo testo rezultatų (b. l. 105-106). Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl šios išvados nekyla. Kita vertus apeliantas kelia abejones dėl to, kad minėtame Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-34 remiamasi pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, nurodant, jog jis buvo surašytas 2010 m. liepos 2 d., 18.10 val., nors, pareiškėjo teigimu, jam minėtas pranešimas pasirašyti buvo įteiktas tik 18.30 val. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi ekspertizės akte tik nurodoma, kad M. L. apžiūrai į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą kreipėsi praėjus 1 val. nuo nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, o ekspertizės akto išvados iš esmės grindžiamos tuo, jog nuo M. L. sulaikymo ir pirminio patikrinimo alkotesteriu iki medicininės apžiūros praėjo tam tikras laiko tarpas (atitinkamai 1 val. 30 min. ir 1 val. 18 min.), per kurį vairuotojas jau buvo prablaivėjęs. Tai įvertinus, pareiškėjo teiginys, kad Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-34 nepaneigia M. L. blaivumo jo sulaikymo metu, atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog M. L. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir priėmė pagrįstą nutarimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog 2010 m. liepos 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartimi buvo grąžintas trūkumams šalinti, nustačius, kad protokolo nepasirašė jį surašęs pareigūnas (b. l. 17), o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi minėtas protokolas buvo pakartotinai grąžintas trūkumams šalinti, nustačius, jog nebuvo surašytas reikalavimus atitinkantis protokolas, nes buvo tik pasirašytas anksčiau surašytas protokolas (b. l. 12), nepaneigia pirminio asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatų ir nesudaro pagrindo abejoti jų patikimumu.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė medicininę apžiūrą atlikusio gydytojo, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamuoju atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl M. L. kaltės padaryti.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo požymių. Aplinkybė, kad skiriant psichiatrinę teismo ekspertizę buvo atsisakyta ekspertui pateikti klausimus dėl oro temperatūros, prietaiso naudojimo, nežinant jo naudojimo instrukcijos ir neišlaikius įskaitos, bei ankstesnio naudojimo metu tikėtinai aukštos alkoholio koncentracijos įtakos alkotesterio parodymų tikslumui, nesudaro pagrindo spręsti dėl teisėjo suinteresuotumo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ekspertui pateikti minėtus klausimus, kadangi jie yra labiau techninio pobūdžio ir atsakymas į juos nėra medicinos specialisto kompetencija. Be to, M. L. nepateikė jokių netinkamą alkotesterio naudojimą, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, patvirtinančių duomenų. Byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno metrologijos stoties 2011 m. birželio 10 d. pažyma Nr. 18-11, kurioje nurodyta, kad 2010 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 15 val. iki 18 val. maksimali dirvos paviršiaus temperatūra buvo 46,3 °C šilumos, taip pat nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamų abejonių dėl tinkamo alkotesterio naudojimo. Juolab kad liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas R. D. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog alkotesteris buvo laikomas ne automobilio salone, o bagažinėje, specialiai tam skirtoje dėžėje (b. l. 123-124).

Apeliaciniame skunde M. L., be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi antrą kartą pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. Taigi, nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. kovo 25 d. nutartimi panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 ir 4 dalimis, pagrįstai ir teisėtai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys