Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam G. B., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiajai N. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, tai yra 2015 m. balandžio 5 d., apie 14 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), M. P. priklausančios sodybos gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia, sudavė kumščiu tris kartus į dešinį šoną savo sugyventinei N. J., kuri nuo smūgių virsdama galvą susitrenkė į stalo kraštą, sukeldamas jai fizinį skausmą, tuo savo šeimos nariui – nukentėjusiajai sugyventinei N. J. sukėlė fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. balandžio 5 d. Velykų dieną išgėrė alkoholio, paskambino pažįstamai. Nuo alkoholio jam „atsirišo“ liežuvis. Tai sugyventinei sukėlė pavydą. Natalija trinktelėjo jam per „plikę“, o jis atgal. Kaltas alkoholis. Sudavė 2-3 kartus į šoną. Po to ji parvirto. Virsdama galėjo susimušti, nes prie pat buvo stalas. Su alkoholiu problemų neturi. Nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė, kartu gyvena, turi vaiką. Gailisi, pripažįsta, kad blogai pasielgė.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. J. parodė, kad namuose su kaltinamuoju sugyventiniu G. B. gėrė alų, jis pasiėmė telefoną ir pradėjo skambinti. Paklausus kam skambina, jis pasakė, kad Zitkai. Jai sukilo pavydas ir atsistojusi trenkė jam per galvą. Pasakė kokiai dar Zitkai ir sudavusi sugyventiniui norėjo vėl atsisėsti. Kadangi sugyventinio rankos ilgos, jis ją pasiekė ir sudavė kelis kartus jai į šoną. Ji iš skausmo nuvirto ir susimušė į šalia stovintį senovinį stalą. Su kaltinamuoju susitaikė, atleido, jie turi mažą vaiką. Anksčiau nebuvo smurto.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, G. B. kaltę įrodo: protokolas – pareiškimas (b. l. 3), nukentėjusiosios N. J. parodymai (b. l. 7-9), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, jog 2015 m. balandžio 5 d. 15 val. 28 min. G. B. nustatytas 1,86 promilės girtumas (b. l. 17) bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. B. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė kumščiu tris kartus į dešinį šoną savo sugyventinei N. J., kuri nuo smūgių virsdama galvą susitrenkė į stalo kraštą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinime nurodytas netikslus smūgių skaičius tikslintinas iki 3 smūgių, kadangi pats kaltinamasis pripažino sudavęs tiek smūgių. Lietuvos Respublikos BK 28 str. būtinosios ginties požymių kaltinamojo G. B. veiksmuose teismas nenustatė, nes nukentėjusioji N. J. po smūgių sugyventiniui sudavimo sėdo į savo vietą, nebesipriešino, pavojus G. B. sveikatai ir gyvybei nebegrėsė, o kitoks gresiantis pavojingas kėsinimasis buvo pasibaigęs. Be to kaltinamasis yra ženkliai fiziškai stipresnis už savo sugyventinę, ji pats parodė, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai dėl to, kad jausdamas fizinį skausmą norėjo jai atkeršyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

G. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis susitaikė ir atsiprašė nukentėjusiosios. G. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra, jis kritiškai vertina savo poelgį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad G. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Teismui pateikta 2015-04-29 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1818, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą G. B. valstybės patirtas išlaidas iki 2015-04-30 sudaro – 23,16 Eur advokato užmokestis. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o Lietuvos Respublikos 105 str. 2 d. sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.). Kaltinamasis niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, augina vieną nepilnametį vaiką, nekilnojamojo turto neturi, todėl teismas sprendžia, jog jis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismą pavesti prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nukentėjusiosios N. J. galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, kai ji 2015 m. balandžio 5 d. tarpusavio konflikto metu kelis kartus trenkė delnu kaltinamajam G. B. per galvą, per pakaušį. Teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas yra išimtinai prokuratūros teisė ir pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 2 str., todėl, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298 str., 303-308 str., teismas

nusprendžia:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Išaiškinti G. B., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.