Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi,

2. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2022 m. gruodžio 26 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, kilusio konflikto su motina M. Š. metu, tyčia M. Š. jėga kišo į burną 50,00 eurų banknotą ir išjudino viršutinį dantį, taip smurtaudamas šeimos nariui – motinai M. Š. sukėlė fizinį skausmą.

R. Š., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad pripažįsta 2022 m. gruodžio 26 d. smurtavęs savo motinos M. Š. atžvilgiu. Su mama M. Š. gyvena šiai priklausančiuose namuose. 2022 m. gruodžio 26 d. namuose vienas išgėrė degtinės ir alaus. Buvo neblaivus. Kilo žodinis konfliktas su mama M. Š.. Konflikto metu jis supyko ant motinos, kad ši jam priekaištauja, o jis stengiasi ir yra dirbantis, todėl išsitraukė iš kelnių piniginę kupiūrą, kokios sumos nežino, ir iš pykčio mamai kišo jėga į burną. Mama išsigando ir pabėgo. Ar jis, ar mama, po to kupiūrą paėmė, nepamena. Mamai pabėgus, užmigo. Ryte jam mama pasakė, kad jis jai dantį iškrutino. Pats tiksliau įvykio aplinkybių nepamena, buvo neblaivus. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. Š. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

M. Š. parodė, kad 2022 m. gruodžio 26 d. apie 19.30 val. nuėjo į savo kambarį gulėti. Gulint lovoje apie 20.00 val. parėjo sūnus R. Š., kuris atėjo pas ją, klausdamas, ką padarė valgyti. Ji tylėjo, kadangi sūnus buvo neblaivus ir nenorėjo su juo bendrauti. Tuomet sūnus ėmė dar garsiau šūkauti ant jos. Ji pasakė, kad šis nešūkautų ir, jei gavo pinigus ir prisigėrė, nelįstų prie jos. Tuomet sūnus, paėmęs iš savo kelnių kišenės 50 eurų banknotą, suglamžė ir kišo jai jėga į burną, sakydamas: „ėsk kale“. Kišdamas jėga į burną 50 eurų banknotą, sūnus sujudino viršutinį kairės pusės dantį, jis juda, todėl reikės traukti. Dėl šio danties išjudinimo jai labai skaudėjo dantenas, jos pradėjo kraujuoti, iki šiol jaučia skausmą kai šį dantį pajudina. Pas medikus dėl iškrutinto danties nesikreipė. Jai pasirašytinai buvo įteikta užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau nenuvyko ir nevyks. Pretenzijų R. Š. neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Viskas būtų gerai, jeigu R. Š. nevartotų alkoholio. Piniginės kupiūros, kurią jai kišo į burną sūnus, namuose nerado, sūnus ją pasiėmė atgal, kai ji ją numetė ant žemės.

Pareiškime M. Š. nurodė, kad 2022 metų gruodžio 26 d. apie 20 val. namo kambaryje R. Š., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą.

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog įrodyta, kad kaltinamasis R. Š. tyčia nukentėjusiajai M. Š. jėga kišo į burną 50,00 eurų banknotą ir išjudino viršutinį dantį ir taip smurtaudama nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios M. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį, nukentėjusiosios sužalojimų pobūdį (išjudintas dantis), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – motiną, su kuria kaltinamasis kartu gyvena. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme. Prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis R. Š. teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, R. Š. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 27 d. 08.20 val., iki 2022 m. gruodžio 28 d. 13.34 val., (dvi paros).

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. Š. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. (dvi paras), jį prilyginat keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais, skirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per septynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Palikti galioti R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. Š., iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti R. Š. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti R. Š., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.