Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1224-460/2014

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-13595-2012-9)

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7600-618/2014 pagal pareiškėjos J. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-22 nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus. Prašymo dėl proceso atnaujinimo formos ir turinio reikalavimus nustato CPK 369 straipsnis. Prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomas sprendimą ar nutartį priėmusio teismo pavadinimas, proceso atnaujinimo pagrindas bei atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymo padavimo terminų skaičiavimas, suformuluotas aiškus prašymas, pateikiami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Nagrinėjamu atveju nepagrįsta yra apylinkės teismo išvada, kad pareiškėja nenurodė, kada ji sužinojo apie pagrindus, kuriais yra grindžiamas proceso atnaujinimas, kad ji nenurodė, kada sužinojo apie turtą, kuris nebuvo įtrauktas į dalytino turto balansą. Atkreiptinas dėmesys, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo J. V. yra nurodžiusi ir pateikusi oficialius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius faktą, jog apie pagrindus, kuriems esant procesas gali būti atnaujintas (CPK 366 straipsnio 1dalies 2 punktas) ir apie tai, jog santuokos metu V. V. vardu buvo įgytas santuokos nutraukimo byloje Nr. N2-16094-676/2012 į dalytino turto balansą neįtrauktas ir teismo sprendimu nepadalytas ginčo turtas, J. V. sužinojo 2014-02-13, kada iš viešojo registro gavo nekilnojamojo turto išrašus.

Nepagrįstas yra apylinkės teismo nurodymas pateikti duomenis dėl ginčo turto vertės, nurodyti kreditoriaus, kuriam turtas įkeistas rekvizitus, įtraukti šį kreditorių suinteresuotu asmeniu į bylą. Šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai aiškina ir taiko CPK 370 straipsnio nuostatas, nepagrįstai procesinio dokumento priėmimo (CPK 370 straipsnio 1 dalis) stadijoje spręsdamas klausimus, kurie gali būti nagrinėjami tik sprendžiant pareiškėjos reikalavimo dėl proceso atnaujinimo ir prašymo pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje pagrįstumo klausimą. Ginčo turto padalijimo ir kreditorių, kurie (ne)turi reikalavimo teisę į skolininką V. V. ir kurių naudai viešajame registre yra įregistruotos daiktinės teisės (hipoteka), įtraukimo į bylą klausimai yra sprendžiami ne prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje, o nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 370 straipsnio 4 dalis, CK 3.119, 3.118, 3.126, 3.127 straipsniai).

Nepagrįstas ir perteklinis yra apylinkės teismo įpareigojimas nurodyti V. V. gyvenamosios vietos adresą ar darbovietę užsienyje. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo J. V. yra nurodžiusi V. V. paskutinį jai žinomą gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), (šiuo adresu gyvena ir V. V. mama). Papildomai prašyme pareiškėja nurodė ir alternatyvų dokumentų įteikimo adresą – (duomenys neskelbtini), t. y. turto, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso V. V., adresą. Taip pat pareiškėja nurodė ir V. V. procesinio atstovo advokato V. Būtos veiklos adreso duomenis. Iš nurodyto manytina, kad J. V., kaip ir numato CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nurodė V. V. procesinę padėti, jo asmeninius duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas), jo gyvenamosios vietos adresą, jo galimo procesinio atstovo duomenis.

Nepagrįstas yra apylinkės teismo įpareigojimas pateikti ginčo turto išsamų aprašymą. Viešajame registre yra pateiktas toks turto aprašymas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Viešajame registre yra pateiktas toks kito nekilnojamojo turtas aprašymas: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Taigi, bent minimalūs turto duomenys prašyme yra pateikti, o tikslinami gali būti vėlesnėje proceso stadijoje.

Svarbu pažymėti ir tai, jog J. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas naujai paaiškėjusią aplinkybe – santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas santuokinis turtas. Šis faktas pareiškėjos pastangomis yra įrodinėjamas oficialiais viešojo registro išrašais ir juose užfiksuotais faktiniais duomenimis, kuriuos J. V. gavo jau po to, kai J. V. ir V. V. santuoka buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Apylinkės teismas nepagrįstai plečiamai išaiškinęs prašymo atnaujinti procesą turinio sąlygas (CPK 369 straipsnis) nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, kuriais bus grindžiamos ir įrodinėjamos aplinkybės teismo posėdyje, o ne procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

Aptartas teisinis reguliavimas ir bylai reikšmingos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismo nutartyje įvardinti trūkumai nesudaro kliūčių proceso eigai ir nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus (CPK 115 straipsnis), nes visi faktiniai duomenys, kuriais yra grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir kuriuos nurodyti pareiškėją įpareigoja įstatymas (CPK 369 straipsnis) bylą nagrinėjančiam teismui yra pateikti ir nurodyti.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos J. V. prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.