Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adoros projektai“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nusprendė atsisakyti priimti ieškovės UAB „Erita“ ieškinį atsakovei UAB „Adoros projektai“ dėl skolos priteisimo kaip neteismingą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

6. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. CPK numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

7. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, išskyrus atvejus kai šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu yra pakeitusios teritorinį bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Ši CPK nuostata reglamentuoja bylos teismingumo nustatymo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ieškovui paduodant ieškinį.

8. Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, jog Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės UAB „Adoros projektai“ buveinė yra (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nenurodytas, ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, jog ieškovė, vadovaudamasi Juridinių asmenų registre pateiktais duomenimis apie atsakovę UAB „Adoros projektai“, pirmiausiai su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsisakyta priimti, kaip neteismingą. Ieškovei išaiškinta, jog su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, teismui nustačius, jog atsakovės UAB „Adoros projektai“ buveinės adreso – (duomenys neskelbtini), Adresų registre nėra arba jis negaliojantis, o pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, atsakovė 2023 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl įmonės likvidavimo bylos panaikinimo, kuriame nurodė UAB „Adoros projektai“ buveinės adresą – (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, jog ieškovė kreipėsi į teismą tiek pagal registruotą atsakovės buveinės adresą, tiek pagal jos nurodomą faktinį veiklos vykdymo adresą, tačiau negali apginti savo pažeistų teisių, kadangi abu teismai atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą.

9. Patikrinus informaciją Juridinių asmenų registre, nustatyta, jog atsakovės UAB „Adoros projektai“ registruota buveinė yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nurodyta, kad adreso Adresų registre nėra arba jis negaliojantis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovė ne kartą dalyvavo teisminiuose ginčuose. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog 2023 m. rugsėjo 8 d. UAB „Adoros projektai“ kreipėsi į teismą dėl įmonės likvidavimo bylos panaikinimo, procesiniuose dokumentuose nurodė, jog registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Taip pat Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Adoros projektai“. Atsakovė į minėtą bylą taip pat pateikė papildomus įrodymus – UAB „Adoros projektai“ banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomas bendrovės adresas (duomenys neskelbtini).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (2 dalis). Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. Įstatymai neįpareigoja juridinio asmens veikti ten, kur yra jo buveinė. Nors preziumuojama, kad juridinio asmens verslo vieta yra ten, kur yra jo buveinė, tačiau buveinė nustatoma atsižvelgiant į juridinio asmens nuolatinio valdymo organo buvimo vietą arba į faktinę veiklos vietą. Tai reiškia, kad jeigu juridinio asmens buveinė ir nuolatinio juridinio asmens valdymo organo ar faktinės veiklos vieta nesutampa, CK 2.49 straipsnio 2 dalies prasme juridinio asmens buveine laikytina ta vieta, kur iš tikrųjų yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

11. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad juridinio asmens buveinė, įregistruota Juridinių asmenų registre, ir faktinės veiklos vieta nesutampa, tačiau pati atsakovė nurodo savo faktinę buveinės vietą (duomenys neskelbtini), o Juridinių asmenų registre nėra nurodytas tikslus buveinės adresas, Adresų registre adresas neįregistruotas arba yra negaliojantis. Todėl šiuo atveju daroma išvada, jog atsakovės buveinės adresas yra faktinis jos adresas – (duomenys neskelbtini).

12. Atsižvelgiant į aptartas faktines bylos aplinkybes ir paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą paduoti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tuo labiau, jog byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pati atsakovė aiškiai teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad ieškinio priėmimas ir bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pagal atsakovės Juridinių asmenų registre įregistruotą buveinės adresą neatitiktų pagrindinių civilinio proceso principų: teisingumo, protingumo, sąžiningumo, taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo. Pažymėtina, kad nustačius juridinio asmens buveinės vietą, tampa žinoma ir procesinių dokumentų įteikimo vieta, o tai taip pat yra susiję ir su tinkamu asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu. Ieškinį padavus apylinkės teismui, kurio teritorijoje pagal juridinių asmenų registro duomenis yra atsakovės buveinės vieta, tačiau, kuri nurodytu adresu jokios veiklos nevykdo, be to, nesant tikslaus buveinės adreso ((duomenys neskelbtini) teritorija), bylos nagrinėjimas būtų nepagrįstai užvilkintas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų teritorinį teismingumą, kas turėjo įtakos neteisingam klausimo išsprendimui, todėl skundžiama 2024 m. vasario 1 d. nutartis naikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5452-1169/2024 ir ieškovės UAB „Erita“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.