Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kriaučiūnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r., deklaruota gyv. vieta Viršuliškių g. 13-27, Vilnius, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Stebulė“ mechaniku, neteistas, ir

J. M. (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta ten pat, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Mantuva“ vairuotoju, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. ir J. M. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent jie:

2014 m. spalio 25 d. apie 15.20 val. Vilniaus r., Zujūnų sen., Kriaučiūnų k., A. M. g. 3, veikdami grupe, konflikto metu, pargriovę A. G. (A. G.) ant žemės, po to V. M. keliu prispaudus krūtinę ir bandant atimti telefoną, kad nepaskambintų į policiją, o J. M. atsisėdus ant nukentėjusiojo kojų ir tyčia kairės rankos kumščiu sudavus A. G. ne mažiau kaip du kartus į dešinį šoną, padarė nukentėjusiajam A. G. poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, IV ir VI šonkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis V. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir teisme paaiškino, kad 2014-10-25 grįžo namo po darbo ir jam buvo pranešta, kad A. G. atvyko prieš porą valandų. Konfliktai tarp jų prasidėjo, kai buvo pradėtas statyti namas. Nors anksčiau buvo sutarta dėl visų leidimų, po to prasidėjo pretenzijos dėl elektros tiesimo. Nukentėjusiajam atrodo, kad jis (teismo pastaba – kaltinamasis) elektrą tiesia ne pagal taisykles, todėl nukentėjusysis griauna aptvarus bei užkasinėja duobes. Todėl, prasidėjus konfliktams, įtaisė ant tėvų ir savo pastatų stebėjimo kameras. Įvykio dieną suprato, kad dar prieš jam atvykstant jo žmona susikivirčijo su A. G.. A. G. jam pastojo kelią, kai jis nešė išrovęs kuoliukus, pradėjo filmuoti. Nukentėjusysis mano, kad jis pats gali nustatyti tvarką, kaip naudotis žemės sklypu. Jis įspėjo nukentėjusįjį, kad jei kas nors jam netinka, jis gali kviesti policiją. Kai nukentėjusysis jam pastojo kelią, jis šį apėjo. A. G. ėjo jam iš paskos ir grasino, kad jie negyvens šiame sklype. Jis ne kartą skundėsi ir dėl to buvo paskirti patikrinimai. Stulpelius, kuriuos išrovė, jis padėjo prie garažo, o A. G. reikalavo, kad juos nuneštų atgal. Praėjimas, kur jie buvo, nėra filmuojamas, todėl, kai A. G. pradėjo reikalauti grąžinti kuoliukus, jo žmona Dovilė atbėgo filmuoti su kamera. Jis bėgo šalia A. G., tai užfiksavo kameros, o jo tėvas stovėjo prie savo pastato durų, dešinėje kelio pusėje. A. G. stovėjo apie 12 metrų nuo jo (teismo pastaba – nuo V. M.). Konfliktas vyko 10-20 sekundžių. Kai A. G. pamatė, kad niekas nevyksta, kaip jis nori, pasakė, kad iškvies policiją ir pasakys, kad jie jį sumušė. Policija atvyko, kai jis buvo pirtyje, jam apie tai pranešė tėvas. A. G. aiškino policijos pareigūnui, kad tai jis (teismo pastaba - V. M.) išrovė jo stulpelius, kad žemė neva priklauso jam. Policija buvo atvykusi ir prieš porą valandų, nes kvietė jo vaikų motina. Ji pranešė, kad A. G. niokoja ,,Lesto“ padarytas duobes. Policija jam paaiškino, kad nustotų savivaliauti. A. G. pareiškė, kad jis jį sumušė, skundėsi skausmais šone. Policija iškvietė greitąją, o jos belaukiant, nusivedė nukentėjusįjį prie mašinos. Po 10 min. nukentėjusysis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo vienas. Policija paaiškino, kad jis pageidavo išvykti. Sakė jiems, kad gali rašyti pareiškimą, jei turi pretenzijų pastarajam. Su A. G. ir ligonių kasų ieškiniu nesutinka, nes jo nemušė ir jokių jo daiktų nelaužė. Po konflikto kameros buvo perduotos specialistui, kad išsaugotų įrašus, nes jie galėjo būti ištrinti. Įrašus reikėjo susisteminti, jam davė laikmeną ir jis bandė dėlioti, todėl nepateikė pareigūnams iš karto. Kai policijos pareigūnai atvyko, jiems siūlė peržiūrėti vaizdo įrašus, tačiau jie atsisakė. Kai paėmė kuoliukus, ėjo link nukentėjusiojo, o ne bėgo. Tikrintis poligrafu ne atsisakė, tiesiog jam tyrėja paaiškino, kad patikrinimo duomenimis prokuroras gali vadovautis, gali ir nesivadovauti ir kad jie yra mažareikšmiai. Laiko pasitikrinti neturėjo, todėl ir nesitikrino (t. 2 b. l. 108-110).

Kaltinamasis J. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir teisme paaiškino, kad įvykio dieną į kaimą atvyko anksti. Marti iškvietė policiją, nes nukentėjusysis mėtėsi akmenimis. Išsiaiškino ir policija išvyko. Nuėjo į rūsį su reikalais. Kai atvyko sūnus, jo paprašė nuimti armatūrą, nes ten vaikai bėgioja. Kai jis ištraukė, išbėgo A. G. ir liepė sudėti atgal. Jis buvo su fotoaparatu. Sūnus V. M., kai nukentėjusysis jam užstojo kelią, apėjo ir nuėjo į kiemą bei numetė kuoliukus. Jis stebėjo iš už kampo, nes bijojo, kad neįvyktų suprovokuotas konfliktas. Buvo nuo jų apie 15-20 m., o jie tarpusavy buvo apie 5 m atstumu. Kai sūnus pasirodė iš už kampo, A. G. liko prie savo namų, o jis nuėjo užsiimti savo reikalais. Po kiek laiko pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Nuėjau į pirtį, pakvietė sūnų. Apie ką jie kalbėjosi, jis negirdėjo. Tą dieną A. G. telefonu viską filmavo. Sūnus iš jo telefono neatiminėjo. Su nukentėjusiuoju nebuvo jokio fizinio kontakto. Jis pats juos provokuoja, o po to reiškia kaltinimus. Iš kur atsirado nukentėjusiajam specialistų nustatyti sužalojimai, negali pasakyti. Nepripažįsta nei nukentėjusiojo, nei ligonių kasų ieškinio (t. 2 b. l. 110-111).

Motyvuojamoji dalis

-nukentėjusiojo V. G. protokolu – pareiškimu (t. 1 b. l. 1), pareiškimu (t. 1 b. l. 51-52), paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 53-54) bei teisme, kad 2014-10-25 apie 13 val. atvyko į kaimą ir pamatė, kad bendros nuosavybės žemėje, be jo sutikimo, iškasta duobė. D. S. pasakė, kad ją iškasė bendrovė ,,Lesto“. Jis tuo metu nuėjo į savo pusę. Galimai jam einat kas nors ir nukrito į duobę. D. jį fotografavo. Jis jai pasakė, kad užkas šią duobę. Buvo iškviesta policija. Pareigūnai viską išsiaiškino ir išvyko. Po pusvalandžio atvyko V. M.. Jis tuo metu išėjo iš savo namo ir užėjęs už jo pamatė, kad V. M. traukia kuoliukus ties riba, kurią jis pažymėjo, kad svetimi nevažinėtų. Ruošėsi jį fotografuoti, o kaltinamasis ištraukė kuoliukus ir bėgo link jo. Jis pasitraukė, kaltinamasis prabėgo šalia ir nuėjo už namo kampo. Jis nusekė paskui. Kai nešė kuoliukus, liepė padėti į vietą arba pasakė, kad iškvies policiją. Jam nespėjus prieiti prie namo, jam už rankos stvėrė J. M.. Jis šį atstūmė. Tada prie jo atėjo V. M.. Jevgenijus priėjo už nugaros ir jie jį pargriovė. Kuris ir kur griebė - nesuprato. Jis nugriuvo, trenkėsi pakaušiu. Nukrito kepurė, striukė pakilo jam ant veido, o Vitalijus užtempė striukę jam ant galvos. Jis ištiesė ranką su telefonu, kad kaltinamieji nepasiektų. Vitalijus keliu jam prispaudė krūtinę, tačiau to nematė, nes striukė buvo ant veido. Suprato, kad yra keliu prispaustas per krūtinę, nes skaudėjo. Bandė pajudinti kojas, bet kažkas buvo ant jų, suprato, kad ant jų Jevgenijus, kuris sudavė jam į šoną 3-4 kartus. Suprato, kad sudavė Jevgenijus, nes Vitalijus jam pasakė, kad „užtenka mušti, einam“. Tada kaltinamieji jį paleido ir nuėjo. Telefoną iš jo atėmė V. M., kai pasakė, kad užteks mušti. Girdėjo iš arti V. kvėpavimą, kalbėjo šalia ausies, todėl nustatė, kad jis atėmė telefoną. Jis buvo strese, iš jo atėmė telefoną. Po 50 min. V. M. atnešė telefoną ir įmetė į mašiną, kuri stovėjo kieme. Norėjo paskambinti, tačiau pastebėjo, kad neveikia ekranas. Kai prieš tai skambino į ,,Lesto“, telefonas veikė. Prisiskambino į policiją iš kito telefono. Pareigūnai atvyko po 15-20 min., raktus nuo mašinos rado pievoje. Jis pasitiko pareigūnus, prašė viską užfiksuoti, tačiau jie jam atsakė, kad nematė nei muštynių, nei kas sugadino telefoną. Prie pirties juos pasitiko V. M. ir nurodė, kad jo nesumušė. Prašė, kad parodytų dešinę ranką, nes neva jis kaltinamajam sudavė. Jis pasiskundė krūtinės skausmais, todėl policijos pareigūnai iškvietė greitąją, o patys nuvažiavo ant kalniuko laukti, pasakė, kad greitoji užimta, gal po valandos atvažiuos. Jie sakė, kad gali nuvežti į ligoninę, bet grįžti turės pats. Tada jis paklausė, ar gali važiuoti pats. Jie leido ir jis išvažiavo savo mašina. Medikai jį apžiūrėjo, padarė rentgeną, sakė, kad sulaužyti šonkauliai, tik neaiškiai užrašė ar 4, ar 7. Pakaušyje buvo guzas. Pirmadienį kreipėsi į policiją, nes po penktadienio apžiūros jau buvo vėlu. Vėliau jį nukreipė ekspertizei ir perdavė viską policijai. Jam konstatavo 4 ir 7 šonkaulių lūžius. Buvo padarytos dvi rentgeno nuotraukos. Dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė skausmą, pirko vaistus, negalėjo naudotis telefonu, dirbti sunkius darbus, todėl reiškia ieškinį dėl 56,16 eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos vaistams ir dėl telefono sugadinimo ir 1500 eur - neturtinės žalos. Moralinę žalą vertina tokia suma, nes tris mėnesius negalėjo miegoti ant sumušto šono, labai skaudėjo, be to, turėjo vaikščioti pas tyrėjus, gaišo laiką pas advokatus, tyrėsi melo detektoriumi. Be to, jautė pažeminimą. Sulaužyto telefono netaisė, pirko naują. Prieš įvykį šono nebuvo susižeidęs. Kol iš jo neatėmė telefono, jis fotografavo kaltinamuosius ir nuotraukose jie atrodo agresyviai nusiteikę. Kai kurių aplinkybių nenurodė pirminiame pareiškime ir suklydo dėl dienos, nes buvo strese (t. 2 b. l. 111-112). Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 90-102);

-specialisto O. P. paaiškinimu teisme, kad tvirtina savo išvadą. Pradžioje nukentėjusiajam buvo diagnozuotas 7 šonkaulio lūžis. Tačiau jo išvadoje jau konstatuota, kad buvo sulaužyti 4 ir 6 šonkauliai. Jis rėmėsi jau jų rentgenologo paaiškinimu, kuris ir nurodė, kad yra ne 7, bet tos pačios pusės 4 ir 6 šonkaulių lūžiai. Matė iš pirminių dokumentų, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas 7 šonkaulio lūžis. Jis taip pat peržiūrėjo pirminę nuotrauką, tačiau jo ir jų įstaigos rentgenologo nuomonės sutapo. Galimai pradžioje buvo tiesiog apsirikta. Specialistas galėjo neteisingai suskaičiuoti, tai dažnai pasitaiko, nes klinikiniai gydytojai, kurie užsiima gydomąja praktika, nelabai gilinasi į tikslią lūžio vietą. O jis, kaip specialistas, užsiima diagnostika. Tokia klaida nelaikytina prieštaravimu medicininiuose dokumentuose, tiesiog specialistas negalėjo suskaičiuoti tiksliai ir parašė ne tą šonkaulį, o lūžiai du konstatuoti. Be to, padarius šviežią nuotrauką, gali būti, kad iš karto ne viskas matosi, o išryškėja tiktai vėliau. Dažnai būna, kad po traumos iš karto padarius rentgeno nuotrauką kartais lūžio linijos nesimato, ypač jeigu nėra poslinkio, todėl rekomenduojama daryti po savaitės kontrolinę nuotrauką. Kai lūžių galai aptirpsta ir lūžio linija praplatėja, ji tada ir išryškėja. Jeigu po savaitės lūžio linija matosi, vadinasi lūžis tikrai yra ir buvo, o jei niekas neišryškėja, tai didesnė tikimybė, kad to lūžio ir nebuvo. Nors darbo stažas darant išvadą buvo tik 2 mėnesiai, jo išsilavinimas jam leido atlikti specialisto išvadą. Ekspertizės akto surašymui reikia prisiekti teisingumo ministrui. Joks tyrimo metodas nebuvo naudojamas. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas fiziškai, jis papildomai paaiškino įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis pateikė užduotį, nes jis atneša užduotį atlikti objekto tyrimą. Spalva sumušimo vietos yra subjektyvus dalykas ir ne visada atitinka numatytus knygose normatyvus, nes kiek yra autorių, tiek yra skirtingų nuomonių, todėl jis ir paminėjo, kad galimai tą dieną galėjo būti padaryta kraujosruva. Grafoje ,,Papildomi duomenys“ yra nurodoma ta medžiaga, kuri išreikalaujama iš užduotį suformavusio tyrėjo, jei tokia būtina. Viskas išreikalaujama iki duodant išvadą. Mano, kad tie neatitikimai pirminiuose medicininiuose dokumentuose ir išvadoje nėra pagrindas skirti papildomą ekspertizę, nes sveikatos sutrikdymo mastas bet kokiu atveju nepasikeis. Šonkaulių lūžis netrukdė nukentėjusiajam judėti, jis tik turėjo jausti skausmą. Smulkius ūkio darbus su tokiais lūžiais gali žmogus dirbti, nes viskas priklausomai nuo žmogaus subjektyvių savybių (t. 2 b. l. 146-147);

-liudytojo M. V. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 123) ir teisme, kad vyko į įvykio vietą du kartus. Pirmas iškvietimas buvo dėl to, kad nukentėjusysis užkasė griovį. Šio klausimo jie nesiaiškino, nes tai ne jų kompetencija. Vėliau buvo vėl iškviesti tuo pačiu adresu. Atvykę išsiaiškino, kad įvyko muštynės. A. G. priėjo prie tarnybinio automobilio ir paaiškino, kad tarp jo ir D. S. vyro įvyko konfliktas, nes jie nepasidalija žemės. Paminėjo, kad nuo sumušimų jam skauda šoną bei kad D. S. vyras sulaužė jo telefoną. D. S. vyras nurodė, kad A. G. pats išprovokavo konfliktą. Buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau vyko labai ilgai, todėl nukentėjusysis pats nuvyko į ligoninę (t. 2 b. l. 148-149);

-liudytojos D. S. paaiškinimu teisme, kad 2014-10-25 į sodo namą atvažiavo A. G. ir pamatęs, kad yra iškastos duobės, nes AB ,,Lesto“ ruošėsi įvedinėti jų name elektrą, ištraukė apsauginius kuoliukus. Dėl to ji iškvietė policiją, tačiau pareigūnai atsakė, kad jie turi kreiptis į kitą instituciją. Policijai išvažiavus, po kokių 15 min., grįžo jos sugyventinis V.. Viską jam papasakojo. Vėliau pastebėjo, kad Vitalijus, teritorijoje tarp jų namo ir tarp A. G. sodybos, ištraukė kuoliukus. Kuoliukus sukalė Anatolijus, o dėl ko V. M. juos ištraukė - ji nežino. Ištraukęs kuoliukus, juos nunešė link A. G. sodybos. Pamatė, kad ateina A. G.. Jis išraukė mobilųjį telefoną. Sugyventinis su savo tėvu stovėjo priešais nukentėjusįjį. Tada ji nuėjo pasiimti fotoaparato. Kai išėjo, pamatė V. su tėvu einant namų link. Iš paskos jiems ėjo nukentėjusysis ir kažką rusiškai jiems šaukė, minėjo kuoliukus. Praėjus tam tikram laikui atvažiavo policijos pareigūnai (t. 2 b. l. 149-150);

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad matė, kaip A. G. buvo užstojęs kelią kaltinamiesiems, rėkė ir filmavo savo telefonu (t. 1 b. l. 126-127). Šie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai liudytojos perskaityti ir pasirašyti, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, nepareiškė. Duodama parodymus nurodė, kad lietuvių kalbą supranta ir patvirtino parodymų teisingumą, juos perskaičiusi ir pasirašiusi asmeniškai. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).

-liudytojas A. N. (A. N.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie pagarsinti (duomenys neskelbtini) str. tvarka, kad 2014-10-25, patruliuojant kartu su Vilniaus apskr. VPK PR 5-ojo būrio patruliu M. V., apie 14.11 val. buvo gautas iškvietimas, jog Vilniaus r., Zujūnų sen., Kriaučiūnų k., Mickevičiaus g. 3, įvyko konfliktas tarp kaimynų. Atvykus nurodytu adresu, D. S. paaiškino, kad jos vyro dėdė užkasinėjo „Lesto“ iškastas duobeles laidams įvesti. Ji taip pat teigė, kad šis kaimynas rėkė ant jos ir kieme buvusių jos vaikų. Šalia D. S. buvęs jos vyro tėvas tai patvirtino. A. G. paaiškino, kad taip elgėsi todėl, jog AB „Lesto“ rangovai iškasė duobes be jo leidimo. Tiek A. G., tiek D. S. vyro tėvas turėjo priekaištų dėl žemės nuosavybės pasidalinimo. Jie patarė minėtiems asmenims kreiptis į teismą arba rašyti pareiškimą įgaliotiniui. A. G. buvo paaiškinta, kad savivaliauti negalima, o duobelės buvo iškastos, remiantis priimtais dokumentais. Visi pokalbio dalyviai buvo blaivūs. Jiems būnant, niekas nesibarė, nekonfliktavo, nesikeikė. Jie paaiškino, jog tai yra civiliniai santykiai, kurie yra sprendžiami teisme. Tada jie išvažiavo, buvo apie 15.15 val. Apie 15.41 val. buvo gautas pakartotinis iškvietimas į tą pačią vietą dėl kaimyno sumušimo. Atvykus į įvykio vietą, prie jų tarnybinio automobilio priėjo A. G., kuris paaiškino, kad jį sumušė D. S. vyras. Jis neprisimena, ar A. G. skundėsi, jog šį sumušė dar vienas vyras. Tada A. G. pradėjo rinkti nuo žemės daiktus – automobilio raktus, telefoną. Šis pasakė, kad daiktus išmėtė D. S. vyras. A. G. skundėsi skausmu šone. Jis iškvietė greitąją pagalbą, kad būtų apžiūrėtas nukentėjusysis. Tik matant kaimynams A. G. skundėsi skausmu ir laikėsi už šono, o niekam nematant, šis pamiršdavo apie skausmus ir nesiskųsdavo. A. G. buvo susirūpinęs dėl savo automobilio palikimo vietos, jei šį išveš greitoji pagalba bei kokiu būdu reikės grįžti iš ligoninės. A. G. galvojo ne apie sveikatą, o apie pašalinius, nereikšmingus dalykus. Todėl jam kilo įtarimas, kad šis simuliuoja sumušimą. A. G. labai greitai atsisakė greitosios pagalbos paslaugų, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į ligoninę savarankiškai. D. S. vyras paaiškino, kad A. G. pats išprovokavo konfliktą dėl kuoliukų. Pokalbyje D. S. vyro tėvas nedalyvavo (t. 1, b. l. 125);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukoms, kuriuose užfiksuota, kad 2015-01-20 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniaus r., Zujūnų sen., Kriaučiūnų k., A. M. g. 3. (t. 1, b. l. 40-46);

-pranešimo informacija, kurioje užfiksuota, kad 2014-10-25 14.11 val. D. S. (teismo pastaba - pranešime klaidingai nurodyta Selitaitė) skambino į Vilniaus rajono PK ir pranešė, kad kaimynas užkasa ,,Lesto“ duobes, paruošas laidams tiesti, o 2014-10-25 15.41 val. A. G. skambino į Vilniaus rajono PK ir pranešė, kad buvo sumuštas kaimynų. A. G. pranešimui tirti pajėgos buvo išsiųstos 2014-10-25 15.46 val., atvyko – 2014-10-25 15.52 val. ir baigė aiškintis – 2014-10-25 16.38 val. (t. 1 b. l. 47-48);

-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjo L. P. 2014-11-04 tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2014-10-25 apie 20 val. buvo gautas Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės pranešimas, jog A. G. kreipėsi į ligoninę dėl dešinės pusės 7 šonkaulio lūžio bei galvos sumušimo (t. 1 b. l. 49);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3725/14 (01), kurioje užfiksuota, kad A. G. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, IV ir VI šonkaulių lūžiai, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2014-10-25). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Šonkaulių lūžiai nėra būdingi juos pasidarant griūnant ar atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius (t. 1 b. l. 61-62);

-daiktų, dokumentų pateikimo jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad A. G. pateikė paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą, kuriame nurodoma, kad pastarasis į gydytojus kreipėsi 2014-10-25 16.46 val. ir jo apžiūra baigta 2014-10-25 19.45 val., mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad jo ekranas neveikia, nes vaizdas išsilieja ir 2014-06-08 kvitą, kuris patvirtina telefono ,,Nokia 220“ įsigijimą ir vertę – 188 Lt, kas atitinka 54,45 Eur (t. 1, b. l. 67-71); telefonas ,,Nokia 220“ grąžintas nukentėjusiajam (t. 1 b. l. 73); nuotrauką, kurioje užfiksuoti kaltinamieji: V. M. su kuoliukais rankose, už jo, keliu nuo namo eina J. M. (t. 1 b. l. 74-75);

-camelia vaistinės kvitais, kurie patvirtina, kad A. G. pirko vaistus: 2014-10-27 už 27,71 Lt, kas atitinka 8,02 Eur; 2014-11-14 už 7,21 Lt, kas atitinka 2,08 Eur (t. 1 b. l.76);

-Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015-08-07 specialisto išvadoje Nr. 140-(4029)-IS1-5180 nurodyta, kad A. G. buvo atliktas psichofiziologinis tyrimas, panaudojant poligrafą. Išanalizavus testo metu gautas diagramas, nustatyti ar A. G., atsakydamas į užduotus tikrinamuosius klausimus, sakė tiesą ar netiesą, negalima, nes gautas įvertinimo rezultatas nėra statiškai reikšmingas melo ar tiesos nustatymui. Atliekant testą, tiriamasis kvėpavo nereguliariai, darė kūno judesius, kas įtakojo testo diagramų vertinimą (t. 1 b. l. 113-114);

-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuris patvirtina, kad nukentėjusiojo gydymas kainavo 52,52 Eur (t. 1 b. l. 121);

-akistatų tarp A. G. ir J. M. ir V. M. protokolais, kuriuose užfiksuota, kad jos metu nepavyko pašalinti prieštaravimų ir kiekvienas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 136-138, 158-159);

-reikalaujamų daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad 2015-01-23 buvo apžiūrėtos V. M. keturios vaizdo kameros ir pastatas, esantis Vilniaus r., Zujūnų sen., Kriaučiūnų k. Apžiūros metu nustatyta, kad pastatas yra padalintas į dvi dalis, su pavėsine. Vienoje dalyje yra lauko virtuvė, kitoje – sandėliukas. Virš įėjimo į lauko virtuvę yra pakabinta vaizdo įrašymo kamera, kuri yra nukreipta į šulinį ir priešais esančio ūkinio pastato kampą. Ant apžiūrimo pastato sienos (dešinėje pastato pusėje, žiūrint iš priekio), prie pat stogo, yra matomos dar trys prikabintos kameros. Dvi iš šių kamerų yra nukreiptos į įvažiavimo pusę ir gyvenamąjį namą. Trečioji kamera yra nukreipta į lauką, daržą, ūkinį pastatą. Iš visų keturių kamerų išeinantys laidai nuvesti į pastato vidų. Pastato palėpėje yra keli maitinimo blokai, kompiuterinė pelė, vaizdo signalo transliatorius ir laidai su kištukais. Visi laidai yra palaidi, nesujungti. Vaizdo įrašytuvas nerastas (t. 1, b. l. 171-182);

-Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados tyrėjos V. L. 2014-11-19 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-At-01104-14, kuriame nurodoma, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str., požymių. 2014-11-05 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK buvo gautas D. S. pareiškimas, kad jos sugyventinio V. M. namų kieme, esančiame Vilniaus r., Kriaučiūnų k., A. M. g. 3, kaimynas A. G. išmėtė apsaugos stulpelius, nuplėšė „Stop“ juostą, kuria buvo aptverta elektros įvedimo darbų zona, užkasė AB „Lesto“ darbuotojų iškastas technologines duobes ir mėtė į ją akmenis. 2014-11-19 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuose yra nurodyta, kad A. G. nesiėmė jokių konkrečių veiksmų D. S. atžvilgiu grasinimams įgyvendinti. A. G. veikoje, neviešai įžeidžiant žmogų, formaliai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 2 d., sudėties požymių. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., ši nusikalstama veika priskiriama privataus kaltinimo byloms, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas (t. 2, b. l. 8-10);

-daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad liudytoja D. S. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2014-10-25 incidentas (t. 2 b. l. 28-29, 32-34);

-receptais, kurie patvirtina, kad A. G. 2014-10-25 ir 2014-11-12 buvo paskirti vaistai: tab. Etoricoxibum 120 mg ir dicloberl (t. 2 b. l. 141);

-pinigų priėmimo kvito Nr. 785368 kopija, kuri patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo 330 Eur už advokato paslaugas (t. 2 b. l. 166).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jų neprisipažinimas padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas. Byloje esanti kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jų nusikalstamų veikų įrodomąjį pagrindą ir patvirtina, jog jie padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą.

Nagrinėjamoje atveju neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2014 m. spalio 25 d. apie 15.20 val. Vilniaus r., Zujūnų sen., Kriaučiūnų k., A. M. g. 3, teritorijoje šalia namo. Tiek nukentėjusysis A. G., tiek kaltinamieji V. M. ir J. M. bei teisme apklausta liudytoja D. S. patvirtino, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Kaltinamieji V. M. ir J. M. neneigė to fakto, kad su nukentėjusiuoju yra nesutarimai ir gana rimti, kad ne kartą pastarasis kreipėsi į teisėsaugos institucijas, be to, tos pačios dienos įvykiai, užfiksuoti pranešimo informacijos lape (t. 1, b. l. 47-78) patvirtina, kad 2014-10-25 14.11 val. D. S. skambino į Vilniaus rajono PK ir pranešė, kad kaimynas (t. y. A. G.) užkasa ,,Lesto“ duobes, paruošas laidams tiesti, ir dėl šio pranešimo dar prieš įvykstant konfliktui su kaltinamaisiais buvo atvykę policijos pareigūnai. Kaltinamieji V. M. ir J. M. teisme aiškindami ginčo aplinkybes neneigė konflikto su nukentėjusiuoju, patvirtino nukentėjusiojo A. G. paaiškinimą, kad visgi V. M. ištraukė kuoliukus, kad nukentėjusysis A. G. filmavo konfliktą savo mobiliuoju telefonu. Liudytoja D. S. taip pat teisme nurodė, kad jos sugyventinis Vitalijus, teritorijoje tarp jų namo ir tarp A. G. sodybos, ištraukė kuoliukus ir juos nunešė link A. G. sodybos. Matė, kad tai pastebėjęs A. G., pradėjo filmuoti savo mobiliojo ryšio telefonu, o ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad matė, kaip A. G. buvo užstojęs kelią kaltinamiesiems, rėkė ir filmavo savo telefonu (t. 1 b. l. 126-127). Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas teismo išvadai, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo apytikriai kaltinime nurodytu laiku buvo įvykęs konfliktas.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienareikšmiškai nurodė, kad abu kaltinamieji jį užpuolė ir sumušė. Paaiškino, kad matė, kaip V. M. traukia kuoliukus ties riba, kurią jis pažymėjo, kad svetimi nevažinėtų. Ruošėsi jį fotografuoti, o kaltinamasis V. M., ištraukęs kuoliukus, bėgo link jo. Jis pasitraukė, kaltinamasis prabėgo šalia ir nuėjo už namo kampo. Jis nusekė paskui, o jam nespėjus prieiti prie namo, jam už rankos stvėrė J. M.. Jis pastarąjį atstūmė. Tada prie jo atėjo V. M.. J. M. priėjo už nugaros ir jie kartu jį pargriovė. Jis nugriuvo, trenkėsi pakaušiu. V. M. užtempė striukę jam ant galvos. Jis ištiesė ranką su telefonu, kad kaltinamieji nepasiektų. V. M. keliu jį prispaudė teis krūtine, o J. M. buvo jam ant kojų ir sudavė į šoną 3-4 kartus. V. M. savo tėvui pasakė, kad „užtenka mušti, einam“. Tada kaltinamieji jį paleido ir nuėjo. Telefoną iš jo atėmė V. M., kai pasakė savo tėvui, kad užteks mušti. Nukentėjusiojo parodymai nekito nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Jo nurodomos įvykio faktinės aplinkybės yra nuoseklios, kategoriškos ir išsamios, tarpusavyje sutampa. Jas patvirtina kiti įrodymai. Specialisto išvadoje Nr. G 3725/14 (01) konstatuojama, kad A. G., galimai įvykio 2014-10-25 laiku, mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, buvo padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje bei IV ir VI šonkaulių lūžiai, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kas, teismo vertinimu, atitinka kumščiais suduotus smūgius, kad nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, tačiau šonkaulių lūžiai nėra būdingi juos pasidarant griūnant ar atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius (t. 1 b. l. 61-62). Specialistas O. P. teisme patvirtino šią išvadą ir nurodė, kad nukentėjusiajam buvo nustatęs 4 ir 6 šonkaulių lūžius. Matė iš pirminių dokumentų, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas 7 šonkaulio lūžis, tačiau tokį apsirikimą paaiškina tuo, kad klinikiniai gydytojai, kurie nėra specialistai, o tik užsiima gydomąją praktika, nustato tik sužalojimą, tačiau į tikslų diagnozavimą dažnai nekreipia dėmesio. Pažymėjo, kad tokią klaidą jis nelaiko prieštaravimu medicininiuose dokumentuose, tiesiog, jo manymu, gydytojas negalėjo suskaičiuoti tiksliai ir parašė ne tą šonkaulį, o lūžiai buvo konstatuoti būtent du. Be to, padarius šviežią nuotrauką, gali būti, kad sužalojimai nesimato, o išryškėja tiktai vėliau. Jis matė ir pirmąją nuotrauką, pagal kurią buvo nustatytas tik 6 šonkaulio lūžis, tačiau jo ir jų įstaigos rentgenologo nuomonės dėl to, kad padaryti 4 ir 6 šonkaulių lūžiai sutapo. Pabrėžė, kad net rekomenduojama daryti praėjus tam tikram laikui kontrolines rentgeno nuotraukas, nes kai lūžių galai aptirpsta ir lūžio linija praplatėja, ji tada ir išryškėja. Ir jeigu po savaitės lūžio linija matosi, vadinasi lūžis tikrai yra ir buvo, o jei niekas neišryškėja, tai didesnė tikimybė, kad to lūžio ir nebuvo. Jo manymu, šonkaulių lūžis netrukdė nukentėjusiajam judėti, jis tik turėjo jausti skausmą, nes smulkius ūkio darbus su tokiais lūžiais gali žmogus dirbti, nes viskas priklauso nuo žmogaus subjektyvių savybių. Liudytojas – policijos pareigūnas M. V., teisme paliudijo, kad atvykę į įvykio vietą išsiaiškino, kad įvyko muštynės. Nukentėjusysis A. G. priėjo prie tarnybinio automobilio ir paaiškino, kad tarp jo ir D. S. vyro įvyko konfliktas, nes jie nepasidalija žemės. Paminėjo, kad nuo sumušimų jam skauda šoną bei kad D. S. vyras sulaužė jo telefoną. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo sumuštas būtent kaltinime nurodytu laiku, o ne anksčiau ar vėliau, patvirtina ir gautų įvykio dieną Vilniaus rajono PK pranešimų informaciniai lapai, kuriuose užfiksuota, kad 2014-10-25 15.41 val. A. G. skambino į Vilniaus rajono PK ir pranešė, kad buvo sumuštas kaimynų. A. G. pranešimui tirti pajėgos buvo išsiųstos 2014-10-25 15.46 val., atvyko policijos pareigūnai į įvykio vietą 2014-10-25 15.52 val. ir baigė aiškintis įvykio aplinkybes– 2014-10-25 16.38 val. (t. 1 b. l. 47-48). Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuota, kad A. G. į gydytojus kreipėsi 2014-10-25 16.46 val. ir jo apžiūra baigta 2014-10-25 19.45 val. (t. 1 b. l. 69). Šios byloje nustatytos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis iš įvykio vietos nuvyko iš karto į gydymo įstaigą, kur jam ir buvo konstatuotas šonkaulio lūžis. Jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad pastarasis buvo sužalotas per tą laiko tarpą, kai išvyko iš įvykio vietos ir iki atvyko į gydymo įstaigą, teismui nebuvo pateikta. Nors kaltinamieji teisme minėjo, kad po įvykio matė, kaip nukentėjusysis dirbo ūkio darbus, teismo vertinimu, tai nepaneigia pastarųjų kaltės padarius šioje byloje jiems inkriminuotą nusikaltimą, be to, teismas visiškai sutinka su specialisto išsakyta nuomone, kad šonkaulių lūžiai suteikia asmeniui skausmą, tačiau neapriboja jo judėjimo tiek, kad jis negalėtų atlikti tam tikrų nesunkių ūkio darbų.

Liudytoja D. S. teigė, kad jokio konflikto nebuvo, tačiau pati teisme paliudijo, jog tam tikrą laiko tarpą buvo pasišalinusi iš įvykio vietos, nes buvo nuėjusi pasiimti fotoaparato. Be to liudytojos parodymai yra prieštaringi, nes nurodžiusi, kad nebuvo konflikto, pati ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad matė kaip A. G. buvo užstojęs kelia kaltinamiesiems, rėkė ir filmavo juos savo telefonu.

Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. G. skundėsi skausmu šone, todėl jie iškvietė greitąją pagalbą, kad jis būtų apžiūrėtas. Nors liudytojas paaiškino, kad tik matant kaimynams A. G. skundėsi skausmu ir laikėsi už šono, o niekam nematant, pamiršdavo apie skausmus ir nesiskųsdavo bei labiau rūpinosi savo automobiliu, o ne sveikata, visgi teismas tai vertina kaip subjektyvią liudytojo nuomonę, kurios nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Be to, teismas pažymi, kad asmens rūpestis dėl tam tikrų buities dalykų, negali nei paneigti, nei patvirtinti fakto, ar jis tuo pačiu metu jaučia skausmą nuo jam padarytų sužalojimų, ar ne. Toks elgesys, teismo vertinimu, gali tik apibūdinti tam tikras žmogaus charakterio savybes.

Byloje esantis nukentėjusiojo parodymų patikrinimas poligrafu ir šio tyrimo išvada, nors ir nenustatė ar A. G., atsakydamas į užduotus tikrinamuosius klausimus, sakė tiesą ar netiesą, visgi leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusysis šio tyrimo nevengė ir nebijojo pasitikrinti savo parodymų, ko neatliko nei vienas iš kaltinamųjų, kas visų įrodymų kontekste, teismo vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės.

Tyrimas poligrafu yra kompleksinis psichofiziologinis tyrimas, skirtas asmens teiginių teisingumui įvertinti, naudojant poligrafą. Pažymėtina, jog tokios apklausos nenumato baudžiamojo proceso įstatymas. Ir nors pagal Poligrafo naudojimo įstatymą nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji nepriklauso asmenų, tiriamų poligrafu, ratui (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugpjūčio 29 d. Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 5 str. 2 d., 5 str. 3 d. 3 p.), visgi ta aplinkybė, kad nukentėjusysis pasitikrino poligrafu, nors ir netiesiogiai, bet patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai yra teisingi ir juos duodamas ikiteisminio tyrimo metu jis nepabijojo būti patikrinamas jų teisingumui įvertinti ir tokius pat parodymus davė teisme.

Taip pat pažymėtina, kad filmuota medžiaga, kurią pateikė kaltinamieji, nėra vientisai filmuota, pateikti tik tam tikri, labai trumpi, įvykio dienos filmavimo epizodai, todėl teismas šį įrodymą vertina kritiškai, nes jis nepatvirtina kaltinamųjų iškeltos versijos dėl jų nekaltumo ir neva nebuvusio konflikto bei fizinio kontakto su nukentėjusiuoju įvykio dieną.

Kaltinamųjų gynėjas advokatas D. B. pateikė teismui Teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr.A-KI-272-02, tačiau, teismo nuomone, ji iš esmės patvirtina tik gynėjo ir kaltinamųjų teiginius dėl specialisto išvadoje Nr. G3725/10(01) įžvelgiamų prieštaravimų, kurie buvo pašalinti teisminio nagrinėjimo metu apklausus specialistą O. P.. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti, kad byloje esanti specialisto išvada, kuri duota įvertinus buvusius ir nepakitusius teisminio nagrinėjimo metu objektyvius duomenis, yra išsami, o įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti jos pagrįstumu, teismui nebuvo pateikta.

Teisme A. G. nurodė, kad jam buvo suduoti 3-4 smūgiai, tačiau atsižvelgus į tai, kad specialisto išvadoje yra konstatuota jog sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais bei tai, kad nukentėjusysis, kuris yra garbaus amžiaus, būdamas pargriautas kaltinamųjų, galėjo iš susijaudinimo ir stresinės būsenos netiksliai pajusti suduotų smūgių skaičių, ši aplinkybė kaltinime tikslintina.

Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdami tiesiogine tyčia, kaltinamieji V. M. ir J. M. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. G., todėl jų veiksmai pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Ją sunkina, kad veiką padarė veikdami grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), kaltės formą - tiesioginę tyčią, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes ir tai, kad šiuo metu liekamųjų reiškinių nėra, į kaltinamųjų asmenybes: kad abu dirba, neteisti, V. M. baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 185-187), o J. M. – nebaustas (t. 1 b. l. 148), į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti, todėl vadovaujantis BK 54, 55, 61 str. jiems skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės apribojimo bausmės.

Valstybinės ligonių kasos 52,52 Eur civilinis ieškinys nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais (t. 1 b. l. 121), todėl tenkintinas visiškai, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamųjų solidariai ((duomenys neskelbtini) str.).

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 1556,16 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą dėl turtinės žalos teisme patikslino ir nurodė, kad ją grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų smurto buvo sužalotas, gydėsi, pateikė gydytojų receptus ir vaistų įsigijimo dokumentus, kurie patvirtina, kad sugadinto telefono ,,Nokia 220“, kuris buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu ir konstatuota, kad jo ekranas neveikia, vertė 188 Lt, kas atitinka 54,45 Eur, o vaistų kaina – 10,10 Eur (t. 1, b. l. 67-71, 76, t. 2 b. l. 141). Bendra turtinės žalos suma – 64,55 Eur. Įvertinus pateiktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis V. M. atėmęs iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną ir jį po to numetęs, galėjo jį sugadinti, kad nukentėjusysis nepaskambintų į policiją, sugadinimai užfiksuoti daiktų apžiūros protokolu (t. 1 b. l. 70-71), liudytojas – policijos pareigūnas M. V., patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis paminėjo, jog kaltinamieji sulaužė jo telefoną. Todėl esant įrodytoms aplinkybėms, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis buvo sumuštas ir buvo sugadintas telefonas, ką ir patvirtina byloje prie civilinio ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiajam priteistinas turtinės žalos atlyginimas už nuostolius, kurių suma 64,55 Eur yra laikytina protinga.

Taip pat teismas vertina tai, kad nukentėjusysis, būdamas sumuštas kaltinamųjų, patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą.

Įvertinus pareikštą ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos, kuri įvertinta 1500 Eur, pagrįstumą, pripažintina, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir tuoj pat atsiradusių sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas.

Sprendžiant jo dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo priežastį (konfliktą ir jo priežastį, kad pats nukentėjusysis įvykio dieną pradėjo konfliktuoti su kaltinamaisiais, nes pirma policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl galimai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų) ir jo kilimo aplinkybes, kad konflikte visgi dalyvavo abi pusės: ir kaltinamieji, ir nukentėjusysis, į žalą padariusių asmenų kaltę, sužalojimo pobūdį, pavojingumą, pasekmes ir tai, kad šiuo metu liekamųjų reiškinių nėra, į kaltinamųjų tyčiniu elgesiu sukeltus dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, į abiejų kaltinamųjų turtinę padėtį (abu dirba), nukentėjusiojo garbų amžių (1941 m. gimimo) bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo 330 Eur (t. 2 b. l. 166) patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti bei 1,93 Eur (t. 2 b. l. 99) išlaidos, susijusios su bylos dokumentų kopijų darymu, pagrįstos ir įrodytos rašytiniais įrodymais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų solidariai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai - DVD ir CD laikmenos su vaizdo įrašais bei DVD+R laikmena su A. G. tyrimo poligrafu vaizdo įrašu (t. 2 b. l. 69, laikmenos pridėtos prie tomo Nr. 1), paliktini prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. G. padarytą ir nuosprendžiu priteistą žalą.

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. G. padarytą ir nuosprendžiu priteistą žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti abiem kaltinamiesiems pradėjus vykdyti bausmę.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš V. M. ir J. M. 52,52 Eur (penkiasdešimt du eurus 52 euro centus) nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti solidariai iš V. M. ir J. M. 64,55 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (viso 764,55 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 55 euro centus). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. G. 331,93 (trijų šimtų trisdešimt vieno euro ir 93 euro centų) Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms bei bylos dokumentų kopijoms pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti solidariai iš V. M. ir J. M..

Daiktinius įrodymus - DVD ir CD laikmenas su vaizdo įrašais bei DVD+R laikmeną su A. G. tyrimo poligrafu vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.