- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- eI-1994-208/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Trečiasis asmuo
- A. S., K. K., A. A., J. S., M. S., I. K.
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Andrius Bambalas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Andriui Bambalui, atsakovės atstovui R. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A. S. ir K. K., trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui I. S. (I. S.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A. A., J. S., M. S., A. S., A. S., K. K. ir I. K. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. sausio 19 d. atsakymo Nr. (23.2)-2D-830 (toliau – Raštas) dalį dėl prie buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo patalpose įrengtos vonios patalpos teisėtumo ir virš butų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo statybos darbų teisėtumo; 2) įpareigoti Inspekciją spręsti šių statybos darbų teisėtumo klausimą iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėja yra buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2010 m. rugpjūčio 12 d., savininkė. 2015 m. buvo atliktas dalies namo, kuriame yra pareiškėjos butas (toliau – namas), stogo, esančio virš butų Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5, statybos darbai. Pareiškėjai sužinojus apie tai, kad namas nuo 2008 m. kovo 17 d. yra įregistruotas Kultūros vertybių registre (unikalus Nr. 31779) kreipėsi į atsakovę dėl 2015 m. atliktų namo stogo darbų ir neregistruotos vonios patalpos įrengimo. Skundžiamu Raštu atsakovė konstatavo, jog stogo darbams nebuvo reikalingi leidimai ar suderinimai, o bute, adresu: (duomenys neskelbtini), vonios patalpa įrengta pagal Lietuvos TSR KŪM komunalinio ūkio projektavimo instituto 1985 m. parengtą projektą. Pareiškėja nesutinka su padarytomis išvadomis dėl stogo keitimo ir vonios įrengimo statybos darbų ir teigia, kad jos neatitinka objektyvių duomenų (faktų), yra nepagrįstos ir neteisėtos. Inspekcija, priimdama tokias išvadas, rėmėsi tik įstatymus pažeidusių asmenų žodiniais paaiškinimais, nevertindama rašytinių įrodymų ir kitų viešai prieinamų šaltinių. Teigia, kad internete (Google maps) 2012 m. liepos mėn. darytos nuotraukos paneigia aplinkybes, kad stogas buvo pakeistas iki 2008 m. kovo 17 d. ir patvirtina, kad namo stogo keitimas įvyko jau po 2012 m. liepos mėn., t. y. jau įtraukus namą į Kultūros paveldo registrą. Taip pat nurodo, kad atsakovė neatliko realaus vonios statybos darbų teisėtumo vertinimo ar tyrimo. Kadangi Inspekcija nenustatinėjo esminių aplinkybių – kada pagal 1985 m. parengtą projektą buvo atlikti vonios įrengimo darbai, ar juos atliekant buvo gautas statybos leidimas ir bendraturčių sutikimas, ar tuo metu namas jau buvo įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą, Raštas neatitinka teisėtumo, pagrįstumo ir objektyvumo kriterijų, todėl naikintinas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad stogo dengimui iš pareiškėjos taip pat buvo pareikalauta leidimo, todėl kaimynai irgi privalo jį turėti.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja, pateikdama teismui skundą, neįrodė, kokios neigiamos pasekmės buvo sukeltos ir kokias jos teises ar teisėtus interesus pažeidžia skundžiamas Inspekcijos Raštas. Todėl, atsakovės teigimu, pareiškėja neturi suinteresuotumo apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą bei neturėjo teisinio pagrindo paduoti skundo Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, skundžiamame Rašte nėra nustatyta jokių įpareigojimų pareiškėjai, nėra keičiama jos teisių ir pareigų apimtis. Dėl pareiškėjos pateiktų skundų dėl galimų statybos darbų neteisėtumo daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Inspekcija kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrių ir į VĮ Registrų centrą, o Inspekcijos vyriausioji specialistė, patikrinusi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)situaciją, surašė patikrinimo vietoje aktus. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad Inspekcija neatliko ar netinkamai atliko jai priskirtus veiksmus. Pagal butų savininkų rašytinius paaiškinimus bei liudininkų parodymus stogo dangos keitimo darbai virš minėto namo 1-ojo, 4-ojo ir 5-ojo butų buvo atlikti dar iki 2008 m. kovo 17 d., t. y. prieš įtraukiant objektą į kultūros paveldo registrą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad buvo atliktas ne vienas patikrinimas. Visi reikiami veiksmai buvo atlikti.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad namo stogas bendras, stogo dangą pakeitė kaimynai – pareiškėja V. K. ir G. P. ir 2017 m. spalio 23 d. įrengė stoglangį. Apie tai buvo pranešta atsakovei. Palėpė yra bendra ir nepadalinta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų: A. A., M. S., A. S. ir K. K. atstovas advokatas I. S. paaiškino, kad jokių pareiškėjos interesų nepažeista, be to, ji ir pati nepaaiškina, kodėl kreipėsi į teismą.
Tretieji suinteresuoti asmenys: A. S. ir K. K. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija, gavusi iš V. K. pranešimus dėl galimų pažeidimų daugiabučiame gyvenamajame name (1094-0234-2018, 1A1m), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra kultūros paveldo objektas (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), atliko patikrinimus ir pareiškėjai pateikė atsakymą – skundžiamą Raštą. Minėtame Rašte nurodoma, kad Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus pranešimus dėl galimų pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo atžvilgiu buvo atlikti patikrinimai (nurodoma, kokius konkrečius veiksmus atsakovas atliko), po kurių atsakovas padarė išvadas, kad stogo dangos keitimo darbams virš 1-ojo, 4-ojo ir 5 ojo butų nebuvo reikalingi leidimai ar suderinimai; 1-ojo buto langai ir įėjimo durys buvo pakeisti 2009 m. vasarą, kai jau namas buvo įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą, o bute, adresu: (duomenys neskelbtini), vonios patalpa įrengta pagal Lietuvos TSR KŪM komunalinio ūkio projektavimo instituto 1985 m. parengtą projektą ir dėl šiame bute pakeistų langų ir durų A. A. taikys savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą, įgyvendinant asmens procesinę teisę kreiptis į teismą, pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (procesinis teisės paduoti skundą (prašymą) aspektas).
Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia asmens nurodytas teisių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas patenkina suinteresuoto subjekto skundą (prašymą), priimdamas vieną iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose (materialusis teisės į skundą (prašymą) aspektas).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl minėtame Rašte padarytų išvadų dėl jos kaimynų, gyvenančių butuose (duomenys neskelbtini), stogo keitimo ir vonios įrengimo statybos darbų.
Pažymėtina tai, kad teismo sprendimas turi sukelti atitinkamas teisines pasekmes, t. y., teismui priėmus sprendimą patenkinti asmens skundą (prašymą), turi būti realiai apgintos pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai. Todėl nustačius, kad net ir tuo atveju, jeigu suinteresuoto subjekto skundas (prašymas) būtų patenkintas, t. y. suinteresuoto subjekto teisės ar įstatymo saugomi interesai būtų apginti jo prašomu būdu, tačiau toks teismo sprendimas neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, dėl kurių apgynimo buvo kreiptasi į teismą, turėtų būti priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. K. ir tretieji suinteresuoti asmenys: A. A., J. S., M. S., A. S., A. S., K. K. ir I. K. gyvena name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esančius duomenis, minėtas namas yra kultūros paveldo objektas, kurio unikalus kodas 31779. Pareiškėja kreipėsi į atsakovę su pranešimais (skundais) dėl to, kad, jos manymu, name, kuriame ji taip pat turi butą, vyksta nelegalios statybos (stogo dangos keitimo darbai ir vonios įrengimas bendrojo naudojimo patalpose). Iš pareiškėjos skundo turinio ir pareikšto skundo reikalavimo galima manyti, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, siekia išspręsti kilusį ginčą dėl virš butų, kurių adresai: (duomenys neskelbtini), pakeisto stogo dangos ir vonios įrengimo, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad pagal tokį pareiškėjos pareikštą skundo reikalavimą (panaikinti Rašto dalį ir įpareigoti Inspekciją spręsti šių statybos darbų teisėtumo klausimą), jos pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai negali būti apginti. Tuo labiau, kad nėra aišku, kaip ir kokiu būdu jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Pareiškėja to skunde nenurodo, taip pat nepateikia jokių argumentų bei įrodymų. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjos skundas būtų patenkintas, toks teismo sprendimas neturėtų jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, dėl kurių apgynimo buvo kreiptasi į teismą, ir savaime jokių teisinių pasekmių jai nesukeltų. Šią išvadą iš esmės patvirtina ir atsakovė, paaiškindama, jog skundžiamu Raštu jokių įpareigojimų pareiškėjai nėra nustatyta. Skundžiame Rašte tik nurodyta, kad atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus pranešimus dėl galimų pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat atlikusi patikrinimus. Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste įvertinus skundžiamo Rašto turinį ir pareiškėjos keliamus reikalavimus, darytina išvada, jog tenkinti pareiškėjos skundą, paduotą teismui, nėra pagrindo. Dėl to teismas iš esmės nevertina, ar ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo šį Raštą vertinti kitaip.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Dėl pareiškėjos prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Tačiau šiuo atveju pareiškėjos skundas atmetamas, t. y. sprendimas nėra priimamas pareiškėjos naudai, todėl nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo priteisti 17,40 Eur išlaidų, susijusių su vykimu į teismo posėdį. Prašyme nurodo, kad į teismo posėdį vyko tarnybiniu lengvuoju automobiliu „Škoda Fabia“ (variklio darbinis tūris – 1390 cm³, variklio galia – 59 kW, degalų tipas – benzinas). Vykstant į teismo posėdį buvo išnaudota kuro už 17,40 Eur, nes atstumas nuo atsakovės buveinės iki teismo ir atgal 194 km, o vieno litro kaina – 1,150 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo atmestas, todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Transporto išlaidos atlyginamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos nuostatomis. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad į teismo posėdį vyko lengvuoju tarnybiniu automobiliu „Škoda Fabia“ (valstybinis Nr. CGM 260), kurio variklio darbinis tūris – 1390 cm³, variklio galia – 59 kW, degalų tipas – benzinas. Pagal Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. TV-28 ,,Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1V-174 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tarnybinių lengvųjų automobilių“ pakeitimo“ patvirtintus Inspekcijos tarnybinių lengvųjų automobilių degalų normų, mėnesio ridos ir lėšų degalams įsigyti limitus, minėto tarnybinio automobilio „Škoda Fabia“ (valstybinis numeris CGM 260) degalų norma nustatyta – 7,8 l/100 km vasaros sezono metu. Atstumas nuo Inspekcijos Vilniaus departamento (adresu: Maironio g. 9, Utena) iki Vilniaus apygardos administracinio teismo ir atgal yra 194 km (pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos internetinės svetainės duomenis: http://lakd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/lietuvos-keliai/atstumai). Vadinasi, iš viso buvo sunaudota – (7,8×194)/100=15,13 l (95 markės benzino, kurio vieno litro kaina 1,150 Eur). Taigi už atvykimą į teismą ir grįžimą atgal buvo patirta 17,40 Eur išlaidų (15,13×1,150), kurios atsakovei priteistinos iš pareiškėjos.
Tretieji suinteresuoti asmenys: A. A., M. S., A. S. ir K. K. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 500,00 Eur už atsiliepimo teismui paruošimą (350,00 Eur) ir atstovavimą teismo posėdyje (150,00 Eur).
Kaip minėta, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju buvo atmestas pareiškėjos skundas, taigi tretieji suinteresuoti asmenys, kurie palaikė atsakovės poziciją, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Nustatyta, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų: A. A., M. S., A. S. ir K. K. interesus šioje administracinėje byloje atstovavo advokatas I. S. (I. S.). Byloje pateikti dokumentai (atstovavimo sutartys, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 341 (2018 m. balandžio 20 d.), vietinis mokėjimas), patvirtina, kad advokatui buvo sumokėta už suteiktas teisines paslaugas 500,00 Eur.
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas teismui surašytas ir pateiktas 2018 m. gegužės 22 d. 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 895,2 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už atsiliepimo parengimą tokiu atveju sudaro 2 238,00 Eur (895,2 Eur x 2,5). Teismo posėdis, kuriame advokatas atstovavo minėtų asmenų interesus, vyko 2018 m. gegužės 24 d. (prasidėjo 9.18 val., o baigėsi 9.55 val.). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną valandą teisinių konsultacijų ir atstovavimo teisme priteisiama – 0,1. Taigi, atsižvelgus į 2017 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), gali būti priteisiama 89,52 Eur (895,2 x 0,1 x 1 val.). Kaip matyti, prašoma priteisti 500,00 Eur suma neviršija nustatyto maksimumo ir pagrįsta. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A. A., M. S., A. S. ir K. K. priteistina iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų suma – 500,00 Eur (po 125,00 Eur kiekvienam).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos V. K. skundą atmesti.
Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų: A. A., M. S., A. S. ir K. K. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti.
Priteisti atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš pareiškėjos V. K. 17,40 Eur (septyniolika eurų, 40 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A. A., M. S., A. S. ir K. K. iš pareiškėjos V. K. po 125,00 Eur kiekvienam (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.