- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- P-62-822/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02731-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Regitra“
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-1686/2014 pagal pareiškėjo A. S. ir atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui, valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo bei valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas) ir valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo (toliau – ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas) 6 293 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė priteisti 100 Lt žyminio mokesčio, procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo kaštus (I t., b. l. 1–7).
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. birželio 19 d. (322 dienas) jis negalėjo naudotis įsigytu automobiliu BMW X5 ir dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą. 2011 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale pateikus įsigytą automobilį BMW X5 (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) apžiūrai, šio Filialo darbuotojai, įtardami automobilio identifikavimo numerio klastojimą, apie tai informavo policiją. 2011 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjo automobilis buvo paimtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00958-11. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilio identifikacinis numeris yra originalus, atliktas gamykliniu būdu, nesuklastotas ir autentiškas, prašomo registruoti automobilio visi techniniai duomenys nustatyti. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nutariant automobilį grąžinti pareiškėjui, išskyrus išimtą automobilio valdymo bloką. 2011 m. lapkričio 15 d. atsiėmęs automobilį, pareiškėjas 2011 m. gruodžio 31 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ „Regitra“ Kauno filialą su prašymu registruoti automobilį. Šio Filialo 2012 m. sausio 3 d. sprendimu buvo atsisakyta registruoti automobilį remiantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau – ir Registravimo taisyklės) 14.6 punktu, nurodant, kad transporto priemonė neidentifikuota. Pareiškėjas šį atsisakymą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu panaikino VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2012 m. sausio 3 d. atsisakymą registruoti automobilį ir įpareigojo šį Filialą registruoti automobilį. Pagal šį teismo sprendimą automobilis buvo įregistruotas 2012 m. birželio 19 d.
Dėl paminėtų VĮ „Regitra“ darbuotojų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.271 ir 6.250 str.). Prašoma atlyginti 6 293 Lt turtinė žala susideda iš: 2 840 Lt už automobilio nuvertėjimą per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas dėl atsakovų kaltės negalėjo naudotis automobiliu; 200 Lt išlaidos už autovežio paslaugas, 700 Lt už garažo nuomą, 1 610 Lt už važiavimą maršrutiniu taksi į darbą ir grįžtant iš jo; 847 Lt už stabdžių sistemos remontą.
Reikalaudamas atlyginti 2 840 Lt turtinę žalą už automobilio nuvertėjimą, pareiškėjas teigė, kad UAB „Mažasis prekeivis“ 2011 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjo automobilį įvertino 32 740 Lt vidutine rinkos verte, o 2012 m. birželio mėnesį – 19 900 Lt vidutine rinkos verte. Už grąžinto po tyrimo automobilio pervežimą autovežimu iš Vilniaus į Kauną pareiškėjas sumokėjo 200 Lt. Nuo automobilio grąžinimo dienos (2011 m. lapkričio 15 d.) iki įregistravimo dienos pareiškėjas automobilį turėjo laikyti garaže, už kurio nuomą sumokėjo 700 Lt. Tokį automobilio saugojimo būdą pasirinko, siekdamas jį apsaugoti nuo vagysčių. Pareiškėjas turi individualią įmonę, užsiimančią transporto priemonių remontu, tačiau įsigyto automobilio negalėjo laikyti savo darbo vietoje, kadangi ten stovi remontuojamos transporto priemonės, o garažo nuoma kainuoja pigiau nei šalia esančios stovėjimo vietos kaina. Negalėdamas naudotis įsigytu automobiliu, pareiškėjas vykdavo į darbą ir atgal maršrutiniu taksi, kuriuo vieno važiavimo kaina 2,50 Lt. Už 322 dienas susidaro 1610 Lt (322 dienos x 5 Lt). Kadangi automobilis stovėjo garaže ilgą laiką nenaudojamas, teko remontuoti stabdžių sistemą ir tam išleisti 847 Lt.
Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindė tuo, kad dėl atsakovo kaltės neturėdamas galimybės nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. birželio 19 d. naudotis nusipirktu automobiliu, pareiškėjas patyrė nepatogumus, depresiją, išgyvenimus, miego sutrikimus, gyvenimo kokybės sumažėjimą, pablogėjo santykiai su sutuoktine, bendradarbiais, kadangi nusipirkęs pakankamai brangų automobilį buvo priverstas gyventi be automobilio, negalėjo nei nusipirkti kito, nei parduoti šio, nes VĮ „Regitra“ Kauno filialas nepagrįstai atsisakė jį registruoti.
Šalies argumentai
Atsakovai bei atsakovo Lietuvos valstybės atstovai VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas ir Kauno filialas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 61–65).
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (I t., b. l. 69–72) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-1673/2013 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 86–95).
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2014 m. vasario 17 d. sprendimu (I t., b. l. 116–122) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo 699,98 Lt turtinės žalos ir 600 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu (I t., b. l. 148–150) prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priteisti iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 3142 Lt turtinei žalai atlyginti (1 350 Lt už automobilio nuvertėjimą; 50 Lt išlaidų už eksperto paslaugas; 845 Lt už važinėjimą maršrutiniu taksi; 847 Lt stabdžių sistemos remonto kaštus) ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 100 Lt žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme kaštus.
Atsakovas VĮ „Regitra“ Kauno filialas, atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (I t., b. l. 126–129) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – A. S. skundą atmesti visiškai ir priteisti iš pareiškėjo teismo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1686/2014 pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmetė (I t., b. l. 176–189). Atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą pakeitė. Panaikino šio sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo priteista 699,98 Lt turtinei žalai atlyginti ir pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė visiškai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nutarė išdėstyti taip: „Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų, 600 Lt neturtinei žalai atlyginti“.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatavo, kad galima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria išspręstas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, dalimi tik ta apimtimi, kuria pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės žalos, kuri susideda iš pareiškėjo nurodytų elementų (automobilio nuvertėjimo, jo pervežimo, stabdžių sistemos remonto bei pareiškėjo naudojimosi maršrutiniu taksi išlaidų), pripažinti nepagrįstais ir atmesti, tačiau teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nepagrįstai priteisė pareiškėjui 699,98 Lt turtinei žalai atlyginti už garažo nuomą. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su kai kuriais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl koreguotini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai.
Teisėjų kolegija akcentavo, kad žalos padarymo faktas turi būti pagrįstas pareiškėjo, siekiančio žalos atlyginimo, pateiktais leistinais ir su ginčo dalyku susijusiais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtintų informaciją apie žalos atsiradimo faktą, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Konstatuota, kad dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą byloje nustatyta tik viena viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Nenustačius kitų dviejų šios atsakomybės sąlygų reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinamas. Todėl atsakovo apeliacinio skundo dalis šiuo aspektu tenkintina, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas visiškai.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 600 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti, išskyrus tai, kad ši suma priteista ne iš to atsakovo (VĮ “Regitra” Kauno filialo). Teisėjų kolegija konstatavo, kad CK 6.273 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 punktu įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ “Regitra” Kauno ir Vilniaus filialų į bylą įtraukta atsakovu. Taigi byloje dėl žalos atlyginimo į bylą yra įtrauktas tinkamas atsakovas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama rezoliucinėje dalyje, kad 600 Lt suma neturtinei žalai atlyginti pareiškėjui priteisiama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų.
IV.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 25 d. gautas pareiškėjo A. S. atstovo prašymas (II t., b. l. 1) priteisti iš atsakovo šias atstovavimo išlaidas: skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. A520-1673/2013 paruošimo bei susipažinimo su byla teisme išlaidas.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 1 d. gautas atsakovų VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo atstovo prašymas (II t., b. l. 9–10) priteisti iš pareiškėjo A. S. 3 025 Lt atstovavimo išlaidų, kurias sudaro: 1 512,50 Lt apeliacinio skundo rengimo išlaidos (PVM sąskaita-faktūra Nr. 00496) ir 1 512,50 Lt atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą rengimo išlaidos (PVM sąskaita-faktūra Nr. 00507).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1686/2014 (II t., b. l. 38–44) pareiškėjo A. S. prašymas dėl išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies. Nutarta priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovų su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą: iš valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 116,70 Lt ir iš valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo 116,70 Lt. Atsakovų valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo ir valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies. Nutarta priteisti valstybės įmonei „Regitra“ iš pareiškėjo A. S. 2 660,94 Lt su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. S. prašymo dalis dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą skunde (I t., b. l. 1–7) reiškė du materialinius teisinius reikalavimus atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui ir valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui dėl 6 293 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau savo apeliaciniame skunde, paduotame dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo, pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą sumažino nuo 6 293 Lt iki 3 142 Lt, o reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį paliko nepakeistą. Atsižvelgus į tai, galima daryti išvadą, jog abiejų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų (tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo) bendra suma yra 5 142 (3 142 + 2 000) litai. Šioje administracinėje byloje priimtu teismo baigiamuoju aktu – t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi – pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas visiškai, o reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų, 600 litų neturtinei žalai atlyginti. Tokiu būdu, iš visos 5 142 litų pareiškėjo reikalavimų sumos buvo patenkinta 600 litų dydžio dalis, arba 11,67 proc. visų šioje byloje pareiškėjo pareikštų materialinių teisinių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas byloje priimtas iš dalies apginant tiek pareiškėjo, tiek atsakovų teises bei įstatymų saugomus interesus, pagal nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatas bei pirmiau paminėtą administracinių teismų praktiką tiek pareiškėjas, tiek atsakovas turi teisę į savo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą, atlyginimą, proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai.
V.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Teismas priteisė A. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovų bylinėjimosi išlaidas: iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 75,47 Lt (21 Eur) ir iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 75,47 Lt (21 Eur). Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė (ABTĮ 44–45 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Kauno ir Vilniaus filialų, visas pareiškėjo patirtas 1 985 Lt (574,90 Eur) bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi (bylos Nr. AS-391-556/2015, II t., b. l. 77–81) pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą patenkino iš dalies, nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip: „Pareiškėjo A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Pareiškėjui A. S. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovų su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas: iš valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 143,72 Eur ir iš valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo 143,72 Eur. Grąžinti pareiškėjui A. S. 2012 m. spalio 23 d. sumokėtą 28,96 Eur žyminį mokestį.“
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), todėl šiuo atveju 100 Lt, t. y. 28,96 Eur žyminis mokestis už skundą neturėjo būti mokamas, o sumokėtas pareiškėjui grąžintinas (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reiškė iš esmės du reikalavimus (atlyginti turtinę žalą ir atlyginti neturtinę žalą), iš kurių vienas reikalavimas (atlyginti turtinę žalą) buvo atmestas, o kitas (atlyginti neturtinę žalą) buvo iš esmės tenkintas. Pareiškėjas prašė jam priteisti 1 985 Lt (574,90 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atmestas vienas iš pareiškėjo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų suma mažintina perpus (574,90 Eur : 2 = 287,45 Eur). Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-52/2013, 2014 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-495/2014) pažymima, jog sprendžiant, kokia apimtimi buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, svarbu nustatyti tai, ar įrodyti visi neteisėti veiksmai, iš kurių buvo kildinama neturtinė žala. Priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 str. 1 d., 6.250 str. 2 d.). Kadangi teismų sprendimuose padaryta išvada, kad atsakovas veikė neteisėtai, o neturtinės žalos dydį nustato teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teisės dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės visiškai apgintos, pareiškėja turi teisę į pusės (287,45 Eur) jam priklausančios atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą (Rekomendacijų 8.2, 8.18, 10 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų, priteistina iš viso 287,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, t. y. po 143,72 Eur (287,45/2) iš kiekvieno filialo atskirai.
VI.
Pareiškėjas A. S. 2015 m. vasario 17 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-1686/2014 (II t., b. l. 85–89).
Prašyme nurodo, kad palyginus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį su 2015 m. vasario 11 d. nutartimi toje pačioje byloje tarp tų pačių šalių akivaizdus materialinės teisės normų taikymo pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A520-1673/2013, apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri buvo nepagrįsta ir neteisėta, buvo panaikinta ir neįsiteisėjo. Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas būtent už to apeliacinio skundo paruošimą, kuris buvo iš esmės tenkintas, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad apeliacinis skundas buvo tenkintas 11,67 procento, yra nepagrįstas, nes apeliacinis skundas nebuvo tenkintas tokia apimtimi, kokią nurodė nutartyje teismas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas ir perdavimas bylą nagrinėti iš naujo negali būti išreiškiamas procentine išraiška, todėl šis esminis materialiosios teisės pažeidimas sąlygojo neteisingą bylinėjimosi dydžio pareiškėjui priteisimą ir nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimą. Apeliacinis skundas buvo patenkintas, todėl iš atsakovo turėjo būti priteista visa suma, kurią pareiškėjas patyrė šio apeliacinio skundo suruošimui. Analogiškai vertintina ir atsakovui priteista 88,33 procentų jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nes atsakovas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos sprendimą panaikinti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartyje, atsakovas ginčijo apeliaciniu skundu turtinės ir neturtinės žalos priteisimą. Apeliacinės instancijos teismas tenkino apeliacinį skundą iš dalies ir panaikino priteistą turtinės žalos atlyginimą, tačiau paliko priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Tai suponuoja, kad buvo tenkinta 50 procentų apeliacinio skundo. Dėl šios priežasties teismas galėjo priteisti ne daugiau 50 procentų patirtų išlaidų apeliaciniame procese.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas buvo neteisingai pritaikytos teisės normos ir netinkamai apskaičiuotos šalims atlygintinos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dvi nutartys toje pačioje byloje prieštarauja viena kitai, todėl būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), o tai yra pagrindas proceso atnaujinimui.
Vadovaudamasis paminėtomis teisės normomis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 9 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi bei ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 dalimis, 45 straipsnio 1, 2 dalimis, tinkamai paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas – priteisti pareiškėjo patirtas išlaidas administracinėje byloje Nr. A520-1673/2013, nes apeliacinis skundas buvo tenkintas ir perskaičiuoti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jo apeliacinis skundas buvo tenkintas 50 procentų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.) ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose, pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis. Anksčiau paminėti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.
Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Iš pareiškėjo prašymo turinio darytina išvada, kad šio termino skaičiavimo pradžia sietina su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-391-556/2015 priėmimu. Prašymas teisme užregistruotas 2015 m. vasario 17 d., todėl laikytina, kad prašymas paduotas nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino.
Pareiškėjas prašo atnaujinti bylos procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pagrindo užbaigtos bylos proceso atnaujinimui. Minėtoje įstatymo normoje kalbama apie proceso atnaujinimą dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo. Bendrojoje teisės teorijoje teisės normos yra skirstomos pagal turinį į materialines, t. y. nustatančias subjektų teisinę padėtį (teises ir pareigas), bei procesines, nustatančias tvarką, pagal kurią įgyvendinamos materialinės teisės normos. Iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, faktiškai kelia klausimą dėl procesinės teisės normų, susijusių su teismo išlaidų paskirstymu, galimo pažeidimo. Nei ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kurį nurodo pareiškėjas savo prašyme, nei kita įstatymo norma nenumato proceso atnaujinimo dėl procesinės teisės normų pažeidimo (bendrąja prasme), kaip savarankiško proceso atnaujinimo pagrindo. Įstatymų leidėjas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodė konkrečius procesinės teisės normų pažeidimo atvejus, kurie gali būti pagrindas atnaujinti procesą (ABTĮ 153 str. 2 d. 6, 7, 8, 9 p.). Pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo šiais proceso atnaujinimo pagrindais nesiremia (šiuo aspektu žr. taip pat LVAT 2011 m. liepos 22 d. nutartį P146-64/2011).
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus kaip nepagrįstas vertinamas ir pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 d.)
Siekiant proceso atnaujinimo analizuojamu pagrindu, pareiškėjui būtina pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo dvi nutartis priimtas toje pačioje byloje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentai susiję su procesinės, o ne su materialinės teisės, normų taikymu, todėl negali būti pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte numatytu pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje pareiškėjo A. S. ir atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui, valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo bei valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo dėl žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.