Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑7458‑1003/2015 pagal pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolės G. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. V. ir valstybė, atstovaujama Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė G. V. išnagrinėjo skolininko skundą ir 2015-07-24 patvarkymu atsisakė jį tenkinti nurodydama, kad vykdo Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-06-10 nutarimą dėl 188,25 Eur baudos išieškojimo iš skolininko D. V. išieškotojai valstybei, o aptariamo nutarimo apskundimas, vadovaujantis BPK 63 straipsnio nuostatomis, šio nutarimo vykdymo nesustabdo, išskyrus atvejus, kai yra gaunamas prokuroro sprendimas dėl nutarimo vykdymo sustabdymo. Pareiškėjo skundą ir vykdomąsias bylas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka antstolė perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neįsiteisėjusio prokuratūros nutarimo, kuriuo paskirta piniginė bauda, priėmimo vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau privalo įvertinti esminius atskirojo skundo argumentus, neišeidamas už atskirojo skundo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo D. V. atskirojo skundo argumentą, kad Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-06-10 nutarimas pradėtas vykdyti, t.y. priimtas vykdymui, kuomet nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, todėl negalėjo būti vykdomas, laiko nepagrįstu ir atmeta.

Vykdymo procese antstolis privalo veikti tik įstatymų jam suteiktų įgalinimų ribose, bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo pažeidimas, vykdomieji dokumentai vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustato, kad atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Taigi nors antstolio veiklos ribas prioritetiškai apibrėžia jam nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 2 d., 587 str.), savo veikloje antstolis privalo vadovautis ne tik civilinio proceso kodeksu, bet ir kitais įstatymais. Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 3 dalis numato, kad skundo dėl prokuroro nutarimo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs imperatyvias baudžiamojo proceso teisės normas, kuriomis privalėjo vadovautis antstolė, pagrįstai konstatavo, kad antstolė elgėsi teisėtai. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad teismas neįvertino, jog dėl prokurorės nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl skirtos baudos praleidus nustatytą skundo teikimo terminą, yra pateiktas skundas, o skundo dėl skirtos baudos išnagrinėjimas betarpiškai turės įtakos ir antstolio priimto vykdomojo dokumento vykdymui, yra atmestinas, nes minėta teisės norma išsamiai nurodo, kad skundžiamo nutarimo vykdymas gali būti sustabdytas tik išimtinais atvejais, kai tai pripažįsta esant reikalinga prokuroras. Ši teisės norma nekonkuruoja su CPK 588 straipsniu, 626 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, įstatymo leidėjas įteisino nevienodas procedūras atsižvelgdamas į siekiamus baudžiamojo proceso tikslus prioritetiškai sudaryti palankiausias sąlygas operatyviam ir efektyviam ikiteisminiam tyrimui. Baudžiamojo proceso kodekso normos dėl prokuroro nutarimų vykdymo yra imperatyvios, neaiškintinos plečiamai, todėl antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą dėl patvarkymo ir raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0112/15/00624 panaikinimo, veikė teisėtai. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 2015-08-27 nutartyje ir antstolė savo atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškėjo D. V. skundas dėl prokurorės J. S. 2015-06-10 nutarimo buvo paduotas aukštesniajam prokurorui praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą, todėl paliktas nenagrinėtas. Taigi ir faktinės bylos aplinkybės patvirtina, net įvertinant protingumo ir teisingumo kriterijų taikymą sprendžiant ginčytiną situaciją, kad antstolei apskritai nebuvo jokio pagrindo atsisakyti priimti prokuroro nutarimą vykdyti ar stabdyti jo vykdymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.