Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato atstovei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal A. V. pareiškimą nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 73 straipsnyje, įvykio ir sudėties. Nutarime nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate 2020 m. spalio 29 d. buvo gautas A. V. pareiškimas Reg. Nr. 30-AP-3787, kuriame nurodyta, kad VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ant namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogo nėra suformuota jokio atskiro daikto, kuris galėtų būti gyventojų naudojamas, kaip atskiras bendro naudojimo daiktas. Stogas yra pagrindinė statinio konstrukcija, kurios naudojimas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Ant pastato stogo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogo nuolat lankosi namo gyventojai su mažamečiais vaikais, o taip pat vieni šio namo gyventojų vaikai be suaugusiųjų priežiūros bei pašaliniai, name net negyvenantys asmenys. Jie vaikšto stogo konstrukcijų kraštais bei remiasi į atramines sieneles, persisveria per jas, pastato stogą naudoja kaip vaikų žaidimo aikštelę. Tokiu būdu egzistuoja didelė tikimybė šiems asmenims nukristi nuo pastato stogo, susižaloti. Tokiais veiksmais taip pat yra trikdoma kitų pastato gyventojų ramybė. Toks žmonių lankymasis kas dieną trunka iki skirtingo laiko, būna kad tai tęsiasi iki 23.00 val. Ant stogo kartu vedantis vaikus yra naudojama tėvų valdžia priešingai vaikų interesams. Ant stogo dažniausiai vaikšto bei triukšmauja viena, iš gyvenančių (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje, gyventojų, tai I. L. nepilnametė duktė K. L.. Atliekant patikrinimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2006 metais išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. 488/108 (4.0)-GN/06 pagal projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas su visuomeninio maitinimo, prekybos patalpomis ir požeminiu parkingu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ (toliau Projektas). Projekto sprendiniuose trečiame aukšte yra suprojektuota eksplotuojama terasa, kurioje numatyta vaikų žaidimo aikštelė dengta guma, apželdinta stogo danga. Terasa skirta pastato (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, patalpų savininkų laiko praleidimui. A. V. įsigijo gyvenamosios paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jau po pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūros, t. y. pilnai įgyvendinus sprendimus, todėl įsigydamas minėtas patalpas turėjo įvertinti, ar virš antro aukšto esanti terasa, turės poveikį gyvenimo kokybei. ANK 566 straipsnis (administracinių nusižengimų teisenos principai) reglamentuoja, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, principais. ANK 567 straipsnis (Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas) reglamentuoja, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Šiuo atveju I. L. veiksmuose nėra įžvelgiama ANK 73 straipsnio požymių, kadangi nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. L. duktė K. L. esančioje vaikų žaidimų aikštelėje būtų paliekama viena be priežiūros ar vykdytų kitas administracinio požymių turinčias veikas, todėl esant šioms aplinkybėms I. L. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį nėra tikslinga, kadangi jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Vadovaujantis ANK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu pradėtoji administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. (b. l. 4-6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos I. L. atžvilgiu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nes I. L. veiksmuose nėra įžvelgiama ANK 73 straipsnio požymių, kadangi nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. L. duktė K. L. esančioje vaikų žaidimų aikštelėje būtų paliekama viena be priežiūros ar vykdytų kitas administracinio požymių turinčias veikas, todėl esant šioms aplinkybėms I. L. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį nėra tikslinga, kadangi jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. (b. l. 4-6).

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad būtų galima tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. V. 2020 m. spalio 29 d. pateikė pranešimą policijai apie tai, VĮ „Registrų centro“ duomenimis ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogo nėra suformuota jokio atskiro daikto, kuris galėtų būti gyventojų naudojamas kaip atskiras bendro naudojimo daiktas. Stogas yra pagrindinė statinio konstrukcija, kurios naudojimo klausimas sprendžiamas CK 4.85 straipsnyje, nustatyta tvarka. Pranešama, kad ant pastato, adresu H. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogo nuolat lankosi namo gyventojai su mažamečiais vaikais, o tai pat vieni šio namo gyventojų vaikai be suaugusiųjų priežiūros bei pašaliniai, name net negyvenantys asmenys. Jie vaikšto stogo konstrukcijų kraštais bei remiasi į atramines sieneles, persisvirinėja per jas, pastato stogą naudoja kaip vaikų žaidimo aikštelę. Tokiu būdu egzistuoja didelė tikimybė šiems asmenims nukristi nuo pastato stogo, susižaloti, o taip pat ir apgadinti trečiųjų asmenų turtą šalia pastato ar net sužaloti šalia pastato vaikštančius trečiuosius asmenis. Tokiais veiksmais taip pat yra trikdoma kitų pastato gyventojų ramybė, kadangi tai yra daroma priešais gyventojų langus. Pažymima, kad toks žmonių lankymasis kas dieną trunką iki skirtingo laiko, būna, kad tai tęsiasi iki 23 valandos. Pastato administratorius apie esamą situaciją buvo informuotas, pastato gyventojai taip pat buvo informuoti ir įspėti dėl to, kad toks buvimas ant pastato stogo trikdo kitų gyventojų rimtį. Tačiau pastato stogas ir toliau yra naudojamas ne pagal paskirtį. ANK 488 straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Manoma, kad asmenys ir toliau naudojantys pastato stogą ne pagal paskirtį daro ANK 488 straipsnyje numatytą pažeidimą turi būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Pastebima, kad ant stogo kartu vedantis vaikus yra naudojama tėvų valdžia priešingai vaikų interesams. Ant stogo dažniausiai vaikšto bei triukšmauja šiuose butuose gyvenančių asmenų nepilnamečiai vaikai: 26 bt. – B. ir J. P., 41 bt. – V. ir G. M., 49 bt. – D. ir A. Ž., 32 bt. nuomininkė - I. L. (a. k(duomenys neskelbtini) Prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir nubausti atsakingus asmenis už padarytus pažeidimus. Prie pranešimo pridėtas elektroninę nuorodą į laikmeną, kurioje patalpinta foto ir filmuota medžiaga, el. laiško administratoriui bei rašto bendrijos pirmininkui kopijos, vaikų žaidimo aikštelės, esančios vidiniame kieme, įrengimo dok. (b. l. 17). Atliekant pareiškimo tyrimą pagal šį A. V. pareiškimą buvo atliekamas administracinis tyrimas. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus buvo gautas raštas „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“, kuriame nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą, stogas priskiriamas prie bendrųjų pastato konstrukcijų ir yra pastato bendrojo naudojimo objektas. Kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Kodeksas) 4.83 straipsnio 1 dalyje, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas (Kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2006 metais išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. 488/108(4.0)-GN/06 pagal projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas su visuomeninio maitinimo, prekybos patalpomis ir požeminiu parkingu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ (toliau Projektas). Projekto sprendiniuose trečiame aukšte yra suprojektuota eksploatuojama terasa, kurioje numatyta vaikų žaidimo aikštelė dengta guma, apželdinta stogo danga. Terasa skirta pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpų savininkų laiko praleidimui bei pagal pateiktą vaizdinę medžiagą yra naudojama pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė teisena DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui nebuvo pradėta. Papildomai pateikiama informacija apie Projekto sprendinius. Projekto aiškinamojo rašto 5.4.2 punkte nurodyta „Elementari žaidimo aikštelė vaikams ir paaugliams įrengiama ant pastato antro aukšto stogo, patekimas sprendžiamas atskira atvira laiptine. Sklype numatyta vieta ramiam poilsiui vyresnio amžiaus žmonėms“. Žaidimo aikštelės sprendiniai detalizuoti Projekto grafinėje dalyje, brėžinyje Nr. AA026-TP-1A-09. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2010 m. kovo 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo su visuomeninio maitinimo, prekybos patalpomis ir požeminiu parkingu (unikalus Nr. 4400-1005- 6503) statyba užbaigta, surašant Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-423. Statybos užbaigimo aktas, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 skyriaus 10.2. punktu nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius. Taip pat pažymima, kad 27 buto savininkas, A. V., įsigijo gyvenamosios paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jau po pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūros, t. y. pilnai įgyvendinus sprendinius, todėl įsigydamas minėtas patalpas turėjo įvertinti ar virš antro aukšto esanti terasa, turės poveikį gyvenimo kokybei. 2020 metų spalio mėnesį buvo vykdomi terasos dangų remonto darbai. Pasak pastato administratoriaus DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko, apie statybos darbus gyventojai buvo informuoti įstatymų nustatyta tvarka. Terasos dangų remonto darbai pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas priskiriami paprastojo remonto darbų rūšiai. Kadangi statybos darbų metu nėra keičiama pastato išvaizda, šiems darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Statybos darbų priežiūra, kontrolė vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatomis. Statybos darbus organizuoja pastato administratorius DNSB „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 10-11).

Taip pat byloje yra I. L., A. Ž., B. P. ir G. M. įgalioto atstovo advokato Raimondo Mažulio 2020 m. lapkričio 12 d. rašytinis paaiškinimas. Rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad I. L., A. Ž., B. P., G. M. (toliau - Klientai) visiškai nesutinka su A. V. skundu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Visiškai sutinkama, kad naudojimasis pastato bendro naudojimo dalimis sprendžiamas pagal CK normas, t. y., dėl tokio naudojimosi sprendžiama „sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). A. V. pareiškime visiškai nepagrįstai teigiama, kad nėra jokio atskiro daikto, kuris gali būti naudojamas kaip savarankiškas daiktas. Pastato trečiojo aukšto plane (plano kopija pridedamai pastato stogo (terasos) dalis, dėl kurios naudojimosi kilo ginčas aiškiai įvardinta kaip „Vaikų žaidimų aikštelė“. Tiek Klientai, tiek ir A. V., įsigydami butus name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau — Namas), neabejotinai vertino ir kokios dalys sudaro bendro naudojimosi objektus. Pažymėtina, kad Klientai, auginantys vaikus, įsigydami Name butus kaip tik ir vertino tai, kad pačiame name, nedideliu atstumu nuo įsigyjamų butų yra įrengta saugi ir patogi vaikų žaidimų aikštelė ir tai bent dalinai prisidėjo prie sprendimo įsigyti butus Name. Nors policijos įstaiga negali spręsti bendraturčių ginčų dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (tame tarpe ir vaikų žaidimų aikštele), būtina pažymėti, kad A. V. klaidina policijos įstaigą, tvirtindamas, jog asmenys vaikšto ant namo stogo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad dalis Namo stogo ne tik plane įvardinta kaip vaikų žaidimų aikštelė, bet yra ir atitinkamai įrengta: į terasą, kurioje yra vaikų žaidimų aikštelė, padaryti du įėjimai, aikštelės danga pritaikyta žaidimų aikštelėms (analogiška danga įprastai padengiamos ir kitos miesto vaikų žaidimų aikštelės), pasėta vėją, įrengti dekoratyviai šviestuvai, be to, teritorija yra aptverta aukšta tvora, o prieiti prie terasos krašto nors ir įmanoma, tačiau tai padaryti ypač sudėtinga - tam tektų perlipti aukštesnio nei 1,50 m. pertvarą, galiausiai ir nuo pertvaros iki pastato krašto yra nuo 0,5 iki 1 metro atstumas. Akivaizdu, jog Namo terasoje esanti vaikų žaidimų aikštelė ir jos įrengimas atitinka saugumo reikalavimus, kadangi pats Namas yra pripažintas tinkamu naudoti. Pažymima ir tai, kad nuo to laiko, kuomet į Namą atsikraustė A. V., prasidėjo pastarojo skundai dėl naudojimosi aikštele. Kiti kaimynai dėl naudojimosi aikštele jokių priekaištų ir pretenzijų nėra pareiškę - ir pats A. V. nurodo, jog vaikų žaidimų aikštelėje būna ne vien Klientai ir jų vaikai, bet ir kiti asmenys. Iš tiesų Namo terasa buvo ir yra naudojama visų gyventojų, kurie pageidauja ja naudotis. Vien tai, kad į Namo terasą įrengti su savarankiški įėjimai, rodo, jog ji skirta visų Namo gyventojų reikmėms ir nėra tiesiog viena iš nenaudojamų techninių Namo bendro naudojimo konstrukcijų, kaip nurodo A. V.. Be to, kitų namo korpusų nenaudojamos stogo dangos, kurios yra viršutiniuose aukštuose yra padengtos bitumine stogo danga, kuri ir nėra skirta kaimynų eksploatavimui. Tuo atveju, jei A. V. nesutinka su Namo terasos naudojimosi tvarka, kuriai pritaria absoliuti dauguma Namo gyventojų, jis turėtų inicijuoti šio objekto naudojimosi tvarkos pakeitimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne kaltinti Klientus išgalvotais pažeidimais. Klientai visiškai nesutinka su pareikštais kaltinimais dėl triukšmo ir kitokių tariamų nusižengimų. Pažymima, kad A. V. net neįvardino konkrečių atvejų (dienų datų, apytikslio laiko), kuomet buvo tariamai triukšmaujama, ar kitaip trikdoma rimtis. Kita vertus, A. V. užtikrintai nurodo, jog „ant stogo dažniausiai vaikšto ir triukšmauja“ būtent Klientų vaikai. Klientai kategoriškai neigia A. V. dėstomus kaltinimus dėl tėvų valdžios panaudojimo ne pagal paskirtį, tariamo nesirūpinimo vaikais bei triukšmo. Kadangi A. V. nenurodė jokių konkrečių duomenų apie tariamai padarytus pažeidimus, (t. y., kas ir kada triukšmavo, paliko vaikus be priežiūros ir pan.), nėra galimybės ir pateikti konkrečių paaiškinimų šiuo klausimu. Pažymima, kad Klientų vaikai Namo terasoje esančioje vaikų žaidimų aikštelėje nebūna paliekami be tėvų priežiūros, tik vyresnio amžiaus vaikai kai kuriais atvejais žaidžia aikštelėje vieni (kas yra nedraudžiama ir visose kitose vaikų žaidimų aikštelėse), tačiau jokių neteisėtų ar kitų asmenų teises ir teisėtų interesus pažeidžiančių veiksmų Klientų vaikai ar patys Klientai neatlieka. Nors A. V. ne kartą yra filmavęs Klientus ir Klientų vaikus, šiems esant Namo terasoje (vaikų žaidimų aikštelėje), surinktą medžiagą buvo perdavęs Namo bendrijos pirmininkui, A. V. nėra pateikęs jokių įrodymų apie jo pareiškime nurodytus pažeidimus - triukšmą ar kitokį neteisėta elgesį. Pažymima, kad Klientų, o taip pat ir kitų Namo gyventojų vaikai lankosi Namo terasoje dažniausiai savaitgaliais ir atostogų metu, kadangi darbo dienomis būna mokyklose/darželiuose. Vasaros laikotarpiu, kai yra ilgesnis šviesusis paros metas, Klientų vaikai aikštelėje nebūna ilgiau kaip iki 21:30 val. Jei kokie nors kiti asmenys ir lankosi Namo terasoje vėliau nei 23:00 val., tikėtina, kad tai yra kiti namo gyventojai. Atstovaujamieji pažymėjo, kad jie ir jų šeimos nariai nėra girdėję triukšmo iš Namo terasos po 23:00 val. (b. l. 13-15).

Be to, iš paties skundo turinio galima spręsti, jog iš esmės A. V. nesutinka su tuo, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ant namo stogo įrengta vaikų žaidimo aikštelė yra teisėta. Pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas klausimas - ar adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ant namo stogo įrengta vaikų žaidimo aikštelė yra teisėta ar neteisėta. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra sprendžiamas klausimas - ar I. L. veiksmuose, kai ji leido dukrai K. L. žaisti vaikų žaidimų aikštelėje, esančioje ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, stogo yra laikytini ANK 73 straipsnio pažeidimu.

Taigi, iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad A. V. pateikė policijai pranešimą dėl neva I. L. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl savo dukters K. L. nepriežiūros, tačiau nepateikė jokių I. L. neva padarytą administracinį nusižengimą patvirtinančių įrodymų. Byloje yra kompaktinis diskas su nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti ant vaikų žaidimų aikštelės, esančios ant namo stogo, žaidžiantys vaikai. (b. l. 18). Pateiktose nuotraukose ir vaizdo įrašuose gal ir būtų galima įžvelgti nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nes iš tikrųjų pateiktose nuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuoti vaikai, žaidžiantys vieni, kartais vaikų žaidimų aikštelė virsta į statybų aikštelę, kuri nėra niekaip aptverta, tačiau nei ant fotonuotraukų, vaizdo įrašuose neužfiksuota įvykių data, laikas, o tam, kad užfiksuoti administracinį nusižengimą, turi būti nurodyti šie duomenys: administracinio nusižengimo padaryto vieta, laikas, kaip numatyta ANK 609 straipsnio 1 dalyje. A. V. skunde tik abstrakčiai nurodo, kad neva vaikai būna be priežiūros vaikų žaidimų aikštelėje. Todėl tokie įrodymai nelaikyti tinkamais. Teismo posėdžio metu A. V. nepateikė jokių kitų įrodymų, kuriais galima būtų pagrįsti I. L. veiksmuose esant nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Be to, teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad į šią vaikų žaidimo aikštelę buvo iškviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurie nenustatė jokių pažeidimų ar nusižengimų. Be to, nepaneigta I. L. įgalioto atstovo advokato Raimondo Mažulio rašytiniame paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad tėvai nepalieka vaikų be priežiūros, nes mato vaikus pro langus. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pažymėjo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato atstovė.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

Patikrinus administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad, priešingai nei teigiama A. V. skunde, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnė byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, vertinant tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, išvados pagrįstos bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas mano, kad I. L. veiksmai leidžiant dukrai K. L. žaisti vaikų žaidimų aikštelėje, esančioje ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, stogo nėra laikytini ANK 73 straipsnio pažeidimu.

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Išanalizavęs A. V. skundą, jo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, jog surinktų duomenų nepakanka konstatuoti buvus administraciniams nusižengimams. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, išklausęs A. V. argumentus bei rašytinę bylos medžiagą vertina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nors vienos šalies argumentus, todėl pagrįstai buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kitaip vertinti bylos įrodymų, daryti kitokias išvadas, nei padarė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnė, ar pripažinti, kad skundžiamame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. A. V. skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato padarytų išvadų šiuo klausimu.

Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: 20125628824) paliktinas nepakeistu, o A. V. skundas netenkintinas.

Daiktinis įrodymas – vienas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje. (b. l. 18).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: 20125628824) palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą – vieną kompaktinį diską su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.