- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-1090-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07346-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 02 26 nutarties, kuria atmestas atsakovo A. J. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir įvykdymo išdėstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu patenkino ieškovo Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ieškinį atsakovams O. P., A. J., G. N. su trečiuoju asmeniu J. J. dėl paskolos ir priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų O. P., A. J., G. N. – 47 575,27 skolos, 5 477,33 delspinigių, 2 602,30 palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-06-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3 364 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l. 96-98). Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo dalis, t.y. nutarė: pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovui Kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ solidariai iš visų atsakovų O. P., A. J., G. N. priteista 5 477,33 delspinigių juos sumažinant iki 547,73 Lt; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šią dalį išdėstant taip: „priteisti ieškovo Kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ naudai iš kiekvieno atsakovų O. P., A. J., G. N. po 56,57 Lt žyminio mokesčio ir po 513,85 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b.l. 35-41).
Šalies argumentai
2014-01-09 Kauno apylinkės teisme buvo gautas atsakovo A. J. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir įvykdymo išdėstymo (t. 3, b.l. 50-51). Pareiškėjas prašyme nurodė, jog atsakovo nuomone kiti du atsakovai geranoriškai skolos nemokės, todėl galimas priverstinis išieškojimas. Atsakovas A. J. nori jam priklausančią skolą sumokėti geranoriškai. Jei ieškovas sutiktų, atsakovas per vienerius metus pasiskolintų ir sumokėtų 1/2 dalį priteistos sumos, t.y. 23764,00 Lt, taip pat 1/2 dalį priteistų delspinigių – 274,00 Lt. Atsakovas neturi galimybės sumokėti visą priteistą skolą, o po to regreso tvarka reikalauti sumokėti iš kitų atsakovų jam. Teismo prašė: 1) pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, įpareigojant A. J. sumokėti 1/2 dalį priteistos sumos (47575,27 Lt skolos ir 547,73 Lt delspinigių) – 23764,00 Lt skolos ir 274,00 Lt delspinigių, nereiškiant pretenzijų A. J. dėl likusios nesumokėtos skolos ir delspinigių; 2) teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių, mokant lygiomis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 02 26 nutartimi (3 t. b.l. 79-80) atmetė pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir įvykdymo išdėstymo, nutarties motyvuose nurodė, jog Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima, kai yra sunki atsakovo padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Atsakovai ir taip yra pažeidę prievolę, taigi ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo (-ų) materialinės padėties taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo procesinį institutą nepakanka.
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 8 p. numato, jog kreditorius gali atsisakyti vieno iš bendraskolių solidariosios prievolės, kartu išsaugodamas kitų bendraskolių solidarumą, kai besąlygiškai priima dalį solidariojo bendraskolio prievolės įvykdymo ir šitai nurodo pakvitavime (CK 6.65 str.). Toks atsisakymas galimas tada, kai kreditorius besąlygiškai priima dalį solidariojo bendraskolio prievolės įvykdymo ir šitai nurodo pakvitavime. Tai reiškia, jog solidarumo atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas. Šiuo atveju ieškovo atstovas aiškiai nurodė, jog nesutinka atsisakyti solidariosios atsakovų atsakomybės, todėl atsakovo A. J. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmestinas.
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo (-ų), tiek su ieškovo interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl akivaizdu, kad kreditorių reikalavimams patenkinti ieškovui reikalingos piniginės lėšos. Atsakovas teismui nepateikė jokių jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, nors atsakovui buvo pasiūlyta tai padaryti, t.y. pateikti įrodymus apie turtinę padėtį (apie gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines santaupas, gaunamas visų rūšių pajamas, o taip pat šeimyninę padėtį, duomenis apie kitų turimų įsipareigojimų mastą) iki teismo posėdžio (t. 3, b.l. 54). Teismas, spręsdamas, ar atsakovo nurodytos aplinkybės gali būti pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą CPK 284 str. 1 d. nustatytais pagrindais, visų pirma atsižvelgia į tai, kad kiekvienas prašymas ir jame nurodytos aplinkybės turi būti pagrįstas, pridedant faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsakovas nurodė, jog neturi galimybės sumokėti visą priteistą skolą, tačiau nesant įrodymų teismas negali spręsti apie faktinių aplinkybių buvimą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas su savo prašymu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, konstatuotina, kad prašymas yra neįrodytas (CPK 178 str., 284 str.), todėl negali būti patenkintas. Todėl teismas sprendžia. kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių, kaip prašo atsakovas A. J., būtų akivaizdžiai pažeisti ieškovo interesai bei teisėti lūkesčiai - toks teismo sprendimo vykdymo terminas ne tik neužtikrintų teisėtų ieškovo interesų įgyvendinimo, bet iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą bei suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui (-ams).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 02 26 nutartį (3 t. b.l. 90-92), prašo nutartį panaikinti, patenkinti prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 04 13 sprendimu priteistą 47575,27 Lt skolą ir 547, 73 lt delspinigių iš atsakovų A. J., O. P. ir G. N., įpareigojant A. J. sumokėti 1/2 dalį priteistos sumos – 23764,00 Lt skolos ir 274,00 Lt delspinigių, nereiškiant pretenzijų A. J. dėl likusios nesumokėtos skolos ir delspinigių; priteisto ieškinio įvykdymą išdėstyti, leidžiant atsakovui A. J. sumokėti ieškovui 23764,00 Lt skolos ir 274,00 Lt delspinigių per 12 mėnesių, mokant lygiomis dalimis. Skundas grindžiamas tais motyvais, jog teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, jog pareiškėjas prašė įpareigoti sumokėti ne 1/3 dalį sumos, o pusę priteistos teismo sprendimu sumos. Patenkinus prašymą kitų dviejų skolininkų interesai nenukentėtų, priešingai-jiems prievolė sumažėtų. Apeliantas svarsto, jog jei ieškovas sutiktų, jos pasiskolintų pinigų ir geranoriškai sumokėtų ½ dalį teismo sprendimu priteistą iš trijų atsakovų pinigų sumą. Apeliantas nurodo, kad neturi galimybės sumokėti visą priteistą ieškovui sumą, o po to regreso tvarka reikalauti iš bendraatsakovų sumokėti jam dalį išieškotos sumos. Apeliantas mano, kad prašymas neprieštarauja LR CK 284 str. nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo atstovė (3 t. b.l. 100-103) nurodo, jog nors atsakovas A. J. reikalavime nurodo neva prašantis teismo pakeisti vykdymo tvarką, tačiau realiai jis prašo pakeisti tesimo sprendimą pakeičiant atsakovo A. J. solidariąją atsakomybę į dalinę. LR CK 6.6 str. 4 d. numato „Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.“ Ieškovas (kreditorius) pareiškė ieškinį visiems solidariems bendraskoliams, savo reikalavimo teisės neatsisakė, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo keisti įsiteisėjusį sprendimą ir priėmė pagrįstą nutartį A. J. prašymą atmesti. Lietuvos Respublikos CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pažymėtina, jog teismas spręsdamas sprendimo išdėstymo klausimą turi įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį ir interesus. Ieškovo reikalavimai yra reiškiami solidariai trim atsakovams, todėl vertintina jų bendros galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovai nepatiekė jokių duomenų apie jų turtinę padėtį. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą minėta, jog atsakovė O. P. dar 2011 metais pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir nustojo mokėti kredito įmokas, tikėtinai siekdama išvengti priverstinio skolos išieškojimo ši jos turto, o atsakovas A. J., kaip matyti iš pateikiamo Nekilnojamojo turto registro išrašo 2012 m. liepos 20 d., t.y. praėjus mėnesiui po bylos šios iškėlimo teisme, padovanojo savo turtą dviem mažamečiam (tikėtina, jog savo vaikams, nes sutampa pavardė), bet pasilikdamas sau teisę gyventi bute iki gyvos galvos, taip pat akivaizdžiai siekdamas išvengti prievolės vykdymo arba jį apsunnkindamas. Atsakovams nevykdant teismo sprendimo ir paaiškėjus, jog atsakovai tapo nemokūs, ieškovas pasinaudos teise ginčyti atsakovų turto perleidimo sandorius, kaip pažeidžiančius kreditoriaus teises. Be to, atsakovas A. J. nenurodo, jog įdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, priešingai, išdėsčius teismo sprendimą bus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies ieškovo teisėti lūkesčiai. Tuo tarpu, ieškovui kredito unijai „Laikinosios sotinės kreditas“ 2013-05-27 d. buvo iškelta bankroto byla, kas patvirtina, jog ieškovas turtinė padėtis ne tik kad sunki, tačiau ieškovas dėl nemokumo yra bankrutuojantis ir jam yra reikalingos lėšos kreditorių reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, jog atsakovai pripažindami įsipareigojimo buvimą, daugiau kaip trejus metus jo nevykdo, perleidžia savo turtą siekdami apsunkinti sprendimo įvykdymą, todėl šiuo atveju sprendimo išdėstymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.Norėtume atkreipti dėmesį, jog atsakovas A. J. prašo išdėstyti ne visą teismo sprendimu priteistą sumą, o tik dalį jos, o tuo tarpu likusios dalies apskritai jam nepriteisti, tačiau A. J. privalo solidariai su kitais atsakovais vykdyti visą teismo sprendimą, o ne tik jo dalį.
Pažymima, jog kreditoriui (ieškovui) yra žinoma apie A. J. teismui reikštą prašymą dėl neva sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir išdėstymo ir kreditorius nesutinka su šiuo prašymu. Kreditoriaus pozicija buvo aiškiai nurodyta Kauno apylinkės teismui pateiktame atstovės advokatės padėjėjos E. I. atsiliepime į A. J. prašymą. Advokatės padėjėjos E. I. įgaliojimus atstovauti ieškovą patvirtina 2013-08-23 d. Teisinių paslaugų sutartis Nr. 36-2013, kurios išrašas buvo pateiktas kartu su pranešimu apie atstovavimą Kauno apygardos teismui nagrinėjant šią Kauno apylinkės teismo civ. bylą Nr. 2-482-191/2013 apeliacine instancija ir atstovės įgaliojimai nėra atšaukti. Be to, net ir tuo atveju, jeigu atsiliepimas būtų pateiktas neįgalioto asmens, ar apskritai nepateiktas, tai nesudaro pagrindo pripažinti Kauno apylinkės teismo 2014-02-26 d. nutarties civ. byloje Nr. 2-482-191/2013 neteisėta, kadangi bet kuriuo atveju, kreditorius neišreiškė sutikimo pakeisti atsakovų prievolės pobūdžio, o juo labiau įsiteisėjo teismo sprendimo. Ieškovas prašo: atsakovo A. J. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-02-26 d. nutartį civ. byloje Nr. 2-482-191/2013 palikti nepakeistą. priteisti iš atsakovo A. J. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar įdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas atsakovo A. J. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir jo išdėstymo, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo privalomumo, negalimumo keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo esmės, sprendžiant jo vykdymo tvarkos pakeitimą ar išdėstymą, užtikrinančias bylos šalių turtinių teisių ir interesų pusiausvyrą vykdant įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo nutarties išvadomis, jog kreditorius tam tikroje ginčo proceso stadijoje gali atsisakyti vieno iš bendraskolių solidariosios prievolės, kartu išsaugodamas kitų bendraskolių solidarumą, kai besąlygiškai priima dalį solidariojo bendraskolio prievolės įvykdymo ir šitai nurodo pakvitavime (CK 6.65 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu prievolė sumokėti skolos sumą yra numatyta visiems trims atsakovams solidariai. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą ieškovas buvo išreiškęs aiškią poziciją dėl pareiškėjo prašymo, įgaliotas ieškovo atstovas pateikė prašymą netenkinti atsakovo prašymo. Todėl yra nepagrįsti atskirojo skundo motyvai toje dalyje, kur apeliantas įrodinėja, jog ieškovas apie pareikštą prašymą ir jo nagrinėjimą teisme nežinojo, nuomonės nereiškė, teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovas A. J. reikalavime ir atskirajame skunde nurodo neva prašantis teismo pakeisti vykdymo tvarką, realiai siekia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę, pakeičiant teismo sprendimu įtvirtintą atsakovo A. J. solidariąją atsakovų atsakomybę į dalinę asmeninę. Teismui patenkinus tokį nepagrįstą ir neteisėtą A. J. prašymą, būtų pažeista įstatymo leidėjo nuostata, draudžianti keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę ir turinį, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą ar jo vykdymo tvarkos išdėstymo reikalavimą. Dėl to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 04 13 sprendimu priteistos 47575,27 Lt skolos ir 547, 73 lt delspinigių solidariai iš atsakovų A. J., O. P. ir G. N. išieškojimą, įpareigojant A. J. sumokėti 1/2 dalį priteistos sumos – 23764,00 Lt skolos ir 274,00 Lt delspinigių, nereiškiant pretenzijų A. J. dėl likusios nesumokėtos skolos ir delspinigių.
Kauno apygardos teismas sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvadomis, jog pareiškėjas nepateikė jokių jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, nors atsakovui buvo pasiūlyta tai padaryti, t.y. pateikti įrodymus apie turtinę padėtį (apie gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines santaupas, gaunamas visų rūšių pajamas, o taip pat šeimyninę padėtį, duomenis apie kitų turimų įsipareigojimų mastą) iki teismo posėdžio (t. 3, b.l. 54). Pareiškėjui nevykdant pareigos įrodinėti, teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino prašymo išdėstyti priteistų teismo sprendimu sumų išieškojimą (LR CPK 178 str.).
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Ieškovas bylos patyrė 800 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (3 t b.l. 105-108). Atmetus atskirąjį skundą, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš A. J. (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 02 26 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti Bankrutuojančiai Kredito Unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ (į.k. 110088195) iš A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 800 litų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.