Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Sprendimo procesinė kategorija:1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.8.; 1.2.23.1.; 1.2.23.2.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.16.2.12; 2.2.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

2011 m. gruodžio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. V., V. K. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu prie šios bausmės pridėjus dalį Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, S. V. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2010 m. birželio 7 d. ir bausmės dalis pagal 2010 m. birželio 7 d. nuosprendį.

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, V. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. birželio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 15 švarių plastikinių maišelių, nenaudotas švirkštas konfiskuoti ir sunaikinti, mobilaus ryšio telefonas „Nokia N73“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, mobilaus ryšio telefonas „Nokia N70“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele, bei 2010-03-19 kratos metu (duomenys neskelbtini) pas V. K. namuose išimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 4 „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortelės, bei SIM kortelės plastikinis dėklas, konfiskuotini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnis). Paketas, kuriame yra plastikiniai maišeliai, plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais ir užrašu „Glukozė“, konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 straipsnis).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš S. V. konfiskuoti nusikalstamu būdu įgyti pinigai už parduotas narkotines medžiagas – 280 Lt, iš V. K. konfiskuoti 40 Lt, gauti už parduotas narkotines medžiagas.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš V. K. konfiskuoti nusikalstamu būdu įgyti pinigai už parduotas narkotines medžiagas 62 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. D., N. V., D. T., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, neteisėtai iš nenustatyto asmens S. V. įgijus 6 gramus amfetamino, laikė (duomenys neskelbtini) ir jį pardavė D. T., o būtent: 2009 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos amfetamino, 2009 m. gruodžio mėn. viduryje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos amfetamino, 2010 m. sausio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos amfetamino, 2010 m. sausio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos amfetamino; S. V. 2010 m. vasario mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos amfetamino, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje su V. K., 2010 m. vasario mėn. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, pietiniame mikrorajone prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės iš tyrimo metu nenustatyto šaltinio – fizinio asmens, vardu M., neteisėtai įgijo apie 200 gramų psichotropinės medžiagos, tą pačią dieną po psichotropinės medžiagos įgijimo, gabeno ją su savimi į (duomenys neskelbtini) m. ir laikė pas V. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: S. V. 2010 m. vasario mėn., parsigabenęs narkotinę medžiagą iš (duomenys neskelbtini), bendrininku grupėje su V. K. dalį narkotikų (apie 3 gramus) suvartojo ir išplatino perduodami dalį narkotikų Ž. M. (duomenys neskelbtini) m. Ž. M. bute, 2010 m. vasario 23 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) iš bendrininko V. K. įsigijo 1 gramą amfetamino, kurį 2010 m. vasario 23 d. apie 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T., bei S. V. 2010 m. vasario 23 d. 12 val. (duomenys neskelbtini) m., D. T. sumokėjus jam 40 litų, pasikėsino realizuoti D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos – amfetamino, tačiau D. T. neatsiliepus telefonu, jis psichotropinės medžiagos nenupirko, kitą nenustatytą dalį įgytų narkotikų suvartojo patys ir pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Be to, S. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., N. V., D. T., 2010 m. vasario 23 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bendrininkas N. V. paprašė bendrininką S. V. surasti asmenį-bendrininką D. T., S. V. nurodžius D. T. telefono numerį N. V., jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2010 m. vasario 23 d. 13 val. 55 min. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai B. B., prisistatė policininku Š., pranešė apie išgalvotą eismo įvykį, kurio metu sužalotas anūkas D., grasino iškelti baudžiamąją bylą, nes anūkui gresia nuo dvejų iki penkerių metų kalėjimo, reikalavo 3 000 litų pinigų sumos už tai, kad nebūtų pradėtas tyrimas, S. V. liepė D. T. nueiti paimti iš motinos pinigus ir juos atnešti S. V., N. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, telefonu D. T. nurodė nukentėjusiosios B. B. tikslų namų adresą, D. T. (duomenys neskelbtini), B. B. bute iš nukentėjusiosios B. B. paėmė pinigus – 3 000 Lt., ir tokiu būdu pasikėsino įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios – bendrininkas D. T. buvo sulaikytas namo laiptinėje policijos pareigūnų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo išteisinti jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, nes jis nekaltas, prisipažinti jį privertė kriminalistai, teisme prisipažino todėl, kad buvo liepę kriminalistai. Teigia, kad jam Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė per griežtą bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo išteisinti jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat prašo jam grąžinti konfiskuotus mobiliojo ryšio telefonus „NOKIA N73“, „NOKIA N70“, „SAMSUNG“, pinigus bei korteles. Be to, prašo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-03-19, nes tą dieną ir buvo sulaikytas. Nuteistasis V. K. teigia, kad jo kaltė realizavus narkotines medžiagas neįrodyta, visa byla prieš jį sufabrikuota, jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nes norėjo, kad nebūtų paskirtas suėmimas. Teismas jo kaltę pagrindė liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teisme šių parodymų nepatikrino, rėmėsi telefoninių pokalbių įrašais, bet jis jų taip ir negirdėjo, be to, nebuvo nustatytas Ž. M., su kuriuo pagal kaltinimą jis vartojo narkotikus, nors jis žino jo adresą. Taip pat teigia, kad D. T. ir S. V. davė jam nepalankius parodymus siekdami palengvinti savo padėtį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo S. V. ir V. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl V. K. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir dalyje dėl S. V. pripažinimo kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas), be to nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktai).

Kaip iš S. V. apeliacinio skundo matyti, jis prašo jį išteisinti tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, tuo neginčydamas nuosprendžio dalies, kuria jis pripažintas kaltu pasikėsinus sukčiauti. Apeliaciniu skundu V. K. prašo jį išteisinti tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti švelnesnę bausmę ir grąžinti iš jo paimtus mobiliojo ryšio telefonus ir pinigus. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. V. ir V. K. pripažino kaltais ir nuteisė – S. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o V. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Šių nusikalstamų veikų sudėties objektyvieji veikų požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, savarankiški, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėtų veikų.

Nuteisimo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo, laikymo ir šių medžiagų platinimo sąlyga yra šių faktų (įgijimo, gabenimo, laikymo bei platinimo) nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apylinkės teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų ir pripažindamas S. V. bei V. K. kaltais dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo bei platinimo nesirėmė minėtų įstatymų reikalavimais.

Nuosprendyje nurydyta tik, kad S. V. ir V. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį yra pilnai įrodytos, tačiau tokios išvados teismas iš esmės nemotyvavo ir nepagrindė ištirtų įrodymų analize.

Nors ikiteisminio tyrimo metu S. V. prisipažino 2010-02-23 pardavęs D. T. 1 gramą amfetamino, teisminio nagrinėjimo metu jis pakeitė savo parodymus teigdamas, kad jokių narkotinių medžiagų nepirko, nelaikė ir nepardavė, tvirtino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes kriminalistas jam darė poveikį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistajam S. V. būtų daromas koks nors poveikis, jis dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nesikreipė į teisėsaugos institucijas (pvz. į pareigūno viršininką, prokurorą ir pan.). Įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, kolegija daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. T. prisipažino, kad narkotikus – amfetaminą savo reikmėm jis įsigydavo iš S. V., kurį pažinojo apie pusę metų. D. T. parodė, kad jis su S. V. susitikdavo kieme, pakalbėdavo, S. V. nueidavo į namo laiptinę, jis likdavo laukti, o sugrįžęs S. V. pats namo laiptinėje perduodavo jam atneštus narkotikus. D. T. parodė, kad iš S. V. 6 kartus pirko narkotinių medžiagų. Savo parodymus D. T. patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. T. atpažino S. V., kaip asmenį, iš kurio įsigydavo amfetamino. D. T. parodymus patvirtina ir liudytojų L. V., V. A., A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad minėti liudytojai matė, kaip D. T. iš jiems nepažįstamo vaikino įsigijo narkotikų. Liudytoja V. A. parodė, jog su D. T. susitikusio vaikino veido nematė, kadangi jis vilkėjo striukę su kapišonu, tačiau girdėjo minint „S.“ vardą. D. T. parodė, kad su S. V. jie bendravo SMS žinutėmis. D. T. ir S. V. naudotų mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių išklotinių analizė patvirtina, kad D. T. mobiliojo ryšio telefonu bendravo su S. V., o daiktų apžiūros protokole užfiksuotų SMS žinučių turinys patvirtina, kad nuteistieji susirašinėjo apie narkotines medžiagas bei susitikimus dėl jų perdavimo. Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. T. šlapime, kuris buvo paimtas 2010-02-24, rasti amfetamino pėdsakai (4 t. 42, 45 b. l.). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad D. T. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje teisėtais būdais gauti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, todėl S. V. kaltė dėl narkotinių medžiagų platinimo nuteistajam D. T. yra pilnai įrodyta.

S. V. neprisipažino laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. pradžios įgijęs 6 gramus amfetamino ir laikęs (duomenys neskelbtini), ir šių aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o kaltinimas yra nekonkretus ir nepagrįstas jokia bylos medžiaga, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tiek S. V., tiek ir V. K. inkriminuota, jog jie, veikdami bendrininkų grupėje, Šiauliuose neteisėtai įsigijo narkotinių medžiagų, šias narkotines medžiagas abu apeliantai kartu gabeno iki V. K. namų ir ten laikė bei, kad S. V. iš V. K. įgijo 1 gramą amfetamino, kad jie kartu vartojo įsigytas narkotines medžiagas bei jas išplatino Ž. M. ir kitiems nenustatytiems asmenims.

Parodymus apie narkotinių medžiagų įsigijimą (duomenys neskelbtini) ir S. V., ir V. K. nuolat keitė. Teisiamojo posėdžio metu V. K. prisipažino (duomenys neskelbtini) įsigijęs narkotines medžiagas. Taip pat V. K. yra parodęs, kad į (duomenys neskelbtini) yra važiavęs kartu su S. V. (akistatos protokolas – 4 t. 95-96 b. l., V. K. papildomos apklausos protokolai – 4 t. 93-95, 97 b. l.). Tai, kad V. K. kartu su S. V. važiavo į (duomenys neskelbtini), patvirtino ir S. V. akistatos metu, dalyvaujant advokatams (4 t. 95-96 b. l.). Šie S. V. parodymai paneigia V. K. apeliacinio skundo teiginį, kad jis niekada į (duomenys neskelbtini) nevažiavo su S. V..

Sugretinus visus paminėtus V. K. ir S. V. parodymus ir įvertinus tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. V. sistemingai platino narkotines medžiagas D. T., o V. K. – vartojo narkotikus (liudytojos E. K., paties nuteistojo V. K. parodymai), kad neįrodyta, jog pastarasis platino narkotines medžiagas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad narkotinių medžiagų įsigijimo metu S. V. gyveno V. K. bute, daroma išvada, kad 2010 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini) V. K. ir S. V., veikdami bendrai, įgijo narkotines medžiagas – V. K. savo reikmėm, o S. V. tikslu platinti, kad šias narkotines medžiagas gabeno kartu ir kartu laikė V. K. bute. Dėl to apeliantams pagrįstai inkriminuotas narkotinių medžiagų įsigijimas (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario mėnesio pradžioje.

Nustačius, kad apeliantai bendrai įsigijo narkotines medžiagas, iš kurių 1 gramą 2010-02-23 S. V. pasikėsino realizuoti D. T., daroma išvada, kad S. V. iš V. K. neįgijo 1 gramo amfetamino, nes narkotikai priklausė ir jam. Todėl ši aplinkybė (1 gramo narkotinių medžiagų įgijimo iš V. K.) šalinama iš kaltinimo S. V.

Skundžiamu nuosprendžiu V. K. ir S. V. pripažinti kaltais ir dėl to, kad iš (duomenys neskelbtini) parsigabentos narkotinės medžiagos dalį (apie 3 gramus) suvartojo ir išplatino perduodami dalį narkotikų Ž. M. bei kitą nenustatytą dalį įgytų narkotikų suvartojo patys ir pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Pastebėtina, kad nei BK 259 straipsnio 1 dalyje, nei 260 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą. Todėl laikoma, kad skundžiamame nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, nepagrįstai nurodyta, kad V. K. ir S. V., parsigabenę narkotinę medžiagą iš Šiaulių, dalį narkotikų patys suvartojo. Ši faktinė aplinkybė šalinama iš kaltinimo abiems apeliantams.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad jis kartu su S. V. ir Ž. M. Ž. M. bute vartojo įsigytas narkotines medžiagas, pirmosios instancijos teisme pripažino kartu su Ž. M. ne kartą vartojęs narkotikus, tačiau nenurodė, kad narkotines medžiagas vartojo kartu su S. V. ir Ž. M., o apeliacinės instancijos teismo posėdyje tokius savo parodymus jis paneigė. S. V. iš viso nepripažino narkotikus vartojęs kartu su V. K. ir Ž. M.. Ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme Ž. M. liudytoju nebuvo apklaustas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu liudytoju apklaustas Ž. M. parodė, kad su V. K. ir S. V. kartu nėra vartojęs narkotinių medžiagų, gal su V. K. kada ir vartojo, bet ne bute. Taip pat Ž. M. parodė, kad nėra pirkęs narkotikų iš V. K. ir nėra jam davęs (6 t. 231 b. l.). Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo metu V. K. nurodytą aplinkybę, kad jis su S. V. kartu su Ž. M. Ž. M. bute vartojo narkotines medžiagas ir tokiu būdu perdavė dalį narkotinių medžiagų Ž. M. ir taip išplatino narkotines medžiagas. Taip pat byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, jog kitą nenustatytą dalį įgytų narkotikų apeliantai pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Pažymėtina, kad pastarąją aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra nurodyta ir kaltinamajame akte. Įvertinus tai, kad nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių kaltinimo dėl narkotinių medžiagų perdavimo Ž. M. ar pardavimo kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims faktų, daroma išvada, kad šios aplinkybės nėra įrodytos, todėl iš kaltinimo šalinamos abiem apeliantams.

Pašalinus V. K. iš kaltinimo narkotinių medžiagų platinimo Ž. M. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims aplinkybes kaip neįrodytas ir įvertinus tai, kad V. K. prisipažino narkotines medžiagas įgijęs, gabenęs ir laikęs savo namuose savo reikmėms, kad jas pats vartoja narkotikus, kolegija laiko, jog įrodyta, kad V. K. narkotines medžiagas įgijo, gabeno ir laikė neturėdamas tikslo jų platinti. Dėl to V. K. pagal BK 260 str. 1 d. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą, o jo padaryta veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir yra teisingai kvalifikuota pagal šį BK straipsnį.

Kadangi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad S. V. užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, todėl jo veika atitinka BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jis išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog byloje nustatyta, kad:

S. V. laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. pradžios, tiksliai nenustatytu metu ir laiku, neteisėtai (duomenys neskelbtini) D. T. pardavė 6 gramus amfetamino, o būtent: 2009 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos amfetamino, 2009 m. gruodžio mėn. viduryje, tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos amfetamino, 2010 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos amfetamino, 2010 m. sausio mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos amfetamino, 2010 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos amfetamino, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su V. K. 2010 m. vasario mėn. tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, pietiniame mikrorajone prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės iš tyrimo metu nenustatyto šaltinio – fizinio asmens, vardu M., neteisėtai, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, įgijo apie 200 gramų psichotropinės medžiagos, tą pačią dieną po psichotropinės medžiagos įgijimo gabeno ją su savimi į (duomenys neskelbtini) miestą ir laikė pas V. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur laikinai gyveno, bei 2010 m. vasario 23 d. apie 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje pardavė D. T. 1 gramą amfetamino, ir 2010 m. vasario 23 d. 12 val. (duomenys neskelbtini) m., D. T. sumokėjus jam 40 litų, pasikėsino realizuoti D. T. 1 gramą psichotropinės medžiagos – amfetamino, tačiau D. T. neatsiliepus telefonu, jis psichotropinės medžiagos nerealizavo. Tokiais savo veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje;

V. K. kartu su S. V. 2010 m. vasario mėn. tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, pietiniame mikrorajone prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės iš tyrimo metu nenustatyto šaltinio – fizinio asmens, vardu M., neteisėtai įgijo apie 200 gramų psichotropinės medžiagos, kurią tą pačią dieną po psichotropinės medžiagos įgijimo gabeno su savimi į (duomenys neskelbtini) miestą ir laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Tokiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl apeliantams paskirtų bausmių

Kadangi apeliantai dėl dalies iš jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo išteisinami, iš naujo sprendžiamas jiems skirtinų bausmių klausimas.

S. V. padarė sunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti nesunkų tyčinius nusikaltimus. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų. Vertinant nuteistojo S. V. asmenybę nustatyta, kad jis yra jauno amžiaus, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas 4 kartus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.

Byloje nenustatyta S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. S. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje.

Tai, kad S. V. yra teistas 4 kartus, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, rodo, jog išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas S. V. parinko tinkamą bausmės rūšį.

Taip pat S. V. pagrįstai taikytas ir dalinis bausmių sudėjimo būdas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant su 2010-06-07 nuosprendžiu paskirta bausme.

Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo S. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra artimos sankcijose numatytoms bausmių vidurkiams, nėra aiškiai per griežtos, taip pat nėra per griežta S. V. paskirta subendrinta bausmė, todėl švelninti bausmės nėra pagrindo.

V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Vertinant nuteistojo V. K. asmenybę nustatyta, kad nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas 7 kartus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Byloje nustatyta, kad V. K. prisipažino, jog savo reikmėms įsigijo ir pats vartojo narkotines medžiagas, tačiau viso proceso metu keitė parodymus, prisipažino kaltu tik verčiamas byloje surinktų įrodymų (kratų metu pas jį ir jo namuose rasti narkotikai), todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Esant tokioms aplinkybėms, prisipažinimas nelaikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam V. K. griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, kad apeliantas nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, kad yra teistas 7 kartus, kolegija laiko, kad V. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas V. K. parinko tinkamą bausmės rūšį.

Nesant V. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo V. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra nežymiai didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta. Todėl nėra pagrindo mažinti V. K. paskirtos bausmės dydžio.

Pagrįstas nuteistojo V. K. skundo argumentas, kad jam į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas terminas ne nuo 2010-06-19, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o nuo 2010-03-19, kada jis buvo sulaikytas. Iš bylos matyti, kad V. K. buvo laikinai sulaikytas 2010-03-19, ir suėmimas jam buvo paskirtas nuo 2010-03-20. Iki skundžiamo nuosprendžio V. K. iš suėmimo nebuvo paleistas, todėl apylinkės teismas, tinkamai pritaikęs BK 66 straipsnio nuostatas, netiksliai V. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityto jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Taigi, nuosprendis dėl V. K. į bausmės laiką įskaitytino sulaikymo ir suėmimo keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu ir konstatuojama, kad V. K. yra atlikęs jam skirtąją bausmę, todėl jis iš suėmimo nedelsiant paleidžiamas.

Dėl kitų V. K. skundo argumentų

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta kratos metu pas V. K. namuose ir jo asmens kratos metu rastus ir paimtus daiktus, kurie pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N73“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N70“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 4 „Tele 2“ „Pildyk“ SIM korteles bei SIM kortelės plastikinį dėklą, konfiskuoti (BPK 94 straipsnis). Taip pat nuosprendžiu nuspręsta iš V. K. konfiskuoti 62 ir 40 Lt nusikalstamu būdu įgytus pinigus už parduotas narkotines medžiagas.

Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį, daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Byloje nenustatyta, kad iš V. K. kratų metu paimti daiktai, kuriuos nutarta konfiskuoti, būtų panaudoti kaip nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ar jie būtų V. K. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Taip pat nenustatyta, kad V. K. prekiavo psichotropinėmis medžiagomis ir už jas gavo pajamų, kas būtų pripažįstama iš nusikalstamos veikos gautomis lėšomis. Dėl to skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuspręsta konfiskuoti nurodytus daiktus – mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis, kurie kratų metu rasti ir paimtus iš V. K. bei nusikalstamu būdu gautus pinigus ir todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl daiktinių įrodymų konfiskavimo keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamo įstatymo (BK 72 straipsnis) ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Iš bylos matyti, kad V. K. asmens kratos metu buvo rasti pinigai – 52, 40 Lt, kuriems Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-03-26 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir minėti pinigai, kaip gauti iš nusikalstamos veikos, yra įmokėti į prokuratūros depozitinę sąskaitą. Kadangi byloje nustatyta, jog V. K. neplatino narkotines medžiagas, pajamų iš to negavo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. K. pinigus yra nebetikslingas, todėl ši procesinė prievartos priemonė panaikinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį dėl S. V. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

S. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Nuosprendžio dalį dėl V. K. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 p., S. V. pagal BK 260 str. 1 d. bei 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėti dalį Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. V. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo V. K. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies pagrindu.

V. K. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. kovo 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir laikyti atlikusiu bausmę.

V. K. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Grąžinti V. K. daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefoną „Nokia N73“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, mobilaus ryšio telefoną „Nokia N70“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 4 „Tele 2“ „Pildyk“ SIM korteles, bei SIM kortelės plastikinį dėklą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. K. konfiskuoti 40 Lt ir 62 Lt, gauti už parduotas narkotines medžiagas.

Panaikinti 2010-03-26 Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną V. K. nuosavybės teisės apribojimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.