- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- e2-2071-294/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- IĮ „Aujama – credit“
- Atsakovas
- R. C.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IĮ „Aujama – credit“ ieškinį atsakovui R. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas IĮ „Aujama – credit“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo R. C. 868,86 Eur skolą, 2 695,20 Eur palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., 9,4 procento mėnesines palūkanas už naudojimąsi 868,86 Eur negrąžintos paskolos suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d., kai buvo pateiktas ieškinys teisme, iki visiško prievolės pagal 2014-01-10 vartojimo paskolos sutartį Nr. 2115 įvykdymo, 85,55 Eur delspinigius už laiku negrąžintą paskolos sumą ir paskolos grąžinimo termino nepratęsimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas IĮ „Aujama – credit“ ir atsakovas R. C. sudarė 2014-01-10 vartojimo paskolos sutartį Nr. 2115 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 868,86 Eur dydžio paskolą, o atsakovas įsipareigojo 2014 m. vasario 10 d. grąžinti paskolą bei 81,67 Eur palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanas) (Sutarties 1, 2, 3, 4 punktai). Iki sutartyje nurodyto termino (2014-02-10) atsakovas skolos negrąžino, bet vykdydamas Sutarties 5, 12 ir 19 punktus, 2014 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12 sumokėjo 81,67 Eur paskolos pratęsimo mokestį ir pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2014 m. kovo 10 d. Kitą įmoką pagal Sutartį atsakovas padarė 2014 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 20 sumokėdamas 81,67 Eur paskolos pratęsimo mokestį ir pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2014 m. balandžio 10 d. Kitą įmoką pagal Sutartį atsakovas padarė 2014 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 34 sumokėdamas 81,67 Eur paskolos pratęsimo mokestį ir pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2014 m. gegužės 10 d. Kitą įmoką pagal Sutartį atsakovas padarė tik 2014 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 90 sumokėdamas 268,43 Eur. Ši įmoka pagal Sutarties 6, 7 ir 13 punktus buvo užskaityta taip: delspinigiai už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. birželio 26 d. (950,53 Eur x 0,05%/100% x 49 dienos = 23,29 Eur, paskolos pratęsimo mokestis (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. liepos 10 d. (81,67 x 3 mėn. = 245,01 Eur (376,00 Lt). Po šios įmokos paskolos grąžinimo terminas pagal Sutarties sąlygas buvo pratęstas iki 2014 m. rugpjūčio 10 d. Daugiau jokių mokėjimų atsakovas nėra atlikęs, todėl ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 1, 5, 12 ir 19 punktais, prašo teismo priteisti iš atsakovo visas ieškovui pagal sutartį priklausančias aukščiau nurodytas sumas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi, patenkinęs ieškovo prašymą dėl kuratoriaus paskyrimo, atsakovo kuratoriumi paskyrė advokatą V. M.. Taigi laikytina, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 39 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnis). Pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovą atstovaujantis advokatas V. M. nurodo, kad susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais priedais prie ieškinio (rašytiniais dokumentais) su ieškinio reikalavimais sutinka ir neprieštarauja, jog ieškinys būtų patenkintas. Taip pat pažymi, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog IĮ „Aujama – credit“ ir R. C. 2014-01-10 sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. 2115, pagal kurią, ieškovas atsakovui suteikė 868,86 Eur dydžio paskolą, o atsakovas įsipareigojo 2014-02-10 grąžinti paskolą bei 81,67 Eur palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanas) (Sutarties 1, 2, 3, 4 punktai). Kaip matyti iš ieškinyje nurodomų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų (2014-01-10 Vartojimo paskolos sutarties Nr. 2115, mokėjimo nurodymų) atsakovas iki Sutartyje nurodyto termino (2014-02-10) skolos negrąžino, bet vykdydamas Sutarties 5,12 ir 19 punktus, 2014-02-03 mokėjimo nurodymu Nr. 12 sumokėjo 81,67 Eur paskolos pratęsimo mokestį ir pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2014-03-10. Be to, kaip matyti iš ieškinyje nurodomų aplinkybių ir pateiktų mokėjimo pavedimų, viso paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas keturis kartus (iki 2014-03-10, iki 2014-04-10, iki 2014-05-10, iki 2014-08-10), sumokant ieškovui paskolos pratęsimo mokestį. Taip pat matyti, kad atsakovas 2014-06-26 mokėjimo nurodymu Nr. 90 sumokėjo 268,43 Eur, ši suma, kaip nurodo ieškovas, pagal Sutarties 6,7 ir 13 punktus buvo užskaityta kaip delspinigiai už laikotarpį nuo 2014-05-10 iki 2014-06-26 bei paskolos pratęsimo mokestis už laikotarpį nuo 2014-04-10 iki 2014-07-10. Daugiau jokių mokėjimų, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovo teigimu, atsakovas nėra atlikęs, t. y. iki šiol nėra grąžinta pagrindinė 868,86 Eur paskolos suma, mėnesinis paskolos sutarties pratęsimo mokestis (palūkanos už naudojimąsi negrąžinta paskolos suma (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo 2014-07-10 iki 2017 04-03, kas sudaro 2 695,20 Eur bei mėnesinis paskolos sutarties pratęsimo mokestis po 81,67 Eur (9,4 procento mėnesinės palūkanos) už kiekvieną mėnesį (palūkanos už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanos) bei delspinigiai už laiku negrąžintą paskolos sumą ir paskolos grąžinimo termino nepratęsimą. Šiuo atveju nustatyta, kad šalys 2014-01-10 sudarė vartojimo kredito sutartį. Pagal Sutartį, šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais (atlyginimas už pinigų skolinimą). Sutarties šalys susitarė, jog paskolos gavėjui pažeidus prievolę grąžinti skolą, jis turės atlyginti visus paskolos davėjo patirtus nuostolius (delspinigius, mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį ir visus kitus nuostolius) nuo to momento, kuomet prievolė laikoma pažeista iki pilno pinigų grąžinimo (Sutarties 13 punktas). Taigi, ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, suteikdamas atsakovui vartojimo kreditą, o ieškovas paimdamas paskolą įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei mokėti 112,8 proc. metines palūkanas (Sutarties 22 punktas), kurios buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 198,34 proc. (Sutarties 21 punktas), kas neviršijo sutarties pasirašymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostatų. Įvertintina ir tai, jog šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą, o savo sutikimą atsakovas patvirtino pasirašydamas sutartį, kad yra susipažinęs su sutarties sąlygomis ir su jomis sutiko, jų neginčijo. Taigi, laikytina jog atsakovas aiškiai išreiškė savo valią už greitai ir nereikalaujant prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių suteikiamą kreditą mokėti didesnę kainą, taigi jam buvo suprantamas palūkanų dydis. Taigi, kaip matyti iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdė – savalaikiai kredito negrąžino, palūkanų bei delspinigių nemokėjo, todėl laikytina, jog ieškovo reikalavimas sumokėti reikalaujamas sumas pagal Sutartį yra pagrįstas. Tokiu būdu laikytina, jog ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas R. C. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, tinkamai jų nevykdo, ir nėra duomenų, jog ateityje juos vykdys.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, bet prieš teismo posėdį pateikė 2018-05-30 prašymą, kuriame nurodė, kad 2018-04-28 patyrė kairės kojos traumą, dėl ko buvo atlikta operacija ir todėl yra nedarbingas; pateikė VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ ligos istorijos Nr. S18-3425 epikrizę, kuri patvirtina prašyme išdėstytas aplinkybes. Prašo teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas IĮ „Aujama – credit“ ir atsakovas R. C. 2014 m. sausio 10 d. sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. 2115, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 868,86 Eur dydžio paskolą, o atsakovas įsipareigojo 2014 m. vasario 10 d. grąžinti paskolą bei 81,67 Eur palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanas) (Sutarties 1, 2, 3, 4 punktai). Ieškovo teigimu, iki sutartyje nurodyto termino (2014 m. vasario 10 d.) atsakovas skolos negrąžino (CPK 177, 178 straipsniai). Iš teismui pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas Sutarties 5, 12 ir 19 punktus, 2014 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12 sumokėjo 81,67 Eur paskolos pratęsimo mokestį, todėl paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. kovo 10 d.; 2014 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 20 sumokėjo 81,67 Eur paskolos pratęsimo mokestį, todėl paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. balandžio 10 d.; 2014 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 34 sumokėjo 81,67 Eur paskolos pratęsimo mokestį, todėl paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. gegužės 10 d.; 2014 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 90 sumokėjo 268,43 Eur sumą, kuri pagal Sutarties 6, 7 ir 13 punktus buvo užskaityta taip: delspinigiai už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. birželio 26 d. (950,53 Eur x 0,05%/100% x 49 dienos = 23,29 Eur, paskolos pratęsimo mokestis (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. liepos 10 d. (81,67 x 3 mėn. = 245,01 Eur (376,00 Lt). Po šios įmokos paskolos grąžinimo terminas pagal minėtos Sutarties sąlygas buvo pratęstas iki 2014 m. rugpjūčio 10 d. Teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių jog atsakovas būtų grąžinęs visą skolą ar jos dalį ieškovui (CPK 178 straipsnis). Ieškovo tvirtinimu, iki šiol nėra grąžinta pagrindinė 868,86 Eur skola, 2 695,20 Eur palūkanos už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., 9,4 procento mėnesinės palūkanos už naudojimąsi 868,86 Eur negrąžintos paskolos suma (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d., kai buvo pateiktas ieškinys teisme, iki visiško prievolės pagal 2014 m. sausio 10 d. vartojimo paskolos sutartį Nr. 2115 įvykdymo, 85,55 Eur delspinigiai už laiku negrąžintą paskolos sumą ir paskolos grąžinimo termino nepratęsimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.
Teismas pažymi, kad aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso.
Kaip žinia, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų teismas konstatuoja, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas nesilaikė Sutartyje nustatyto kredito grąžinimo terminų, todėl laikytina, kad jis pažeidė prievolę (CK 6.873 straipsnio 1 dalį), ir todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 868,86 Eur negrąžintas kreditas.
Minėta, kad šioje byloje nustatyta, jog šalys 2014 m. sausio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią susitarė ir dėl palūkanų už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais (atlyginimas už pinigų skolinimą); taip pat susitarė, jog paskolos gavėjui pažeidus prievolę grąžinti skolą, jis turės atlyginti visus paskolos davėjo patirtus nuostolius (delspinigius, mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį ir visus kitus nuostolius) nuo to momento, kuomet prievolė laikoma pažeista iki pilno pinigų grąžinimo (Sutarties 13 punktas). Taigi, kaip konstatuota aukščiau – ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – suteikė atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas, paimdamas paskolą, įsipareigojo tinkamai ir laiku grąžinti kreditą bei mokėti 112,8 proc. metines palūkanas (Sutarties 22 punktas), kurios buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 198,34 proc. (Sutarties 21 punktas), kas neviršijo sutarties pasirašymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostatų. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanos yra pelno palūkanos ir jų negalima tapatinti su kompensuojamosiomis palūkanomis, kurias galima mažinti remiantis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį, todėl ginčo atveju ieškovas pagrįstai reikalauja mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais ir delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, turi atkreipti dėmesį į tai, jog sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 2 695,20 Eur palūkanos už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. Taip pat priteistinos ir 9,4 procento mėnesinės palūkanos už naudojimąsi 868,86 Eur negrąžintos paskolos suma (pelno palūkanos) už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d., kai buvo pateiktas ieškinys teisme, iki visiško prievolės pagal 2014 m. sausio 10 d. vartojimo paskolos sutartį Nr. 2115 įvykdymo.
Kaip minėta, šalys 2014 m. sausio 10 d. vartojimo paskolos sutartimi Nr. 2115 susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už laiku negrąžintą paskolos sumą už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku negrąžintos paskolos sumos (Sutarties 6 punktas). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 85,55 Eur delspinigių už laiku negrąžintą paskolos sumą ir paskolos grąžinimo termino nepratęsimą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. (950,53 Eur x 0,05%/100% x 180 dienos = 85,55 Eur). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 85,55 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (2014 m. sausio 10 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 2115 6 punktas, CK 6.71 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys).
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus byloje esančius įrodymus, remiantis kasacinio teismo nagrinėjamam ginčui aktualių materialiosios teisės normų išaiškinimais, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai tiek dėl skolos, tiek dėl netesybų yra tenkintini visiškai (CK 6.71 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.874 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 263 straipsnis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 842,12 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Valstybė patyrė 3,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 3,99 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 4,00 Eur, ir ieškinį patenkinus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo IĮ „Aujama – credit“, juridinio asmens kodas 302653800, naudai: 868,86 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų, 86 euro ct) skolą, 2 695,20 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų, 20 euro ct) palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., 9,4 (devynių ir keturių dešimtųjų) procento mėnesines palūkanas už naudojimąsi 868,86 Eur negrąžintos paskolos suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d., kai buvo pateiktas ieškinys teisme, iki visiško prievolės pagal 2014 m. sausio 10 d. vartojimo paskolos sutartį Nr. 2115 įvykdymo, 85,55 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų, 55 euro ct) delspinigius už laiku negrąžintą paskolos sumą ir paskolos grąžinimo termino nepratęsimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. bei 842,12 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų, 12 euro ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,00 Eur (keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.