- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- 1-220-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22135-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- Š. K.
- Advokatai
- Petras Lileika
dalyvaujant prokurorėms Vaidotei Žižienei, Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam Š. K., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Petrui Lileikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, nesimoko, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. K. 2019 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 20.41 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam A. G. ne mažiau kaip du smūgius į veidą - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje - tuo nesunkiai sutrikdė A. G. sveikatą.
Kaltinamasis Š. K. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad galimai 2019 m. gegužės 16 d. su nukentėjusiuoju nuvažiavo į Ruklą pas nukentėjusiojo seserį (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. Būnant pas (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį. Be jo ir nukentėjusiojo buvo A. M. ir (duomenys neskelbtini) draugas (duomenys neskelbtini). Jis bandė užmigti, o A. G. porą kartų užkliuvo už jo miegančio, tada jis tris-keturis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą. Kai sudavinėjo smūgius, A. G. sėdėjo ant lovos, po smūgių - atsigulė. Po to jis išėjo parūkyti ir nuėjo parduotuvę, o kai grįžo buvo sulaikytas. Nusikaltimą padarė, nes buvo susinervinęs ir girtas. Po įvykio nukentėjusįjį matė vieną kartą, jo atsiprašė. Civilinius ieškinius pripažįsta. Savo elgesį vertina blogai.
Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 16 d. jis su Š. K. ir A. M. Rukloje pas seserį S. B. vartojo alkoholį. Atsimena, kad kažkuriuo metu (duomenys neskelbtini) sėdėdamas fotelyje užmigo. Jis (A. G.) ranka pajudino jo koją ir paklausė ar jis gers. Tuomet (duomenys neskelbtini) atsistojo ir nieko nesakęs dešiniu kumščiu ėmė smūgiuoti jam į kairę veido pusę. Kiek smūgių sudavė, nežino, bet ne mažiau kaip šešis. Atsimena, kad nuo smūgių buvo parkritęs ant grindų, krito gal 2-3 kartus. Krisdamas neužsigavo ir į nieką neatsitrenkė. Neatsimena ar (duomenys neskelbtini) sudavė smūgius į kitas kūno vietas, bet atrodo, kad ne. Jis bandė (duomenys neskelbtini) sulaikyti, kad jis nesmūgiuotų - apkabino jį per liemenį, tuo pačiu suimdamas jo abi rankas, bet (duomenys neskelbtini) vis išsilaisvindavo. Jis (duomenys neskelbtini) smūgių nesudavė. Atsimena, kad A. M. bandė (duomenys neskelbtini) sulaikyti - neleido jam jo (A. G.) mušti. Kai (duomenys neskelbtini) liovėsi smūgiuoti, (duomenys neskelbtini) iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų aplinkybių gerai neatsimena. Dėl šio sužalojimo greitosios med. pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur gydėsi iki 2019 m. gegužės 22 d. Š. K. dėl sužalojimo jo atsiprašė ir žadėjo padarytą žalą atlyginti, tačiau iki šiol jos neatlygino. Dėl padarytų sužalojimų jis reikš civilinį ieškinį. Jei Š. K. žalą atlygintų, su juo susitaikytų (b. l. 26-27, 28-30, 31-32, 33-34).
Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 16 d. apie 16 val. pas ją į namus atvyko brolis A. G. su dviem draugais - A. M. ir Š. K. - visi trys buvo girti. Kai jie atvyko, namuose buvo ji su savo mažamečiais vaikais ir jos draugas K. Š.. A. G., A. M. ir Š. K. bute vartojo alkoholį. K. Š. ir ji su jais alkoholio nevartojo. Po kurio laiko, gal apie 18.30 val., Š. K. užmigo, o A. G. ėmė jį žadinti. A. G. Š. K. pajudino už peties. Š. K. pabudo, atsistojo ir iškart spyrė šalia stovinčiam A. G. į nugarą. Visų įvykio detalių ir įvykio sekos ji gerai neatsimena. Atsimena, kad po to jie abu galynėjosi ritinėdamiesi ant grindų, Š. K. kumščiu sudavė A. G. į veidą gal 2-3 smūgius, į nugarą įspyrė 3-4 kartus. Viskas su pertraukomis truko apie 2 valandas. Š. K. A. G. smūgius sudavė ne vieną po kito, bet koks laiko tarpas buvo tarp smūgių ir kada kuris smūgis buvo suduotas, negali pasakyti. Kai A. G. iš burnos pradėjo bėgti kraujas, buvo iškviesta policija ir greitoji. K. Š. šiuo metu dirba užsienyje, sugrįžti turi gruodžio mėn. (b. l. 78-79, 80-82).
Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 16 d. su A. G. ir Š. K. nuvažiavo į Ruklą pas (duomenys neskelbtini) . Bute buvo (duomenys neskelbtini) , jos draugas, kurio vardo nežino, ir (duomenys neskelbtini) mažamečiai vaikai. Pas (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, užmigo, todėl nematė kaip buvo sumuštas A. G. (b. l. 89-90).
2019 m. gegužės 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl konflikto nustatoma, kad 2019 m. gegužės 16 d. apie 20.46 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Jonavos r. yra sumuštas vyras. Nuvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai bute rado akivaizdžiai apsvaigusį nuo alkoholio A. G., kurio žandikaulis buvo patinęs, daugiau išorinių sužalojimų nesimatė. A. G. atsisakė ką nors aiškinti apie įvykio aplinkybes, teigdamas, kad neturi niekam pretenzijų. Bute buvo jo sesuo S. B., kuri nurodė, kad išgertuvių metu tarp jos brolio A. G. ir Š. K. įvyko konfliktas (b. l. 12).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G2094/2019 (02) nustatoma, kad A. G. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu. Dėl kaulo lūžio A. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas sužalojimas tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas (b. l. 55-56).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale nustatoma, kad 2019 m. gegužės 16 d. 23.04 val. Š. K. nustatytas 1,99 promilės girtumas (b. l. 91-94).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 16 d. 21.47 val. S. B. buvo blaivi (b. l. 74-76).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Š. K. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad Š. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam A. G. ne mažiau kaip du smūgius į veidą - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje - tuo nesunkiai sutrikdė A. G. sveikatą. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Sužalojimo faktas užfiksuotas specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad A. G. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu. Dėl kaulo lūžio A. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to teismo nuomone patikimiausi liudytojos S. B. parodymai, nes ji įvykio metu buvo blaivi. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 16 d. 21.47 val. S. B. buvo blaivi (b. l. 74-76). O ji patvirtino tą aplinkybę, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų taip pat nėra, manytina, kad įtakos turėjo neblaivumas. Neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, ji pilnai įrodyta ir jis baustinas.
Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas Š. K. priskiriama prie nesunkių (LR BK 11 str.). Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad Š. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad Š. K. anksčiau neteistas (b. l. 129), administracine tvarka baustas (b. l. 130-136), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 138), su nukentėjusiuoju susitaikė (b.l. 173).
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą Š. K. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 194,73 Eur žalos atlyginimo (b. l.67-69). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. Š. K. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs A. G., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (b. l. 67-69). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą Š. K. jį atlyginti.
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti pareiškė nukentėjusysis A. G.. Jo ieškininis reikalavimo dydis 3500 Eur. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad šio nusikaltimo pasekmėje nukentėjusiajam A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Kaltinamasis šį ieškinį pripažino, todėl priteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais ,
n usprendžia:
Š. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Per bausmės vykdymo laikotarpį skirti Š. K. baudžiamojo poveikio priemones: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 194,73 Eur (šimtą devyniasdešimt keturis eurus 73 ct) žalai atlyginti (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) civilinio ieškinio tenkinimui.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti Š. K. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.
Išaiškinti Š. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.