Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-610-337-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
1A-610-337-2012
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00594-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kaltinamasis
K. G.
Advokatai
Raimundas Kurklie
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-610-337/2012

Teisėja Danutė Švitinienė Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00594-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Valdo Petro Meidaus ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant:prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,išteisintajam K. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės (toliau – Panevėžio miesto apylinkės) prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. išteisintas iš kaltinimo pagal LR BK 260 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.),

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. pagal LR BK 260 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-05-24 ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku ir iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto šaltinio, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžio miesto autobusų stoties siuntinių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą heroiną, kurio bendroji masė yra 0,363 g, ir psichotropinę medžiagą - klonazepamą, kurio bendroji masė yra 0,097 g, kurias laikė ir gabeno jam priklausančiu automobiliu V. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto gatvėmis, turėdamas tikslą 2011-05-26 perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui Eimantui, kuris įgytas narkotines - psichotropines medžiagas, turėjo atgabenti į Panevėžio pataisos namus, adresu (duomenys neskelbtini), bei permesti per pataisos namų tvorą, po ko, jis 2011-05-26 16.30 val. Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) namu, nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje transporto priemonės V. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu visą neteisėtai įgytą, laikytą, gabentą su tikslu perduoti ir taip platinti narkotines - psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-23 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, t.y. pripažinti K. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir nubausti jį trejų (3) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti Pataisos namuose. Nurodo, kad apylinkės teismo išvados, kad K. G. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl yra nepagrįstos ir neteisingos. Pažymi, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas nevertindamas įrodymų visumos, rėmėsi tik kaltinamojo K. G. duotais parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Apeliacinį skundą pateikusio prokuroro nuomone, nors kaltinamasis savo kaltės dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo nepripažįsta, tvirtindamas, kad jam nebuvo žinoma, kas buvo pakete, paimtame iš Panevėžio autobusų stoties siuntų skyriaus, tačiau tokie argumentai turėtų būti vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes šias jo nurodytas aplinkybes paneigia ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys. Apelianto tvirtinimu, iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad paketo turinys jam buvo žinomas, nes ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino paketą išardęs ir apžiūrėjęs jame buvusius objektus. Nors duodamas parodymus teisme kaltinamasis savo poziciją iš dalies pakeitė, aiškindamas, kad praplėšęs siuntinį rado du lipnia juosta suklijuotus mobiliojo ryšio telefonus tarp kurių buvo įdėtas į foliją įvyniotas paketėlis, kurio turinys jam nebuvo žinomas, tačiau šiuos paaiškinimus iš esmės paneigia jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir 2011-05-25 21.54 val. į kaltinamajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną siuntėjo Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųstas SMS pranešimas, kuriame nurodoma kaip įpakuoti aptariamus objektus. Akcentuojama, kad kaltinamojo gautų SMS pranešimų gramatinė konstrukcija patvirtina, kad K. G. gautame siuntinyje mobiliojo ryšio telefonai, tuo pačiu ir paketėliai su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, nebuvo suklijuoti, t.y. juos iš siuntinio išėmė ir suklijavo pats kaltinamasis.

Prokuroro teigimu, K. G. skirtingai nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tai yra kad įtaręs, jog folijoje gali būti suvyniota kažkas draudžiamo ir neteisėto, atsisakė siuntinį įnešti į pataisos namus, vėliau sutiko siuntinį paruošti permetimui per pataisos namų tvorą bei perduoti jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jau tvirtino, kad siuntinį tiesiogiai į pataisos namus pristatyti atsisakė dėl jame rastų mobiliojo ryšio telefonų, o į foliją suvyniotas paketėlis jam jokio įtarimo nekėlė - manė, kad jis skirtas telefonų ekranams apsaugoti arba jame yra pinigai ar kortelės. 2012-05-16 15.38 val. kaltinamajam į jo mobiliojo ryšio telefoną siuntėjo Nr. (duomenys neskelbtini) siųstas SMS pranešimų turinys patvirtina, kad K. G. jau anksčiau yra gaudavęs mobiliojo ryšio telefonus ir kitus daiktus įnešimui į pataisos namus, todėl kritiškai vertintini jo parodymai, jog įnešti siuntinį į pataisos namus atsisakė dėl jame surastų telefonų. Kaltinamojo veiksmai - išpakavus gautą siuntinį atsisakymas jį pristatyti į pataisos namus, po to sutikimas, kad tai padarytų kitas asmuo; į foliją įvyniotų paketėlių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paslėpimas įpakuojant juos tarp mobiliojo ryšio telefonų; melagingas nurodymas policijos pareigūnams, kad neturi draudžiamų daiktų, prokuroro nuomone, aiškiai rodo, kad kaltinamasis žinojo, jog pakete yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos ir suprato, kad paketą su jomis ir mobiliojo ryšio telefonais turi perduoti tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Apelianto nuomone, aplinkybė, kad ant K. G. rankų nuoplovų narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta, įrodo, jog jis tiesiogiai nekontaktavo su pas jį rastame pakete buvusiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tačiau būtina įvertinti tai, kad K. G. buvo sulaikytas po dviejų dienų, kai pakeitė narkotinių ir psichotropinių medžiagų saugojimo formą, todėl akivaizdu, kad praėjus šiam laikotarpiui narkotinių medžiagų pėdsakų ant rankų aptikti nebeįmanoma. Todėl mano, kad atsižvelgus į aukščiau aptartų duomenų visumą apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. G. išteisintas pagal LR BK 260 str. 1 d., turėtų būti naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis.

Išteisintasis K. G. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Mano, kad apylinkės teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad prokuroro apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia teismo nuosprendžio motyvuotų išvadų dėl nusikalstamos veikos nebuvimo jo veikoje. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepripažino. Siuntinį iš Panevėžio autobusų stoties paėmė suklaidintas vienos nuteistosios, atliekančios bausmę Panevėžio pataisos namuose, kur jis dirbo pagal sutartį dėl remonto darbų, prašymu. Minėta nuteistoji, vardu T., teigė, kad siuntinyje turi būti jai gimtadienio proga siunčiama kosmetika. Tačiau siuntinyje aptikęs du lipnia juosta suklijuotus mobiliojo ryšio telefonus, jis nenorėjo turėti problemų, todėl paskambinus T. atsisakė įnešti šį paketą į pataisos įstaigą. Tačiau pastaroji dar kartą skambino ar parašė žinutę ir siūlė pinigų už paketo atnešimą, bet jis ir vėl kategoriškai atsisakė tai daryti, tvirtindamas, kad nenori turėti nemalonumų. Po ko, T. atsiųstoje SMS žinutėje nurodė, kad telefonus reikia supakuoti į kempines ir paketą atiduoti asmeniui vardu E. bei nurodė šio asmens telefono numerį. Kadangi norėjo greičiau atsikratyti telefonais, jis šiuos nurodymus įvykdė, teigdamas, kad suklijuotų telefonų išpakavęs nebuvo ir matė kad tarp abiejų telefonų yra kažkoks į foliją suvyniotas paketėlis, tačiau jo turinio nežiūrėjo, manydamas, kad jis skirtas tam, kad telefonų ekranai nesusibraižytų arba, kad ten gali būti SIM kortelės ar pinigai. Apie tai, kad paimtame siuntinyje gali būti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, sužinojo tik, kai paketą rado, paėmė ir ištyrė pareigūnai.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad jo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Pažymi, kad jei būtų žinojęs, kad aptariamame pakete yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, viską būtų nunešęs į policiją. Anksčiau jokių daiktų nuteistosioms nėra perdavęs. Nesutinka, kad jį sulaikiusiems pareigūnams melagingai nurodė, kad neleistinų daiktų neturi, teigdamas, kad nežinojo, kad jo paimtame siuntinyje buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Mano, kad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jis tiesiogiai ir nekontaktavo su narkotinėmis medžiagomis arba galėjo rankas nusiplauti, todėl jokių narkotinių medžiagų pėdsakų nerasta bei liudytojų parodymai, rašytiniai bylos dokumentai ir kiti duomenys nepatvirtina, kad jis žinojo ir suprato apie pakete buvusias psichotropines ir narkotines medžiagas, o tuo labiau turėjo tikslą jas platinti. Atkreipia dėmesį, kad prokuroro apeliaciniame skunde minimose nutartyse kasacinėse bylose yra labai aiškiai nurodyta, jog neužtenka nustatyti disponavimo narkotinėmis ar (ir) psichotropinėmis medžiagomis objektyviųjų požymių, tačiau būtina nustatyti ir kaltininko subjektyvinę pusę - tiesioginę tyčią disponuoti šiomis medžiagomis.

Pažymi, kad jo amžius, tai, kad jis praeityje niekada nebuvo baustas, teistas ar įtartas disponuojant narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis, jo veiksmai siuntinio paėmimo metu, elgesys sulaikius jį, tai, kad jis siūlė pareigūnams pagalbą išaiškinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojus, duomenų apie tai, kad jis ar jo artimieji vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas nebuvimas, apylinkės teismui leido padaryti kategorišką išvadą, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, jos jis žinojo apie siuntinyje esančias narkotines ar psichotropines medžiagas ir ketino jas platinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pagrindiniai Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl K. G. išteisinimo susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino su inkriminuota nusikalstama veika susijusius įrodymus, iš esmės rėmėsi tik K. G. parodymais, kuriais jis neigė žinojęs, kad jo paimtame ir gabentame pakete buvo narkotinės – psichotropinės medžiagos, nevertindamas šių parodymų kitų byloje esančių įrodymų visumoje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą ir išanalizavusi bylos medžiagą pagal apeliacinį skundą (BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų ir pagrįstai išteisino K. G. pagal BK 260 str. 1 d. Išteisindamas K. G. Panevėžio miesto apylinkės teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis žinojo apie paslėptas pakete psichotropines ir narkotines medžiagas ir ketino jas platinti, o įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas neleidžia daryti patikimų išvadų apie jo kaltumą ir apeliacinės instancijos teismas su šiais motyvais

BK 2 str. 3 d. numato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą sutinka ir mano, kad apelianto skundo argumentai jų nepaneigia. tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Iš šios normos seka, kad siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme.

Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Ši nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl darytina išvada, kad už psichotropinių medžiagų laikymą, gabenimą, realizavimą atsako asmuo, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės.

Byloje esančiais objektyviais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigūnai 2011-05-26 automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio K. G., apžiūros metu vairuotojo durelių dėtuvėje rado ir paėmė paketą, kurį išardžius buvo rasti du mobilaus ryšio telefonai „SONY ERICSSON“ ir „MOTOROLA“, peršviečiama lipni juostelė, 4 vienetai kempinėlių išpjautomis vidurinėmis dalimis. Taip pat rasti supakuoti 48,5 vnt. tablečių, kurios, kaip matyti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2012-01-24 išvados Nr. 140-(3639)-IS1-511, yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurio bendroji masė yra 0,097 g., o taip pat rasti du maišeliai su baltos spalvos milteliais, kurie šioje specialisto išvadoje įvardinti kaip narkotinė medžiaga - heroinas, kurio bendroji masė yra 0,363 g (1 t., b.l. 23-24).

Fakto, kad pas jį buvo rastas aptariamas paketas K. G. niekada neneigė, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl disponavimo narkotinėmis – psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, kategoriškai nepripažino ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad paketą su aptariamais daiktais jis, vienos iš nuteistųjų, vardu T., kalinčios Panevėžio moterų kalėjime, prašymu, paėmė iš Panevėžio miesto autobusų stoties siuntų skyriaus, kur siuntinys buvo atsiųstas jo vardu, nežinodamas, kad pakete yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Jam buvo nurodyta, kad tai kosmetika, atsiųsta T. kaip gimtadienio dovana. Nors nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad K. G. turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau teigti, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas kaltinamąjį, rėmėsi išimtinai tik jo parodymais, nevertindamas jų kitų bylos duomenų kontekste, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš 2011-05-26 apžiūros protokolo priedo – kompaktiniame diske užfiksuotų iš K. G. automobilio paimtų objektų apžiūros nuotraukų, narkotinės medžiagos buvo ne tik kruopščiai supakuotos į nepersišviečiančios folijos paketėlį, apvyniotą lipnia juosta, kuris buvo įdėtas tarp dviejų mobilaus ryšio telefonų, tarpusavyje sutvirtintų lipnia juosta, taip, kad šis paketėlis neišslystų. Telefonai K. G. išskobtose kempinėse supakuoti taip pat būdami apvynioti lipnia juosta, kas iš esmės patvirtina K. G. paaiškinimus, kad nors paketą jis buvo išpakavęs, bet lipnia juosta suklijuotų telefonų ar folijoje esančių objektų išpakavęs nebuvo. Todėl versija, kad objektyviai matyti kokie tiksliai objektai yra supakuoti folijoje, o tuo labiau nustatyti, kad tai galimai psichotropinės - narkotinės medžiagos, neįmanoma yra visiškai įtikinama. Ypač atsižvelgus į aplinkybę, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų ant baltos spalvos audinio skiaučių, kuriomis yra paimtos K. G. rankų nuoplovos, nebuvo rasta (1 t., b.l. 24).

Tai, kad pamatęs pakete supakuotus telefonus K. G. pabūgo juos perduoti nuteistajai ar SMS žinučių, siųstų asmeniui, prisistatančiam „T.“ turinys, patvirtinantis jo atsisakymą įvykdyti pažadą perduoti siuntinį nuteistajai, teismo nuomone, nesudaro pagrindo netikėti, kad K. G. nebuvo žinoma apie pakete esančias narkotines – psichotropines medžiagas, o tai, kad jis po pakankamai intensyvaus SMS žinutėmis raginimo siuntinyje rastus telefonus pakavo nurodytu būdu, bendravo su nenustatytais asmenimis ar nežinodamas, kad pakete yra narkotinių – psichotropinių medžiagų, bijodamas turėti nemalonumų, ketino atiduoti „T.“ nurodytam asmeniui niekaip K. G. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neįrodo.

Pažymėtina, kad nei vienas iš liudytojais teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų, tiesiogiai dalyvavusių K. G. automobilio apžiūroje ir paėmusių aptariamus objektus, nenurodė, kad atidarius paketą akivaizdžiai jame buvo matyti narkotinės – psichotropinės medžiagos. Priešingai, jie nurodė, kad paketas buvo supakuotas, o įtarimų kilo tik tada, kai kempinėlėse ir tarpusavyje supakuotus telefonus atskyrus buvo rasti į foliją supakuoti objektai ir tik juos išpakavus paaiškėjo, kad ten yra tabletės ir du polietileniniai maišeliai su milteliais. T. K., kurią išteisintasis ir nurodė kaip nuteistąją, prašiusią paimti siuntinį, ir galimai jam siuntusią minėtas SMS žinutes, parodymus duoti atsisakė. Jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę. Be to, nei asmens vardu „E.“, kuriam K. G. turėjo perduoti paketą, nei paketo su narkotinės – psichotropinėmis medžiagomis siuntusio asmens, nei SMS žinučių, kuriomis apeliantas iš esmės grindžia K. G. kaltę, siuntėjo tapatybės taip pat nenustatytos.

Taigi byloje nėra nei vieno įrodymo, galinčio paneigti kaltinamojo versiją, kad apie narkotines ar psichotropines medžiagas, buvusias jo paimtame ir gabentame siuntinyje, jam nebuvo žinoma.

Prokuroras, nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis, iš esmės remiasi objektyviai nepatvirtintomis prielaidomis ir spėjimais, kad vien gauto paketo išvyniojimas ir pastebėjimas, kad be telefonų aparatų, pakete esantys folijoje supakuoti objektai gali būti draudžiami ir tai, kad išteisintasis pabūgo šį paketą nunešti nuteistajai į pataisos namus, apeliacinės instancijos teismo nuomone anaiptol nepatvirtina jo kaltės. Teigti, kad SMS žinučių, siųstų į išteisinamojo mobilaus ryšio telefoną, turinys atskleidžia, kad K. G. sistemingai perduodavo nuteistosioms draudžiamus objektus taip pat nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad K. G. būtų užfiksuotas tiesiogiai atliekantis kokius nors panašaus pobūdžio veiksmus.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka, kad remiantis jais būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Neįrodžius subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės, t. y. kad K. G. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines – psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą perduoti nenustatymam asmeniui, kuris šias medžiagas turėjo atgabenti į pataisos namus ir nepaneigus tokių išteisintojo parodymų jokiais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. G. išteisino.

Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra BK apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Nesant pakankamai objektyvių įrodymų, nors ir pripažįstant, kad K. G. automobilio apžiūros metu paimtame pakete be kitų objektų buvo ir narkotinės – psichotropinės medžiagos, tačiau K. G. neigiant, kad jis žinojo šias aplinkybes, kaltinamasis K. G. pagrįstai išteisintas. Prokuroras nei apeliaciniame skunde nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas. Dėl šių priežasčių, apylinkės teismo sprendimas išteisinti K. G. pagal BK 260 str. 1 d. yra visiškai pagrįstas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2012-05-23 nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Jasiukaičio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasValdas Petras MeidusBronė Vidzėnienė