Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui L. M., jo atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, suinteresuotam asmeniui G. M.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovei Neimantei Nicienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. M. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajone dėl įvaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. M. kartu su pareiškėjo pareiškimu pateikė sutikimą, kad jos sutuoktinis L. M. įvakintu jos dukrą (duomenys neskelbtini).

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas L. M. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre (duomenys neskelbtini) baigė įtėvių mokymus. Įvertinus jo gebėjimus ir pasirengimą įvaikinimui pagal Globėjų ir įtėvių rengimo programos penkis gebėjimus, 2023 m. sausio 9 d. parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2 nurodoma, kad L. M. yra tinkamas asmuo įvaikinti (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) Skyriaus specialistui lankantys pas (duomenys neskelbtini) ir su ja bendraujant, pastaroji nurodė, kad ji gyvena su mama ir L., kuris yra jos tėtis, nors žinanti, kad turi ir kitą tėtį, bet su juo nebendrauja ir nežino ar norėtų bendrauti, nes turi tėtį L.. Pasak (duomenys neskelbtini) tėtis L. ją myli, su juo sutaria gerai, norėtų turėti mamos ir tėčio L. pavardę, ir būti „M.“. Pati (duomenys neskelbtini) dėl savo amžiaus ir socialinės brandos nesuvokia įvaikinimo esmės, ji apie tai kalbėjusi su mama, tačiau ji žinanti, kad L. jau ir yra jos tėtis

Teismo posėdyje pareiškėjas L. M. prašė tenkinti pareiškimą ir leisti įvaikinti sutuoktinės G. M. dukrą (duomenys neskelbtini). Sprendimą įvaikinti jie priėmė kartu su sutuoktine. Jo sprendimas įsivaikinti yra gerai apgalvotas. Įsivaikinti nori, kad tiek jų būsimas su sutuoktine kūdikis, tiek ir (duomenys neskelbtini), turėtų vienodas teises šeimoje. Teigė, jog jam yra žinomos vaiko įvaikinimo pasekmės – tiek atsakomybė, tiek finansiniai įsipareigojimai. Iš jo artimųjų giminaičių niekas neprieštaravo dėl įvaikinimo. Sutuoktinės G. M. tėvai pritarė šiam jo sprendimui įsivaikinti, šią mintį palaikė, jo tėvai (duomenys neskelbtini) priėmė – visi kartu švenčia šventes, bendrauja. Kaip šeima su sutuoktine G. ir (duomenys neskelbtini) gyvena trejus su puse metų. Pradžioje santykiai su (duomenys neskelbtini) buvo sudėtingi, tačiau šiuo metu su ja sutaria gerai. Jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jo atlyginimas yra (duomenys neskelbtini) atskaičius mokesčius, šių pajamų užteks ir įvaikintam vaikui išlaikyti. Jis bendravo su (duomenys neskelbtini) dėl įvaikinimo, jos pavardės keitimo. (duomenys neskelbtini) sako, jog nori būti „M.“, jo manymu, (duomenys neskelbtini) jį laiko savo tėvu. (duomenys neskelbtini) su savo biologiniu tėvu nebendrauja, taip pat nepalaiko ryšių ir su biologinio tėvo šeima. Lankė įtėvių mokymus, kuriuose gavo naudingų žinių. Visuomenėje jis (duomenys neskelbtini) pripažįsta ir vadina savo dukra. Su (duomenys neskelbtini) rimtų konfliktų nebūna, tačiau kartais jis ją ragina susitvarkyti kambarį. Laisvalaikiu su sutuoktine ir (duomenys neskelbtini) keliauja, lanko atrakcionus, įvairias pramogas. Teistas nėra, yra baustas administracine tvarka už naudojimąsi telefonu bei greičio viršijimą.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens L. M. atstovė advokatė Virginija Vainorienė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas įsivaikinti sutuoktinės dukrą nori, nes jis ją trejus su puse metų augina, (duomenys neskelbtini) jį pripažįsta kaip tėtį. Biologinis tėvas J. V. nebendrauja, nesidomi savo dukra.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo G. M. palaikė pareiškimą. Paaiškino, kad mintis leisti įvaikinti sutuoktiniui savo dukrą, kilo natūraliai, prieš susituokiant su pareiškėju. Iš pradžių įvaikinimo klausimas buvo svarstomas todėl, kad jie gyveno užsienyje ir kai ji pakeitė pavardę, dėl vaiko pavardės kilo nesklandumų keliaujant, kadangi teko įrodinėti, kad (duomenys neskelbtini) tikrai yra jos dukra. Biologinis tėvas (duomenys neskelbtini) išlaikymo neteikia, su ja nebendrauja. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo pussesere, t. y., biologinio tėvo J. V. brolio dukra. Bendravimas su (duomenys neskelbtini) proseneliais nutrūko, kai biologiniam tėvui buvo apribota tėvo valdžia. (duomenys neskelbtini) biologinį tėvą vadina vardu, kadangi tarp jos ir biologinio tėvo bendravimo nebeliko. Prie (duomenys neskelbtini) auklėjimo, o būtent, drausminimo, labiausiai prisideda sutuoktinis. Kai jie trise su (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi kartu, reikėjo laiko priprasti vienam prie kito, tačiau palaipsniui (duomenys neskelbtini) pareiškėją pradėjo vadinti tėčiu. Pradėjus įvaikinimo procedūrą, (duomenys neskelbtini) ypatingos reakcijos neparodė, tik paklausė, kada ji bus „M.“. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) žino, jog pasikeis jos pavardė, kadangi ji šiuo klausimu yra su ja bendraujama. Ant pratybų viršelio ji užsirašė savo pavardę – M..

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Neimantė Nicienė prašė pareiškėjų pareiškimą tenkinti, palaikė teismui pateiktą išvadą. Nurodė, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens šeima skyriui yra žinoma nuo 2021 m. gruodžio 21 d., kada Skyrius gavo teismo įpareigojimą pateikti išvadą dėl pateikto ieškinio dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo J. V. dukros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) yra fiziškai sveika, specialiųjų poreikių neturi, lanko logopedo paslaugas. Tarnyba nėra gavusi jokių kitų asmenų prašymų įvaikinti (duomenys neskelbtini); ji nebuvo įtraukta į įvaikinamų vaikų sąrašą. Sutuoktiniai gyvena trijų kambarių bute, butas su patogumais, apstatytas visais reikalingais baldais, namų apyvokos daiktais. (duomenys neskelbtini) turi savo kambarį, visus patogumus – knygas, žaislus, reikalingus vaiko poreikiams tenkinti. Pareiškėjo gaunamos pajamos turėtų būti pakankamos vaiko poreikiams tenkinti bei vaikui išlaikyti. Bendraujant su vaiku, mergaitė nurodė, jog gyvena su mama ir „L.“, pasiteiravus, kas yra „L.“, mergaitė paaiškino, jog tai jos tėtis. Pokalbio eigoje ji patikslino, jog turi dar vieną tėtį, tačiau su juo nebendrauja, o paklausus, ar norėtų bendrauti, mergaitė atsakė, jog nežino, ar norėtų, nes turi tėtį „L.“. Santykius su pareiškėju (duomenys neskelbtini) apibūdino kaip labai gerus – kad su juo sutaria gerai, jie vienas kitą myli. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, jog apie įvaikinimo procesą yra kalbėjusi su mama, tačiau ji nesupranta, kas tai yra. Pokalbio eigoje (duomenys neskelbtini) paaiškinus, kas yra įvaikinimas, ji nurodė, kad ji nesupranta kas tai yra, tačiau ji nori būti „M.“ kaip jos mama ir tėtis. Pažymėjo, jog ikiteisminė įvaikinimo procedūra yra atlikta tinkamai ir nėra teisės aktuose numatytų kliūčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų įsivaikinti sutuoktinės dukros. Kai vyko procesas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo J. V. atžvilgiu, ji vyko pabendrauti su (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog mamos vardas G., o tėčio – L., su abiem tėvais sutaria gerai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Įvaikinimo instituto tikslas – apsaugoti vaiko interesus. Jis patenkina svarbius ne tik įvaikinamųjų, bet ir įtėvių poreikius. Įvaikinimu vaikas įgyja naują šeimą, o įtėviai patenkina motinystės ir tėvystės jausmus. Įvaikinimu tarp įtėvio ir įvaikio sukuriami tokie teisiniai santykiai, kokie yra tarp tėvų ir vaikų, įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims suteikiamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikinimas – valios aktas, kuris negalimas be valios pasireiškimo iš įvaikintojo pusės ir be būtinojo sutikimo iš įvaikinamojo pusės, bet įvaikinimas – ne sutartis, nes įvaikinimas negali pasibaigti įvaikintojo ar įvaikinamojo pageidavimu, įvaikinimo santykiai tęstiniai. Atsiradę įvaikintojo noru ir teismo sprendimo pagrindu, jie tęsiasi iki gyvenimo pabaigos ir baigiasi vienam iš tų santykių subjektų mirus. Tai atitinka įvaikinimo instituto tikslus ir paskirtį, nes tik ilgai besitęsiantys santykiai sukuria pagrindą vaikui saugiai augti ir tapti visaverte asmenybe.

Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų bei byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), gimimo įraše vaiko motina nurodyta G. V., o tėvas – J. V.. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-410-1174/2022, neterminuotai apribota tėvo valdžia J. V., dukros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl to, jog J. V. su savo dukra nebendrauja, nededa pastangų sustiprinti ryšio su dukra, neužtikrina dukros interesų. 2022 m. spalio 12 d. suinteresuotas asmuo G. M. pateikė rašytinį sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad jos sutuoktinis L. M. įvaikintų jos dukrą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas L. M. yra suinteresuoto asmens G. M., sutuoktinis, santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo biologinių vaikų neturi, šiuo metu pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo laukiasi bendro vaiko. Pareiškėjas L. M. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o G. M. dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų gaunamos pajamos yra stabilios ir pakankamos šeimos išlaikymui ir gali užtikrinti vaiko bendruosius bei individualiuosius poreikius. Šeima gyvena trijų kambarių bute. Iš institucijos išvados nustatyta, kad butas su visais patogumais, apstatytas baldais ir namų apyvokos daiktais, saugus ir tinkamas gyventi nepilnamečiam vaikui. Namuose yra įrengtas atskiras kambarys vaikui. Medicininėje pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas neserga ligomis, dėl kurių negalėtų įsivaikinti. Pareiškėjas neteistas, administracine tvarka L. M. baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galioja. Mažeikių rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centro 2023 m. sausio 9 d. išvadoje dėl būsimų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką nurodyta, kad įvertinus pareiškėjo motyvaciją ir pasirengimą, L. M. yra tinkamas asmuo įvaikinti (duomenys neskelbtini).

Institucijos išvada patvirtina, kad nėra Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų kliūčių Lietuvos Respublikos piliečiui įvaikinti sutuoktinės G. M. dukrą (duomenys neskelbtini), nes įvaikinimas geriausiai atitiktų šio vaiko interesus augti šeimoje, jaustis joje mylimu ir reikalingu bei gauti tinkamą priežiūrą ir gyvenimo sąlygas, reikalingas normaliam jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

CK 3.212 straipsnio l dalyje nustato, jog įvaikinimui būtinas tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo, išskyrus CK 3.214 straipsnyje nurodytas išimtis, kai nereikalaujama įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo, t. y. jeigu: tėvai yra nežinomi ar mirę; tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia; tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. Nagrinėjamu atveju biologiniam (duomenys neskelbtini) tėvui J. V. Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-410-1174/2022 neterminuotai apribota tėvo valdžia į nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), todėl minėtas sutikimas įvaikinti nereikalingas.

Objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad įvaikinimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi pareiškėjas yra tvirtai apsisprendęs įvaikinti ir nori materialiai išlaikyti bei auklėti (duomenys neskelbtini) kaip savo dukrą, šeimoje vyrauja geranoriški ir šilti santykiai. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų įsivaikinti (duomenys neskelbtini), nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad jokių kliūčių įvaikinimui nenustatyta, prašymas tenkintinas ir leistina pareiškėjui L. M. įsivaikinti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), L. M. pripažintinas įvaikinto vaiko tėvu, o (duomenys neskelbtini) pripažintina pareiškėjo dukra (CK 3.209, 3.210, 3.214, 3.217, 3.218, 3.221, 3.227-3.228 straipsniai). Įvaikinus (duomenys neskelbtini), pareiškėjas L. M. pripažintinas vaiko tėvu pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 3.227 straipsnio 2 dalis).

Teismo sprendimas įvaikinti panaikina tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmenines ir turtines teises ir pareigas bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmenines ir turtines teises ir pareigas, bei sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę (CK 3.227 straipsnio 1 dalis).

CK 3.228 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismo sprendimu įvaikintam vaikui suteikiama įtėvių pavardė ir gali būti pakeičiamas vardas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, suinteresuoto asmens G. M. nuomonę bei vaiko interesus, manytina, kad pareiškėjo pavardės suteikimas atitinka vaiko interesus, suteiks vaikui ir tėvams daugiau bendrumo ir psichologinio komforto, todėl vaikui suteiktina įtėvio pavardė. Kiti vaiko individualybę patvirtinantys duomenys paliekami nepakeistais (CPK 487 straipsnis).

Byla išnagrinėta uždarame teismo posėdyje, visa bylos medžiaga yra konfidenciali, įskaitant ir sprendimo rezoliucinę dalį bei gali būti atskleista tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. be įtėvio sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, negali būti atskleisti duomenys apie įvaikinimą, be to vaikui, nuo 14 metų, taip pat buvusiems vaiko artimiesiems giminaičiams pagal kilmę ar kitiems asmenims teismo, nagrinėjusiojo įvaikinimo bylą, leidimu gali būti suteikta informacija apie įvaikinimą, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko, jo artimojo giminaičio ar kitų asmenų sveikatos ar kitų svarbių priežasčių (CK 3.221 straipsnis, CPK 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 487 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Leisti pareiškėjui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įvaikinti (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini).

Pripažinti įvaikintoju L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įvaikinamosios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o įvaikinamąją (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įvaikintojo dukra.

Įvaikinamajai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeisti asmens duomenis: pakeisti jos pavardę ir suteikti jai įvaikinusio asmens pavardę – „M.“. Kitus vaiko individualybę išsaugojančius duomenis palikti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5676-853/2018 iš J. V., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), išieškojimą nutraukti.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.

Pareiškėjui išaiškinti, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaiko bei jo giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiui bei jo palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę; įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo.

Byla išnagrinėta uždarame teismo posėdyje, visa bylos medžiaga yra konfidenciali, įskaitant ir sprendimo rezoliucinę dalį bei gali būti atskleista tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, negali būti atskleisti duomenys apie įvaikinimą, be to, vaikui, nuo 14 metų, taip pat buvusiems vaiko artimiesiems giminaičiams pagal kilmę ar kitiems asmenims teismo, nagrinėjusiojo įvaikinimo bylą, leidimu gali būti suteikta informacija apie įvaikinimą, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko, jo artimojo giminaičio ar kitų asmenų sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.