- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-536-80/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G. Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. kovo 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gailiūnas, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė ir Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei D. S. , atsakovui L. S. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos pakeitimo ir pagal atsakovo L. S. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos pakeitimo. Teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti teismo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-10-15 nutarimu sūnaus L. išlaikymui iš atsakovo priteista ketvirtadalis visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį, o dukrai M. to paties teismo 2002-03-12 sprendimu priteistas išlaikymas po 150 Lt kas mėnesį turtu, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3/10 dalys. Po išlaikymo vaikams priteisimo iš esmės pasikeitė situacija – vaikai paaugo, padidėjo jų poreikiai, išlaikymo išlaidos išaugo dėl padidėjusių kainų. Prašė vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 500 Lt kiekvienam vaikui. Sūnui L. išlaikymą padidinti iki 500 Lt kas mėnesį, o dukrai – iki 350 Lt, įskaitant priteistą išlaikymą, mokamą po 150 Lt kas mėnesį turtu.
Atsakovas L. S. pareiškė priešieškinį ir prašė skirti sūnui išlaikymą po 150 Lt, mokamų kas mėnesį, o dukrai M. priteistą išlaikymą turtu pakeisti į kas mėnesį mokamas 150 Lt dydžio išmokas, grąžinant jam 3/10 dalis buto. Mano, kad ieškovės prašomas išlaikymas vaikams yra aiškiai per didelis. Be to, ieškovė neteikia jam ataskaitos apie skiriamų lėšų panaudojimą. Pažymi, kad suremontavo savo ir dukters M. buto dalis, dėl to turto vertė padidėjo tris kartus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – sūnaus L. išlaikymą padidino iki 400 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2003-11-11 iki pilnametystės; bylos dalį dėl dukters M. išlaikymo padidinimo nutraukė ieškovei atsisakius nuo šio reikalavimo; atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, jog vaikui skiriamas išlaikymas turi būti toks, kad būtų patenkinami visi jo būtiniausi poreikiai, o atsakovo skiriama suma nelaikytina pakankama. Atsakovo motyvą, kad jis neturi galimybės mokėti daugiau nei po 150 Lt kas mėnesį, atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui, o priešieškinį tenkinti, t. y. pakeisti išlaikymo dukrai formą į kas mėnesį mokamas periodines išmokas, grąžinant jam 3/10 dalį buto. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad esant sunkiai ekonominei padėčiai jo turtinė padėtis pablogėjo, šiuo metu neturi darbo, dėl krizės jo firmos veikla sustabdyta, o pats ieško darbo. Yra sukūręs kitą šeimą, turi mažametį vaiką, remontavo butą, kurio vertė dėl to padidėjo. Dukrai priklausanti buto dalies vertė taip pat padidėjo ir neduoda pajamų, kurios galėtų būti naudojamos dukrai išlaikyti, todėl ši dalis jam grąžintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą vaikams, kuris būtinas jų būtiniems poreikiams tenkinti. Jo turtinė padėtis nėra sunki, nes turi lėšų išlaikyti save, važinėti geru automobiliu, remontuoti butą, be to, jis nedirba daugiau kaip 10 metų. Pakeisti išlaikymo dukrai formą nėra įstatymų numatyta. Patenkinus atsakovo reikalavimą susiklostytų situacija, kad jis liktų nesumokėjęs vaiko išlaikymo nuo 2002 metų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.192 straipsnyje. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialų išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Vaikai L. , gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove. Atsakovas pagal 1999-10-15 nutarimą privalo teikti L. išlaikymą – ketvirtadalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, o M. pagal 2002-03-12 sprendimą išlaikymas priteistas turtu – 3/10 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys. Turto kaina ir dalis apskaičiuota, jei 17 metų kas mėnesį mokama po 150 Lt, tai iš viso sudaro 30600 Lt sumą. Taigi atsakovas išlaikymą sūnui L. privalėjo teikti po 130 Lt (1 MGL) per mėnesį, o dukrai M. – po 150 Lt. Esant šiuolaikiniam pragyvenimo lygiui ir padidėjus vaikų poreikiams ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą pagrįstas.
Paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, teismas atsižvelgia į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinant vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (LR CK 6.461 str. 2 d.), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka abiem tėvams (LR CK 3.192 str. 1 d.), todėl kiekvienam iš tėvų tenka pareiga vaikų išlaikymui mokėti po 400 Lt sumą kas mėnesį.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad išlaikymas vaikams augant ir pasikeitus ekonominėms pragyvenimo sąlygoms yra nepakankamas ir neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų (LR CK 3.192 str. 2 d.). Kolegija mano, kad atsakovas turi galimybę teikti 400 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą sūnui L. Atsakovas turi butą, automobilį, įmonę bei kitų lėšų. Byloje yra duomenų, kad atsakovas, gaudamas minimalų 800 Lt atlyginimą, savo bute padarė remontą, kainavusį 49000 Lt. Tai, kad jis šiuo metu yra bedarbis, turi kitą šeimą ir išlaiko kitą vaiką, negali būti pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą minimalų vaiko išlaikymą, kai ieškovės gaunamos pajamos nėra didelės – 1003 Lt. Be to, ieškovė išlaiko dukrą M., kuri yra ir atsakovo duktė. Dukrai iš atsakovo priteistas išlaikymas turtu, kuris šiuo metu pajamų vaiko išlaikymui neduoda. Sumažinus pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymą sūnui L., nebūtų užtikrintos būtinos vaiko vystymosi sąlygos. Dėl to negali būti tenkinamas ir atsakovo priešieškinis.
Dėl dukters M. išlaikymo formos pakeitimo
Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti teismo nustatytą dukters išlaikymo formą, priteisti jos išlaikymui kas mėnesį mokamomis 150 Lt periodinėmis išmokomis grąžinant jam 3/10 dalis buto. Tokį savo reikalavimą grindžia tuo, jog išlaikymo suma iki pilnametystės dukrai nustatyta 30600 Lt, o buto dalies, priklausančios dukrai, jo manymu, vertė šiuo metu išaugo tris kartus – iki 98274 Lt.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė šį atsakovo reikalavimą, motyvuodamas tuo, jog siūlomas dukters M. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį neužtikrintų nepilnametės dukters minimalaus vystymosi sąlygų.
Kolegija mano, kad atsakovo reikalavimas pakeisti dukters išlaikymo formą būtų galimas šalių susitarimu ir atsakovui išmokėjus periodines išmokas už praėjusį laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo turtu 2001-01-12, tačiau, kaip jis pats teigia, tokių galimybių nėra, todėl toks jo reikalavimas pagrįstai netenkintas. Tai, kad, kaip teigia atsakovas, dukrai M. išlaikyti priteisto turto vertė padidėjo, taip pat negali būti pagrindas keisti išlaikymo formą. Priteisto išlaikymo turto vertė apskaičiuota prilyginant kas mėnesį mokamas 150 Lt periodines išmokas per 17 metų, o tokios išmokos šiuo metu neužtikrintų nepilnametės dukters minimalių vystymosi sąlygų. Be to, nekilnojamojo turto kainų svyravimai yra susiję su pragyvenimo lygiu. Keičiantis nekilnojamojo turto kainoms būtų neteisinga ir neprotinga keisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybės keisti ar naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimą nėra pagrindo (LR CPK 362 str. 1 d. 1 p.).
Dėl žyminio mokesčio
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-21 nutartimi atsakovui atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (LR CPK 84 str.). LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. LR CPK 93 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus.
Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta, iš jo priteistinas 97 Lt dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (400 Lt -130 Lt x 12 mėn. x 3 proc. = 97.2 Lt; LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. S. 97 Lt dydžio žyminį mokestį į valstybės biudžetą.