Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-188/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-09-21
Bylos Nr.
2A-188/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės TEO LT, akcinės bendrovės TEO
Atsakovas
viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija Hansa“
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Valstybės turto fondo
Advokatai
Deividas Poška
Kategorijos
  • 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-188/2009 Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.2.6.; 42.11.1; 50.4.
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei Ingai Volungevičiūtei,atsakovo atstovui advokatui Deividui Poškai,LR Ryšių reguliavimo tarnybos atstovams Marinai Lavrinavičiūtei, Virgilijui Stundžiai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės TEO LT bei atsakovo viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-867-41/08 pagal ieškovo akcinės bendrovės TEO LT ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Teleradijo kompanija Hansa“, tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Valstybės turto fondo, išvadą duodanti institucija – Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba, dėl nuomos mokesčio priteisimo bei pagal atsakovo viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija Hansa“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei TEO LT dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB TEO LT kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ 232 527,33 Lt nuomos mokesčio, 11,43 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, apskaičiuotas pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo sumokėtą žyminį mokestį bei 6 406,40 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 1-4). Nurodė, kad šalys 2000-11-30 sudarė neterminuotą vietos telefoninėje kanalizacijoje nuomos sutartį Nr. 2000/LN-16, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui vietą telefoninėje kanalizacijoje, kur yra nutiestos atsakovo komunikacijos, naudojamos laidinio radijo tinklo paslaugoms teikti, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį kiekvieną mėnesį pagal pateikiamas PVM sąskaitas – faktūras. Nuomos mokesčio dydis buvo 18223,90 Lt su PVM, nuo 2004-05-17 – 19789,25 Lt su PVM per mėnesį, tačiau atsakovas neapmokėjo jam pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, įsiskolinimas ieškovui sudaro 232 527,33 Lt. Kadangi ieškovo nustatytais papildomais terminais atsakovas nepadengė įsiskolinimo, ieškovas 2006-02-01 nutraukė nuomos sutartį.

Atsakovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ nesutiko su ieškiniu, pateikė priešieškinį ieškovui AB TEO LT, prašydamas pripažinti negaliojančia šalių sudarytą 2000-10-30 Nuomos sutartį Nr. 2000/LN-16, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 66-70, 80-84). Nurodė, kad ieškovas, nebūdamas telefoninės kanalizacijos savininku, negalėjo nuomos sutartimi išnuomoti telefoninės kanalizacijos atsakovui, negali jos nuomoti ir šiuo metu, todėl išnuomodamas jam nepriklausantį nekilnojamąjį daiktą ir gaudamas pajamas, ieškovas elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, ir pasinaudodamas atsakovo suklydimu, sudarė sandorį. Be to, nuomos sutartis pripažintina negaliojančia ir dėl to, kad buvo sudaryta nekompetentingų atsakovo valdymo organų, t. y. pažeidžiant įstatų reikalavimus, kadangi ja prisiimami metiniai įsipareigojimai viršijo 1/20 atsakovo kapitalo vertės, todėl nuomos sutartis galėjo būti sudaryta tik valdybos sprendimu, sandoriui pritarus visuotinio susirinkimo nutarimu. Atsakovo teigimu, sutartis pripažintina negaliojančia ne tik LR CK 1.78 str., 1.80 str., bet ir 1.91 str. pagrindu, kadangi sąmoningi ieškovo veiksmai (apgaulė) nulėmė atsakovo apsisprendimą sudaryti nuomos sutartį.

Ieškovas AB TEO LT nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti (2 t., b. l. 90, 91). Nurodė, kad sandoris buvo sudarytas abipusiai priimtinomis sąlygomis, atsakovas laisva valia sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl radiofikacijos tinklo bei nuomos sutartį dėl vietos telefoninėje kanalizacijoje, žinodamas koks tinklas ir kokios būklės bei dydžio jo disponuojamoje nuosavybėje jis yra, jokios ieškovo apgaulės nebuvo, juo labiau, kad pasirašydamas sutarties papildymus, atsakovas turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su objektų būkle ir gavo priklausančią dokumentaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ ieškovo AB TEO LT naudai 83 683,93 Lt nuomos mokesčio, 10,79 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį bei priešieškinį atmetė (4 t., b. l. 40-50). Teismas nurodė, kad 2000-11-30 tarp ieškovo AB TEO LT (buvęs pavadinimas – AB „Lietuvos telekomas“) ir atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ buvo sudaryta Vietos telefoninėje kanalizacijoje nuomos sutartis Nr. 2000/LN-16 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui vietą telefoninėje kanalizacijoje, kur yra nutiestos atsakovo komunikacijos, naudojamos tik laidinio radijo tinklo paslaugoms teikti, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (sutarties 2 p.). Nuo 2005-01-01 ieškovas pakeitė teikiamų paslaugų pavadinimą iš „vietos telefoninėje kanalizacijoje nuoma“ į „infrastruktūros nuoma / ryšių kabelių kanalų nuoma“, apie tai informavo atsakovą, pažymėdamas, kad paslaugos teikimo sąlygos ir paslaugos, teikiamos atsakovui pagal nuomos sutartį visiškai nesikeičia (1 t., b.l. 100-101). Dar iki Nuomos sutarties sudarymo, t. y. 2000-03-16 tarp tų pačių šalių buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2000/LPP-75, kuria ieškovas perdavė atsakovui laidinio radijo tinklo priemones: magistralines, skirstomąsias, abonentines linijas, stacionarius stiprinimo įrenginius, matavimo prietaisus, medžiagas, mobilias stiprinimo stotis, transportą ir kompiuterinę įrangą, betarpiškai susijusią su šiuo tinklu, kurios yra aprašytos sutarties 1 priede, už 100 000 Lt, o atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo priimti radiofikacijos tinklą bei su juo susijusius įsipareigojimus ir laiku už jį sumokėti (2 t., b.l. 18-54).

Teismas nurodė, kad atsakovo reikalavimas dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia iš esmės grindžiamas tuo, kad su ieškovu sudarytų pirkimo-pardavimo bei nuomos sutarčių dalykas sutampa, kadangi po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovui ir taip nuosavybės teise priklauso laidinio radijo tinklas, užtikrinantis laidinio radijo ryšio paslaugų Lietuvoje teikimą, todėl ieškovas negali jam nebepriklausančių objektų nuomoti atsakovui ir imti nuomos mokestį už laidinio radijo linijų kabelių kanalus, tačiau šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo teigimu, įvertinus pirkimo-pardavimo sutartį ir jos priedus kompleksiškai su nuomos sutartimi ir jos priedais, o taip pat šiuose dokumentuose pateiktomis sąvokomis, aiškiai matyti, kad atsakovas iš esmės nusipirko iš ieškovo tik tam tikras linijas (fizinę tinklo grandį, jungiančią bet kuriuos tinklo taškus) bei tinklus (telekomunikacijų tinklus, kuriais tiekiamos laidinio radijo paslaugos), kurių visuma sudaro komunikacijas (telefoninėje kanalizacijoje instaliuoti tinklai ir linijos), nutiestas ieškovo telefoninėje kanalizacijoje ir naudojamas laidinio radijo tinklo paslaugoms teikti, tuo tarpu išnuomota atsakovui buvo būtent ta vieta ieškovui priklausančioje telefoninėje kanalizacijoje, kurioje tos atsakovo komunikacijos buvo nutiestos. Ta aplinkybė, kad pasikeitus teisės aktams (2004-05-01 įsigaliojus LR Elektroninių ryšių įstatymui) ir juose vartojamai terminijai vietoj sąvokos „vietos telefoninėje kanalizacijoje nuoma“ nuomos sutartyje atsirado sąvokos „infrastruktūros nuoma/ryšių kabelių kanalų nuoma“, iš esmės nekeičia nuomos sutarties objekto. Nors sąvokos „infrastruktūros nuoma“ ir „ryšių kabelių kanalų nuoma“ nėra tapačios, tačiau jas išanalizavus bei atskleidus jų turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovui buvo nuomojami iš ieškovo jau ankščiau įsigyti objektai, ką patvirtina byloje esantys įrodymai bei faktinės aplinkybės (1999-11-05 Ketinimų protokolas „Dėl laidinio radijo tinklo pardavimo ir gyventojų perspėjimo aparatūros perkėlimo“ 2 t., b. l. 178-179; V.Merkevičiaus firmos „Tyrimai ir projektai“ parengtas Ekspertizės aktas Nr. 8/04), be kita ko: atsakovo procesiniuose dokumentuose vartojamas sąvokas, nupirktų laidinio radijo tinklo priemonių kaina – 100000 Lt, sutarčių objektų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį pobūdį, į tai, kad ieškovas nuo 2000 m. buvo pripažinęs tiek pačios nuomos sutarties galiojimo faktą, tiek ir įsiskolinimo pagal nuomos sutartį ieškovui buvimą (1 t., b. l. 95-99, 108, 2 t., b.l. 14-16).

Teismo teigimu, nepagrįsta atsakovo nurodyta aplinkybė apie tai, jog byloje nėra įrodymų, kad AB TEO LT yra telefoninės kanalizacijos savininkas. Be to, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl atsakovo suklydimo ar ieškovo apgaulės sudarant nuomos sutartį, leidžiančių kalbėti apie vienokius ar kitokius šalies valios trūkumus ar jos išraiškos defektus bei sutarties negaliojimo pagrindus, numatytus CK 1.90-1.91 str., juo labiau, kad sandorių šalių elgesys rodo visišką jų sudarytų sandorių esmės ir prasmės supratimą.

Teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog sudaryta nuomos sutartis prieštarautų VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“, kaip viešojo juridinio asmens, tikslams, ar sudarius ginčijamą sandorį, buvo pažeisti VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ įstatai ir peržengta sandorį sudariusio organo kompetencija: sutartį įstaigos vardu pasirašė generalinis direktorius; sandorių sudarymo metu galiojusi VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ įstatų redakcija (įregistruota 1996-12-10 Vilniaus miesto valdyboje) (2 t., b.l. 125-135) nenumatė, kad nuomos sutartys turėtų būti tvirtinamos valdybos ar visuotinio susirinkimo; valdybos kompetenciją apibrėžiančiame 4.17 įstatų punkte nėra numatyta tokio pobūdžio sandorių tvirtinimo pareiga; įstatų 4.18 p., numatantis, jog visuotiniame susirinkime turi būti pritarta didesnės kaip 1/20 kompanijos dalininkų kapitalo ar ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymo sandoriams šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas, kadangi buvo nuomojamas ne pačios įstaigos turtas, be to, išnuomota vieta telefoninėje kanalizacijoje nelaikytina nei atsakovo dalininkų kapitalu nei ilgalaikiu turtu, kas reiškia, kad tokiam sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas visuotinio susirinkimo ar valdybos pritarimas (nutarimas).

Dėl nuomos mokesčio ir palūkanų teismas nurodė, kad pagal nuomos sutarties 4 p. konkreti nuomos mokesčio suma už ataskaitinį mėnesį nurodoma siunčiamoje PVM sąskaitoje – faktūroje. Atsakovui nemokant nuomos mokesčio sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, nuomos sutartis ieškovo iniciatyva nuo 2006-02-01 buvo nutraukta, pareikalavus atsakovą iškelti jam priklausančius ryšių kabelius iš ieškovo ryšių kabelių kanalų (1 t., b.l. 103). 2006-11-07 tarp AB TEO LT ir VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ buvo pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų sąskaitų suderinimo aktas, kuriuo šalys susitarė ir nustatė, kad atsakovo įsiskolinimo ieškovui suma (likutis) 2006 m. spalio 31 dienai sudaro 83683,93 Lt (2 t., b. l. 16). Kadangi ieškovas prašo priteisti įsiskolinimo sumą iš esmės už tą patį laikotarpį (2005-03-01 iki 2006-01-31), kurį apimą šalių pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų sąskaitų suderinimo aktas, o šalys šiuo aktu sutiko ir pripažino, kad 2006-10-31 dienai atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui sudaro 83683,93 Lt, teismas nutarė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai ne didesnę, negu suderinta, sumą. Teismas nurodė, kad ieškovas neprašo priteisti sumas už naudojimąsi telefonine kanalizacija po nuomos sutarties nutraukimo, o reikalavimą dėl 232527,33 Lt priteisimo iš esmės grindžia PVM sąskaitų – faktūrų už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2006-01-31 neapmokėjimu.

Teismo teigimu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo LR CK 6.37 str. 4 d. numatytas procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d., o būtent priteisti 11,43 procentus metinių palūkanų, tenkintinas iš dalies. Atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2007-01-03, todėl turėtų būti imama paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo 2007 m. pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, padidinta 7 procentiniais punktais, o Lietuvos banko duomenimis paskutinė VILIBOR palūkanų norma buvo paskelbta 2006-12-29, ir sudarė 3,79 procentus, todėl padidinus ją 7 procentiniais punktais, iš atsakovo turėtų būti priteisiamos 10,79 procentų dydžio metinės palūkanos, o ne ieškovo nepagrįstai prašomos priteisti 11,43 procentų metinės palūkanos, galiojusios 2008-02-04.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB TEO LT prašo panaikinti ar pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimo dalį dėl ieškinio turtinio reikalavimo tenkinimo iš dalies ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti turtinį reikalavimą (4 t., b. l. 55-58). Savo skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. 2006-11-07 tarpusavio atsiskaitymų sąskaitų suderinimo aktas buvo pasirašytas tik už dalį susidariusio įsiskolinimo, kuris apėmė laikotarpį nuo 2005-03-31 iki 2005-04-30. Ieškovo reikalavimas dėl 232527,33 Lt nuomos mokesčio priteisimo pagrįstas PVM sąskaitomis faktūromis, skolos apskaičiavimo lentele, suteiktų paslaugų ataskaitomis, telekomunikacijų ir infrastruktūros ribų nustatymo aktais bei kitais įrodymais.

2. Teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad net ir nutraukus Nuomos sutartį, atsakovas, nemokėdamas nuomos mokesčio, ir toliau naudojasi ieškovui priklausančia ryšių kanalizacija.

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas iš dalies ieškinys ir atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį (4 t., b. l. 62-79). Savo skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nėra ryšių kabelių kanalų kaip telekomunikacijų linijų sudėtinių dalių savininkas, atribodamas šalių sudarytų pirkimo – pardavimo ir nuomos sutarčių objektus. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių 2000-03-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovo turimą nuosavybės teisę. Todėl Nuomos sutartis, kurią atsakovas sudarė suklaidintas ieškovo, pripažintina niekine (CK 1.80 str. 1 d., CK 1.91 str. 1 d.).

2. Nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ galiojusios redakcijos įstatų 4.18 punkto reikalavimus, kadangi ši sutartis sudaryta nekompetentingų VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ valdymo organų.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymus išreikalauti iš ieškovo dokumentus, patvirtinančius realius telefoninės kanalizacijos eksploatavimo kaštus, nors tai svarbu sprendžiant nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo klausimą (Elektroninių ryšių įstatymo 39 str.). Be to, byloje skirtina ekspertizė tikslu nustatyti, kokias sąnaudas patyrė ieškovas telefoninės kanalizacijos eksploatavimo laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 1 d., ir kokią dalį ieškovo patirtų telefoninės kanalizacijos eksploatavimo sąnaudų laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 1 d. turėtų sumokėti atsakovas, įvertinus laidinio radijo linijų užimamą telefoninės kanalizacijos dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ prašo šį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą patenkinti (4 t., b. l. 84-86), motyvuodama tuo, kad ieškovas nesąžiningai apeliaciniu skundu interpretuoja tarp šalių vykusių derybinių posėdžių turinį.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas akcinė bendrovė TEO LT prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą (4 t., b. l. 88-96), motyvuodamas šiais argumentais:

1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai – bandymas išvengti nuompinigių mokėjimo savaip interpretuojant sąvokas ,,linijos“ ir ,,laidinio radijo tinklas“ (galiojusio Telekomunikacijų įstatymo 2 str. 26 ir 27 d.), juolab kad sutartyse nurodyti objektai nesietini su atsakovo teisės aktuose nurodytomis sąvokomis.

2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nėra telefoninės kanalizacijos kanalų savininkas. Telekomunikacijų tinklo kūrimo laikotarpiu nebuvo reikalavimo telefoninės kanalizacijos kanalus registruoti specialiuose registruose, jie apskaitomi juos sukūrusių asmenų balansuose, o nuosavybės teisė į telefoninę kanalizaciją atsirasdavo turto sukūrimo pagrindu. Šie kanalai buvo perduoti AB TEO LT VĮ ,,Lietuvos telekomas“ privatizavimo metu.

3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog Nuomos sutarties sudarymas prieštaravo VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ veiklos tikslams ar specialiajam teisnumui, juolab kad šio sandorio galiojimui pritarė VšĮ ,,Teleradijo kompanija Hansa“ savininkas/akcininkas.

4. Ieškovas tinkami vykdė Nuomos sutartį, suteikė pagal ją numatytas paslaugas atsakovui, kuris nepateikė ieškovui pretenzijų dėl šios sutarties vykdymo. Atsakovas elgiasi nesąžiningai reikšdamas teismui prašymus ir teikdamas prieštaringus argumentus, kurių paskirtis suklaidinti teismą ir užvilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas suinteresuotas bylos vilkinimu, nes iki šiol naudojasi ieškovo paslaugomis, už kurias nemoka.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus (4 t., b. l. 99-102; CPK 42 str.), nurodydama, kad:

1. Tiek Pirkimo-pardavimo, tiek Nuomos sutartyje šalių vartojamos sąvokos (,,telefoninė kanalizacija“, ,,telekomunikacijų linija“, ,,laidinio radijo tinklas“) nėra vartojamos galiojančiuose teisės aktuose. Pagal sutartis ir jų priedus darytina išvada, kad Pirkimo-pardavimo sutarties objektas buvo komunikacijos, o Nuomos sutartimi atsakovui išnuomota vieta telefoninėje kanalizacijoje, kur yra nutiestos atsakovo komunikacijos (tinklai ir linijos).

2. Tarp šalių Nuomos sutarties pagrindu susiklostę santykiai gali būti vertinami kaip santykiai dėl elektroninių ryšių infrastruktūros bendro naudojimo, tačiau sudarius šią sutartį šalių santykiams netaikytinos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios elektroninių ryšių infrastruktūros bendrą naudojimą, išskyrus sutarties galiojimo metu atsiradusius teisės aktuose numatytus pagrindus, kuomet privaloma sudaryti sutartį dėl joje nurodytos elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Apeliantų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176-182 straipsniuose ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta, kad apygardos teismas būtų pažeidęs įstatymų reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles,o teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu nustatytų įrodymų analize.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinęs, padarė įrodymais pagrįstas išvadas (CPK 178 str., 185 str.), tarp jų dėl priteistino nuomos mokesčio dydžio ir nuomos sutarties galiojimo, bei turėjo pagrindo iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimą, priteisdamas iš atsakovo ieškovui teismo sprendime nurodytą sumą, o priešieškinį atmesti, iš esmės tinkamai pritaikęs įstatymą.

Dėl priešieškinio pagrįstumo

Apygardos teismas teisingai nustatė, kad ieškinio reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo pagal šalių sudarytą Nuomos sutartį pagrįstumas pirmiausiai priklauso nuo pagrįstumo priešieškinio reikalavimo pripažinti šią sutartį negaliojančia. Dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, tinkamai nurodė tarp šalių kilusio ginčo pagal priešieškinį esmę - atsakovo reikalavimas dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia grindžiamas tuo, kad, atsakovo teigimu, šalių sudarytų 2000-03-16 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2000/LPP-75 ir 2000-11-30 Vietos telefoninėje kanalizacijoje nuomos sutarties Nr. 2000/LN-16 dalykas sutampa, t. y. po minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovui ir taip nuosavybės teise priklauso laidinio radijo tinklas, užtikrinantis laidinio radijo ryšio paslaugų Lietuvoje teikimą, todėl ieškovas negali jam nebepriklausančių objektų nuomoti atsakovui ir imti nuomos mokestį už laidinio radijo linijų kabelių kanalus.

Įvertinant pastaruosius atsakovo teiginius bei nustatant tikrąją minėtų sutarčių šalių valią dėl jų dalyko, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, numatytos CK 6.193 straipsnyje. Sutarties aiškinimo taisyklių, tarp jų objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant sutarčių sąlygų klaidinančio interpretavimo.

CK 1.80 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą kaip nepagrįstą. Teismas, tinkamai įvertinęs Pirkimo-pardavimo ir Nuomos sutarčių bei jų priedų turinį, prasmę, jose vartojamas sąvokas, turėjo pagrindo nurodyti, kad atsakovas nupirko iš ieškovo tik linijas (fizinę tinklo grandį, jungiančią bet kuriuos tinklo taškus) bei tinklus (telekomunikacijų tinklus, kuriais tiekiamos laidinio radijo paslaugos), kurių visuma sudaro komunikacijas (telefoninėje kanalizacijoje instaliuoti tinklai ir linijos), nutiestas ieškovo telefoninėje kanalizacijoje ir naudojamas laidinio radijo tinklo paslaugoms teikti, o Nuomos sutartimi atsakovui buvo išnuomota vieta ieškovui priklausančioje telefoninėje kanalizacijoje, kurioje tos atsakovo komunikacijos buvo nutiestos. Pagrįstas apygardos teismo teiginys, kad teisės aktų ir juose vartojamų terminų pasikeitimai, tarp jų 2004-05-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, dėl ko vietoje sąvokos „vietos telefoninėje kanalizacijoje nuoma“ Nuomos sutartyje atsirado sąvokos „infrastruktūros nuoma/ryšių kabelių kanalų nuoma“, iš esmės nekeičia nuomos sutarties dalyko. Pažymėtina, kad išvadą byloje duodančios institucijos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos paaiškinimu (b. t. 4, l. 102) bei jos atstovų teigimu 2009 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu (b. t. 4, l. 136-137), teisės aktuose numatytų sąvokų pokyčiai neleidžia teigti, kad atsakovui buvo išnuomotas jo nuosavybės teise įgytas objektas – linijos bei tinklai, kadangi atsakovui buvo išnuomota tik vieta ieškovui priklausančiuose kanaluose. Išvadą byloje duodančios institucijos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovo V. Stundžios paaiškinimu, ,,linijos“ bei ,,tinklai“ (kabeliai) gali būti tiesiami nuomojamuose kanaluose (nagrinėjamuoju atveju) arba tiesiogiai po žeme (4 t., b. l. 132-137). Įpareigojimas ieškovui leisti bendrai naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra įtvirtintas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 39 straipsnyje (iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusio Telekomunikacijų įstatymo 16 (25) straipsnyje) bei jį lydinčių Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių 354 punkte (iki 2005 m. gruodžio 18 d. galiojusių Telekomunikacijų operatorių vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo taisyklių 9 punkte). Ieškovas, vykdydamas šį įpareigojimą, elektroninių ryšių infrastruktūrą nuomoja operatoriams/infrastruktūros naudotojams, nustatydamas užmokestį už infrastruktūros naudojimą ir sudarydamas tipines nuomos sutartis, kuriose nuomos mokesčio dydis nustatomas ir keičiamas ieškovo generalinio direktoriaus įsakymais (4 t., b. l. 123-126).

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal byloje įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog atsakovui buvo nuomojami iš ieškovo jo anksčiau įsigyti objektai (1999-11-05 Ketinimų protokolas „Dėl laidinio radijo tinklo pardavimo ir gyventojų perspėjimo aparatūros perkėlimo“, 2 t., b. l. 178-179; V.Merkevičiaus firmos „Tyrimai ir projektai“ parengtas Ekspertizės aktas Nr. 8/04), juolab kad atsakovo nupirktų laidinio radijo tinklo priemonių kaina – 100 000 Lt, mėnesinis nuomos mokestis sudaro – 18 223,90 Lt su PVM, nuo 2004-05-17 – 19 789,25 Lt su PVM, be to, ieškovas nuo 2000 m. buvo pripažinęs Nuomos sutarties galiojimo faktą ir įsiskolinimo pagal nuomos sutartį ieškovui buvimą (1 t., b. l. 95-99, 108, 2 t., b.l. 14-16).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas AB TEO LT yra telefoninės kanalizacijos savininkas, atmesdamas atsakovo nurodytą aukščiau paminėtą aplinkybę, nes tai neįrodyta (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos šalių 1999 m. lapkričio 5 d. sudaryto Ketinimų protokolo 1 bei 2 punktų (b. t. 2, l.178-179) matyti, jog ieškovas įsipareigojo parduoti jam privačios nuosavybės teise priklausančias laidines radiofikacijos priemones (linijas, aparatūrą, matavimo prietaisus, atsargines dalis, medžiagas, transportą ir kt.), kurios užtikrina nenutrūkstamą radiofikacijos paslaugų teikimą Lietuvoje, sudarydamas su atsakovu laidinių radiofikacijos priemonių pirkimo-pardavimo sutartis (Ketinimų protokolo 1.1 p.). Šiuo protokolu ieškovas taip pat įsipareigojo išnuomoti tas priemones, kurių neįmanoma atskirti ir parduoti (telefoninė kanalizacija, kolektoriai, krosai ir kt.), sudarydamas su atsakovu neterminuotas nuomos sutartis, kuriose nustatys ir nuomos sąlygas (Ketinimų protokolo 1.2 p.). Savo ruožtu, atsakovas įsipareigojo pirkti iš ieškovo nurodytas laidines radiofikacijos priemones, pasirašydamas su ieškovu laidinių radiofikacijos priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, ir išsinuomoti iš ieškovo aukščiau nurodytas priemones, pasirašydamas su ieškovu neterminuotas nuomos sutartis (Ketinimų protokolo 2 p.).

Apygardos teismas taip pat teisingai nurodė, kad nenustatyta, jog Nuomos sutartis prieštarautų viešojo juridinio asmens VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ tikslams, arba, kad sudarant ginčijamą sandorį, buvo pažeisti VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ įstatai ir peržengta sandorį sudariusio organo kompetencija (CK 1.82 str., 1.92 str.). Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Nuomos sutartį VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ vardu pasirašė jos generalinis direktorius, o šio sandorio sudarymo metu galiojusi VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ įstatų redakcija (įregistruota 1996-12-10 Vilniaus miesto valdyboje) (2 t., b.l. 125-135) nenumatė, kad nuomos sutartys turėtų būti tvirtinamos VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ valdybos ar visuotinio susirinkimo (VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ įstatų 4.17 p.); be to, įstaigos valdybos kompetenciją apibrėžiantis nurodytų įstatų 4.18 punktas atsakovo prievolių įvykdymo sandoriams šiuo konkrečiu atveju netaikytinas, kadangi buvo nuomojamas ne pačios įstaigos turtas, o išnuomota vieta telefoninėje kanalizacijoje nelaikytina atsakovo dalininkų kapitalu ar turtu, kurio nuomos sandorio sudarymui būtų reikalingas įstaigos visuotinio susirinkimo ar valdybos pritarimas (nutarimas).

Dėl nurodytų motyvų apygardos teismas neturėjo pagrindo teigti, kad atsakovas Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybės teise ieškovo pagal Nuomos sutartį nuomojamą atsakovui turtą, kad Nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko teismui nebuvo pagrindo pripažinti Nuomos sutarties niekine ir negaliojančia, o reikalavimą mokėti nuompinigius už Nuomos sutarties dalyką neteisėtu (CK 1.78 str., 1.80 str. 1 d., 6.477 str. 4 d.). Be to, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai dėl atsakovo suklydimo ar ieškovo įvykdytos apgaulės sudarant Nuomos sutartį, juolab kad ir sandorių šalių elgesys patvirtina jų sudarytų sandorių esmės ir prasmės supratimą (CK 1.90, 1.91 str., CPK 178 str.).

Dėl ieškinio pagrįstumo

Apygardos teismas teisingai dėl nuomos mokesčio ir palūkanų nurodė, jog pagal Nuomos sutarties 4 punktą mokėtina konkreti nuomos mokesčio suma už ataskaitinį mėnesį nurodoma atsakovui siunčiamoje PVM sąskaitoje – faktūroje. Nagrinėjamuoju atveju apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą faktą, kad atsakovui nemokant nuomos mokesčio sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, nuomos sutartis ieškovo iniciatyva nuo 2006-02-01 buvo nutraukta, pareikalavus atsakovą iškelti jam priklausančius ryšių kabelius iš ieškovo ryšių kabelių kanalų (1 t., b.l. 103), o 2006 m. lapkričio 7 d. ieškovas AB TEO LT ir atsakovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų sąskaitų suderinimo aktą, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovo įsiskolinimo ieškovui suma (likutis) 2006 m. spalio 31 dienai sudaro 83 683,93 Lt (2 t., b. l. 16). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį dydį, turėjo pagrindo atsižvelgti į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą iš esmės už tą patį laikotarpį (nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2006 m. sausio 31 d.), kurį apima šalių pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų sąskaitų suderinimo aktas, kuriuo šalys susitarė, jog 2006 m. spalio 31 d. atsakovo įsiskolinimas ieškovui yra 83 683,93 Lt. Todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo nurodytą sumą, juolab kad ieškovas neprašė priteisti nuomos mokesčio už naudojimąsi telefonine kanalizacija po Nuomos sutarties nutraukimo, o reikalavimą dėl 232 527,33 Lt priteisimo grindė PVM sąskaitų – faktūrų už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2006 m. sausio 31 d. neapmokėjimu.

Dėl nurodytų motyvų, tarp jų, kad šalių susitarimu nuomos mokesčio dydis jau buvo suderintas, nepagrįstas ir atsakovo teiginys dėl nuomos mokesčio dydžio sumažinimo tuo pagrindu, kad jis neatitinka ieškovo patiriamų sąnaudų. Pagal Nuomos sutarties 4.1. punktą nuomos mokestis skaičiuojamas remiantis nuomos įkainiais, nurodytais šios sutarties 2 priede (1 t., b. l. 9-20). Šie įkainiai, kaip minėta, tvirtinami ieškovo generalinio direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į infrastruktūros priežiūros sąnaudas, kurios Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1V-494 sudaro 84,75 Lt/1 km. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad ieškovo Nuomos sutartyje (2 priede) nustatytas nuomos mokestis atsakovui neatitinka ieškovo patiriamų sąnaudų ir dėl to yra per didelis, juolab kad šios sąnaudos ir nuomos dydis ieškovo nustatytas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimus ir yra visoms šalims vienodas, be to, su atsakovu suderinta nuomos mokesčio suma kai kuriais atvejais netgi mažesnė nei ieškovo patvirtintas tarifas (tarp jų už 10 mm ir mažesnio diametro 1 komunikacijų kilometrą per mėnesį mokėtinas nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį sudaro 42,37 Lt be PVM) (CPK 178 str., Elektroninių ryšių įstatymo 28 str. 15 d., Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių 372 p., Telekomunikacijų operatorių vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo taisyklių 25, 28 p., Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 1V-494).

Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo CK 6.37 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytas procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio ketvirtąja dalimi, (arba 11,43 procentus metinių palūkanų), pagrįstai nurodė, kad šis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Teismas, padarydamas tokią išvadą, teisingai atsižvelgė į tai, kad atsakovo pareiga mokėti palūkanas nuo priteistinos sumos atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nagrinėjamuoju atveju nuo 2007 m. sausio 3 d.), todėl nustatant priteistinų palūkanų dydį, turi būti vadovaujamasi paskutine palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo 2007 m. pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, padidinta 7 procentiniais punktais. Todėl apygardos teismas, turėjo pagrindo atsižvelgti į Lietuvos banko duomenis, pagal kuriuos nagrinėjamuoju atveju taikytina VILIBOR palūkanų norma, paskelbta 2006 m. gruodžio 29 d., sudarė 3,79 procentus, kurią turėjo pagrindo padidinti 7 procentiniais punktais, dėl ko iš atsakovo teisingai priteisė 10,79 procentų dydžio metines palūkanas, o ne ieškovo prašytas priteisti 11,43 procentų dydžio metines palūkanas, galiojusias 2008 m. vasario 4 d.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Nepatenkinus apeliacinių skundų, atsižvelgus į apeliaciniais skundais ginčytų reikalavimų dydį, iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme – 31 Lt (CPK 302, 92, 93, 96 str.; 4 t., b. l. 107), be to, 10 037 Lt žyminio mokesčio, kurio atsakovas nesumokėjo už jo paduotą apeliacinį skundą (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartis, 2 t., b. l. 72, 73) (CPK 84 str., 93 str., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ (įst. k. 123816348, buveinės adresas: Vilnius, Gedimino pr. 34) valstybei 10 037 Lt žyminio mokesčio ir 31 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alė Bukavinienė Audronė Jarackaitė Nijolė Piškinaitė