Telšių apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2014 m. gruodžio 17 d., apie 21.10 val., viešoje vietoje - ties kavine „Zaventė“, adresu Mažeikių r., Užventės k., Virvytės g. 1, aplinkinių asmenų akivaizdoje, tyčia, ne mažiau 3 kartų kumščiu sudavė smūgius į veidą V. K., tuo padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose ir nubrozdinimus nosies nugarėlės kairiame šone, tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis A. V. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 metų gruodžio mėnesį jis kartu su draugais O. Š., S. S. buvo bare „Lukas", esančiame Mažeikių r., Viekšniuose, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Bare susitiko su iš matymo pažįstamais vaikinais Karoliu ir Donatu. Karolis buvo grįžęs iš užsienio ir juos vaišino. Apie 18-19 val. jie visi kartu nuvažiavo į Užventės kaime esančią kavinę „Zaventė". Kavinėje taip pat gėrė alkoholinius gėrimus, Karolis turėjo už vaišes apmokėti. Kavinėje daugiau lankytojų nebuvo. Apie 21 val. barmene pasakė, kad kavinę norės uždaryti ir tada jis, apsirengęs išėjo į lauką parūkyti. Po kelių minučių į lauką išėjo O. Š., S. S., kurie pasakė, kad kavinėje negalima atsiskaityti banko kortele. Jie stovėjo už kokių 50 metrų nuo kavinės, prie keliuko į kavinę, jo draugai tarėsi ką daryti, kai prie jų privažiavo šviesios spalvos automobilis ir iš jo išlipęs vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo kavinės savininkas, pradėjo reikalauti susimokėti už maistą ir gėrimus. Vyriškis šaukė, grasino susidorojimu jam ir draugams. Jis norėjo vyriškį nuraminti, bet šis, agresyviai nusiteikęs ėjo link jo, o jis pradėjo trauktis. Vyriškis užsimojo suduoti smūgį ranka, bet jis spėjo atsitraukti net kelis kartus, bet tuo metu jis jau buvo prie gyvatvorės ir nebeturėjo kur trauktis, todėl ranka sudavė smūgį vyriškiui į veidą. Po jo smūgio vyriškis susvirduliavo ir jis nieko nelaukęs kumščiu sudavė dar vieną smūgį, nelaukdamas kol jam šis smogs jam. Po antro smūgio vyriškis nugriuvo į gyvatvorę - tujas ir jis, priėjęs bei suėmęs už pečių paklausė ar šis nusiramino, vyriškis palinksėjo galva. Kai jis norėjo padėti atsistoti vyriškiui ir buvo pasilenkęs, pajuto smūgį į pilvą ir atsisukęs pamatė moterį, kaip suprato vyriškio žmoną, kuri šaukė ir keikė jį. Atsistojęs vyriškis nuėjo prie automobilio, o tuo metu automobiliu atvažiavo S. S. iškviestas draugas ir jie susėdę išvažiavo. Karolis ir Donatas liko kavinėje. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, įvyko tiesiog nesusipratimas, su nukentėjusiuoju jis susitaikė, susitarė su juo dėl padarytos žalos atlyginimo sąlygų.

Nukentėjusysis V. K. teismo posėdyje parodė, kad 2015-12-17, apie 21 val., jo žmonai R. K. paskambino kavinės „Zaventė" barmene ir pasakė, kad lankytojai neapsimoka už pateiktą sąskaitą, ji vieną asmenį yra užrakinusi kavinėje, o kiti pasišalino. Tada jis su žmona ir dukra J. K. nuvažiavo prie kavinės. Ant keliuko, vedančio nuo kavinės pamatė keturis vyriškius. Jis suprato, kad tie vyriškiai ir yra galimai pasišalinę iš kavinės nesumokėję už vaišes. Išlipęs iš automobilio, jis priėjo prie jų ir paprašė apmokėti sąskaitą. Kaltinamasis pradėjo jam grasinti, kad gaus į galvą jeigu nuo jų neatstos. Kiek susižodžiavus, jis ranka smogė į kairįjį smilkinį bei sudavė smūgį į veidą ties nosimi, dėl ko jis nukrito ir kai norėjo atsistoti, jam dar sudavė vieną smūgį į dešinįjį smilkinį. Nuo smūgių jam skaudėjo galva, visa tai matė žmona ir dukra. Po to vyriškiai pabėgo nuo kavinės. Buvo sulaikyti du vyriškiai nesusimokėję už sąskaitą, vienas siūlėsi susimokėti už sąskaitą, bet neturėjo grynųjų pinigų. V. K. patvirtino, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam atleido ir jis su kaltinamuoju susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo termino ir sąlygų, todėl prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

Liudytoja R. K., apklausta teisme, parodė, kad 2014-12-17, apie 21 val., jai paskambino kavinės ,,Zaventė“ barmenė L. B., ir pasakė, kad bare vaikinai valgė, gėrė ir bandė išeiti nesusimokėję už vaišes. Pasakė taip pat, kad ji vieną vaikiną užrakino kavinėje ir neišleidžia. Ji su vyru ir dukra tuoj pat nuvažiavo prie kavinės, kur netoli ji pamatė keturis vaikinus. Du vaikinai rankose laikė alaus bokalus, todėl ji suprato, kad tai tie patys asmenys apie kuriuos pasakojo barmenė. Vienas vaikinas buvo užsikišęs „Martinio" butelį, todėl ji pagalvojo, kad butelis pavogtas iš jų kavinės. Vyras, išlipęs iš automobilio, priėjo prie vaikinų ir paprašė grįžti į kavinę ir susimokėti. Kaltinamasis iš karto pradėjo keikti jos vyrą ir sudavė vyrui kelis smūgius į galvą. Ji matė kaip vyras buvo įstumtas į krūmus, po to atsirėmė į tvorą, supratusi, kad vyras pasijuto blogai pradėjo šauktis pagalbos. Tada trys vaikinai pabėgo, liko vienas, dar vienas vaikinas buvo užrakintas bare, jie ir buvo perduoti atvykusiems policininkams.

Iš 2014-12-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, matyti, kad nukentėjusysis V. K. tarp pateiktų atpažinti keturių asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje pažymėtoje Nr. 1 vaikiną, t. y. A. V. ir paaiškino, kad tai tas pats asmuo, kuris 2014-12-17, apie 21 val., jį sumušė, atpažino jį pagal veido bruožus. (26-27, 28-30 b. l.).

Iš 2014-12-19 asmens parodymo atpažinti protokolo, matyti, kad liudytoja R. K. tarp pateiktų atpažinti trijų asmenų, atpažino asmenį Nr. 1, t. y. A. V. ir paaiškino, kad tai tas pats asmuo, kuris 2014-12-17, apie 21 val., Mažeikių r., Viekšniuose, prie kavinės „Zaventė“ sumušo jos vyrą V. K. (31-32, 33-35b. l.).

Iš 2014-12-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. K. atpažino A. V., kaip jos tėtį sumušusį asmenį (36-37, 38-40 b.l.).

Iš 2014-12-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. J. atpažino A. V., kaip asmenį vardu Audrius, kuris 2014-12-17 buvo kartu su jais kavinėje ir kurį matė susikibusį su kavinės savininku (89-90 b. l.).

Iš 2014-12-22 specialisto išvados Nr. G 183/14 (04) matyti, kad V. K. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose ir nubrozdinimai nosies nugarėlės kairiame šone. Sužalojimai padaryti kontaktų su kietu buku daiktu metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir atitinka įvykio aplinkybes. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( 25 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. sužalojimus patyrė Užventės kaime, lauke prie kavinės ,,Zaventė“ pastato, t. y. viešoje vietoje, kai lauke tuo metu buvo kitų žmonių, todėl įvykio vietoje buvo asmenų, kurie matė nukentėjusiojo sužalojimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje apklausti liudytojai. Byloje nustatyta, kad minėtą vakarą, įvykio vietoje nukentėjusiajam V. K. buvo padaryti kraujosruva, nubrozdinimai veide, t. y. jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Niekas iš byloje apklaustų asmenų neparodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau buvo pažįstami, tarp buvo kokių nors piktumų, todėl pripažįstama, kad A. V. neturėjo jokios priežasties pavartoti smurtą nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu. Įvertinus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiojo V. K. nebuvo iki tol kilęs joks konfliktas, kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami, tarp jų nebuvo jokių pykčių ar nesutarimų. Taip pat nenustatyta, kad A. V. buvo būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo. Taigi, A. V. savo iniciatyva nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo apsisprendimą nusikalstamai veikti viešoje vietoje lėmė būtent chuliganiškos paskatos. Kadangi byloje nustatyta, jog smurtas V. K. atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje, kad smūgius nukentėjusiajam į veidą A. V. sudavė be jokios priežasties, tuo parodė aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruodamas niekinantį požiūrį į kitus asmenis. Kadangi A. V. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei sužalotas nukentėjusysis ir atsirado BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų pasekmės, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. A. V., padarydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad byloje pakankamai aiškiai nustatyti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – įžūlus elgesys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija) nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Be to, pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, nėra absoliuti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. V. pripažino savo kaltę, gailėjosi, patvirtino, jog nukentėjusiojo V. K. parodymai apie jo atžvilgiu vartotą smurtą yra teisingi. Nukentėjusysis V. K. pareiškė, kad susitaikė su A. V., susitarė su juo dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo terminų ir sąlygų, prašė bylą nutraukti. Kaltinamasis prašymą palaikė. A. V. neteistas (97-103 b. l.); baustas administracinėmis nuobaudomis; VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė (115 b. l.); yra bedarbis, nuo 2014-04-30 registruotas darbo biržoje (116 b. l.). Jis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju, anksčiau nebuvo susitaikęs su nukentėjusiuoju ir tuo pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, į kaltininko asmenybę, yra pagrindo manyti, kad A. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu teismo atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patirti nuostoliai dėl ligos pašalpos išmokų asmenims, gydymo išlaidų laikomi turtinės žalos rūšimi, t. y. išlaidos skirtos pašalinti nuikalstmos veikos pasekmes. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, t. y. tyčios ar neatsargumo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai visiškai pagrįsti, ir iš kaltinamojo A. V. priteistina VSDFV Mažeikių skyriui 32,45 Eur ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai 11,34 Eur žalai atlyginti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

2015-04-20 ikiteisminio tyrimo metu A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (122-123 b. l.) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nuteistajam, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, skirti baudžiamojo poveikio priemones. Atleidus A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 , 301-308 straipsniais

nusprendė:

A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-196-721/2015 nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. V. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įpareigojimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. V., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. V., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Patvirtinti nukentėjusiojo V. K. susitarimą su kaltinamuoju A. V. ir priteisti nukentėjusiajam V. K. 500 Eur ( penkis šimtus eurų) iš kaltinamojo A. V. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kaltinamasis įsipareigojo atlyginti iki 2015 m. spalio 1 d.

Priteisti iš A. V. 32,45 Eur (trisdešimt du eurus 45 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir 11,34 Eur ( vienuolika eurų 34 ct) gydymo išlaidų Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.