Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D.,

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. A. atstovui advokato padėjėjui V.Rakauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. A. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2014-07-02 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirta administracinė nuobauda - 3000 Lt bauda, panaikinimo bei susipažinęs su Vilniaus teritorinės muitinės administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorius 2014-03-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2014 m. kovo 22 d., 03.00 val., į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Kauno oro uosto posto atvyko krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenantis krovinį - šaldymo įrangą, buitinius šaldytuvus, šaldiklius. Atlikus krovinio dokumentų patikrinimą buvo nustatyta, jog minėtas krovinys į muitinės įstaigą pristatytas pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam muitinės procedūros vykdymo terminui, kuris baigėsi 2014-03-21, o procedūros vykdytojas - transporto priemonės vairuotojas N. A. paskirties įstaigai nepateikė jokių termino praleidimą pateisinančių įrodymų, todėl pažeidė Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 356 str. ir Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 96 str. 1 d., reiklavimus, t.y. padarė administracinį teisiės pažeidimą, numatytą ATPK ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. (b.l. 14).

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu N. A. raštu paaiškino, kad pavėlavo atvažiuoti į muitinės įstaigą, nes automobilis buvo sugedęs ir buvo tvarkomas garaže.

Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas 2014-07-02 priėmė nutarimą, kuriuo N. A. pripažino kaltu padarius LR ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 3000 Lt baudą. Bylą išnagrinėta N. A. nedalyvaujant, nors apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (b.l. 23).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2014-07-02 nutarimą dėl jam paskirtos 3000 Lt baudos ir bylą nutraukti. Nurodė, kad su paskirta nuobauda nesutinka, nes Vilniaus teritorinė muitinė administracinę bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, todėl nebuvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes. Taip pat administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jis negalėjo pateikti termino praleidimą pateisinančių dokumentų, duoti išsamius paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo, taigi byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neįvertintos visos su teisės pažeidimu susijusios aplinkybės. Pareigūnas nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą vadovavosi tik jo paaiškinimu, kuris buvo abstraktus, t.y. kad automobilis buvo sugedęs ir buvo remontuojamas įmonės garaže, todėl nepagrįstai konstatavo, kad prekės į paskirties muitinės įstaigą buvo pristatytos pasibaigus nustatytam tranzito terminui be pateisinamos priežasties. Jis į bylos nagrinėjimą negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių, kadangi nuo 2014-05-28 iki 2014-07-04 buvo komandiruotėje ir negalėjo pateikti termino praleidimą pateisinančių dokumentų bei išsamiai paaiškinti susiklosčiusių aplinkybių. Tranzito procedūros užbaigimo terminas pažeistas dėl objektyvių priežasčių, nes automobilis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas nuo 2014-03-20, 8.00 val. iki 2014-03-21, 17.00 val. Nedelsiant po remonto jis išvyko link muitinės paskirties įstaigos (VTM (duomenys neskelbtini) kelio posto), kur atvyko 2014-03-21, apie 18 val., t.y. dar likus 6 valandoms iki tranzito termino pabaigos. Tuo metu iki įvažiavimo į muitinės postą krovininių automobilių eilė buvo nusidriekusi daugiau nei 3,5 km, todėl į muitinės postą įvažiavo tik 2014-03-22, apie 03.00 val., muitinio tranzito terminą praleidsamas 3 val. dėl susidariusios eilės. Be to, dar 2014-03-21 d., 23 val. buvo atėjęs į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą ir čia dirbantį muitinės pareigūną informavo, kad dėl susidariusios eilės laiku nespės įvažiuoti į postą bei pasiteiravo, ką turi tokiu atveju daryti. Pareigūnas pasakė, kad nieko baisaus dėl tokio nedidelio pavėlavimo nebus. Tačiau atvykus į postą jau dirbo kitas muitinės pareigūnas, kuris nekreipė dėmesio į jo paaiškinimus ir į tai, kad prieš tai buvo atėjęs bei informavęs, kad vėluos. Mano, kad jo veiksmuose nėra kaltės, todėl veika neteisingai kvalifikuota ir nepagrįstai paskirta nuobauda. Be to, baudą paskyręs organas skirdamas baudą, neatsižvelgė į jo sunkią finansinę padėtį, į tai, kad šeimoje yra vienintelis dirbantis asmuo, jo darbo užmokestis sudaro apie 1100 Lt, žmona gauna tik motinystės pašalpą, augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas turi sveikatos sutrikimų, šeimos pajamų vos užtenka būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl nepagrįstai paskyrė tokią didelę baudą. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (pavėluota buvo tik 3 val. dėl objektyvių priežasčių), bei jo padarymo aplinkybes, mano, kad paskirta 3000 Lt bauda yra per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, yra neproporcinga padarytam administracinės teisės pažeidimui, pagal gaunamas pajamas jis neturi galimybės sumokėti tokią didelę baudą, todėl mano, kad 2014-07-02 nutarimas turėtų būti panaikintas ir byla nutraukta (b.l. 1-3).

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su N. A. skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis, byla išnagrinėta išsamiai. Pažymi, kad pažeidėjas nei protokolo surašymo metu, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo ir nepateikė jokių muitinio patikrinimo termino praleidimą pateisinančių įrodymų, pagrindžiančių automobilio remontą, ką ir pats pripažįsta. Įvertinus pažeidimo pobūdį, bei tai, kad asmuo nepateikė jokių priimtinų įrodymų, kurie pagrįstų, jog tranzito terminas buvo praleistas nesant jo kaltės, spręstina, kad pažeidimas įvykdytas esant kaltės formai - neatsargumui ir veika kvalifikuota teisingai. Pažeidėjas bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, nors apie jos nagrinėjimą buvo tinkamai informuotas. Tai, kad asmuo nepasinaudojo ATPK numatytomis procesinėmis teisėmis, kurios buvo nurodytos jam pasirašytinai įteiktame administracinio teisės pažeidimo protokole, rodo asmens neatsakingą elgesį, bei rūpestingumo stoką dalyvaujant savo bylos nagrinėjime. Skunde pridedamas 2014-05-28 UAB „(duomenys neskelbtini)" raštas dėl komandiruotės paskyrimo įrodo, jog asmuo turėjo visas objektyvias galimybes, kreiptis į muitinę dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes 2014-03-22 administracinio teisės pažeidimo protokole esančiu pranešimu jau buvo informuotas apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką. N. A. nepateikė jokių įrodymų, savo paaiškinimams pagrįsti, kad dėl automobilio gedimo į (duomenys neskelbtini) kelio postą atvyko likus 6 val. iki termino pasibaigimo, tačiau dėl susidariusių eilių terminą praleido. Kartu su skundu pateikia pažyma apie automobilio remontą yra surašyta tik 2014 m. liepos 14 d., t.y, prieš pat skundo padavimą, o ne po atlikto remonto, nors siekiant įrodyti kaltės nebuvimą, tokią pažymą asmuo galėjo ir turėjo gauti prieš bylos nagrinėjimą. Taip pat, iš pažymos nėra aišku, kokios buvo remonto išlaidos, nėra pateikta sąskaitų, mokėjimo dokumentų, įrodančių, kad remontas tikrai buvo atliktas. Be to, asmuo nepateikė jokių atvykimo laiką į postą ir susidariusias eiles pagrindžiančių dokumentų (pvz.: tachogralb duomenys), skunde nurodyti argumentai apie muitinės pareigūnų veiksmus, taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pabrėžtina, kad skunde nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra laikytinais priimtinais ir panaikinančiais asmens kaltę. N. A. paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga, kadangi ji atitinka minimalų sankcijoje numatytą baudos dydį, t.y. 3000 Lt. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl pagal nuobaudų skyrimo taisykles jam galėjo būti skiriama vidutinė 4000 Lt bauda, tačiau Vilniaus teritorinė muitinė rėmėsi ne tik atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimu, bet ir pažeidimo pobūdžiu (pažeidimas nesukėlė didelės žalos valstybei), pažeidėjo asmenybe (pažeidimą padarė pirmą kartą), todėl paskyrė minimalią 3000 Lt baudą. Skunde nurodytos aplinkybės apie šeimos ir finansinę padėtį, nepanaikina N. A. kaltės ir negali būti pagrindu bylai nutraukti. Pabrėžtina tai, kad nei prieš bylos nagrinėjimą, nei nagrinėjimo metu Vilniaus teritorinėje muitinėje nebuvo gauta jokių duomenų apie N. A. turtinę padėtį, nebuvo pareikšta jokių prašymų, todėl Vilniaus teritorinės muitinės priimtu nutarimu paskirta bauda yra paskiria teisėtai, o skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas panaikinti nutarimą neatitinka ATPK 250 str. numatytų administracinės teisės pažeidimo teisenos nutraukimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo (b.l. 26-28).

Teismo posėdžio metu N. A. atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas į posėdį neatvyko, nes šiuo metu yra išvykęs, dirba (duomenys neskelbtini). Jo dalyvavimas posėdyje nebūtinas. N. A. klausė muitinės darbuotojo ką jam daryti, nes laukia eilėje jau 6 valandas. Pareigūnas pasakė, kad tai smulkus pažeidimas ir nieko nebus. Kiek jam yra žinoma, tas pareigūnas dirbo eksporte. Prašo jį nustatyti ir iškviesti į posėdį. Pareiškėjas ėmėsi visų priemonių, kad atvykti laiku. Buvo remontuojama transporto priemonė. N. S. iki (duomenys neskelbtini) kelias užtrunka 40 min. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad poste užtruks eilėje daugiau negu 6 val. Jis įvažiavo į postą tik kitą dieną. Nagrinėjamu atveju nėra pažeidimo subjektyviosios pusės. Įmonei buvo pranešta apie posėdį, tik pats pareiškėjas buvo išvykęs tuo metu. Jis atvyko tik išnagrinėjus bylą. Pareiškėjas gavo tik protokolo kopiją. Jis nespėjo grįžti iš reiso. Į tai vertėtų atsižvelgti nagrinėjant bylą. Nėra pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ str. 1 d. sudėties, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta. Jei teismas įvertintų kitaip, prašo skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta įstatyme. Kauno oro uoste įforminant tranzito procedūrą, N. A. prašė pratęsti terminą. Jam buvo paaiškinta, kad jie pagal tvarką negali pratęsti termino. Negalima numatyti, kad žmogus stovės 6 valandas. Jis išvyko laiku tikėdamasis, kad spės. Jis klausė pareigūno ką jam daryti ir patikėjo pareigūnu. Pareiškėjo įmonei nerūpėjo darbuotojo problemos. Žmogus ne teisininkas, jis nežinojo, kad galima pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas yra paprastas žmogus. Jis pirmą kartą susidūrė su tokiu atveju. Prašo nutraukti bylą, nes nėra pažeidimo subjektyviosios pusės.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad neįmanoma nustatyti, kas iš muitinės pareigūnų 2014-03-21 bendravo su pareiškėju. Nuo pažeidimo jau praėjo pusė metų. Krovininių automobilio eilės yra skelbiamos viešai ir jos yra žinomos. Įvykdyti tranzito procedūrai numatomas 2 parų terminas. Žmogus dėl savo aplaidumo atvyko prieš 6 valandas. Jis galėjo paklausti savo kolegų kokios yra eilės. Gal ir buvo jo automobilio remontas, tik jis jokių dokumentų nepateikė. Tai nurodyta ir muitinės atsiliepime. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas po 4 mėnesių. Iki to laiko N. A. galėjo apie viską pranešti savo darbovietei. Darbdaviai tada patys atvažiuoja, ar siunčia dokumentus dėl savo darbuotojų komandiruočių. Lietuvoje postai yra netoli. Jis galėjo kreiptis į muitinę ir pratęsti terminą, taip pat turėjo laiku pateikti visus reikalingus dokumentus (pvz. apie automobilio remontą). Jos nuomone nutarimas yra pagrįstas. Dėl sankcijos kitas klausimas. Muitinė neturėjo jokių dokumentų skirti mažesnę sankciją, todėl paskyrė minimumą. Prašo palikti nutarimą galioti, nes yra pareiškėjo aplaidumas, o tai neatsargi kaltės forma.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, t.y. neatvykimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas.

Europos Tarybos reglamento Nr. (duomenys neskelbtini), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Teisės normoje įtvirtinta, jog vykdytojas atsako a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; (b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės (Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 2 d.).

Europos Komisijos 1993-07-02 reglamento (EEB) Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstančio Tarybos reglamento Nr. (duomenys neskelbtini), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 356 straipsnio 5 dalyje numatyta išlyga, kad jeigu prekės pateikiamos paskirties įstaigai pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam laikui ir jeigu šis terminas pažeistas dėl aplinkybių, paaiškintų paskirties įstaigai jai priimtinu būdu ir nepriklausančių nuo vežėjo arba vykdytojo valios, laikoma, kad pastarasis nustatyto termino nepažeidė.

Byloje nustatyta, kad krovinys – šaldymo įranga, vežamas į (duomenys neskelbtini), muitinės paskirties įstaigoje turėjo būti patikrintas iki 2014-03-21, 24.00 val. (b.l. 15-18, 21-22). Transporto priemonė, kuria buvo gabenamas krovinys yra krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. DT105, vykdytojas UAB „Minitransa“ (b.l. 19-20). Krovinys tikrinimui pristatytas patikrinimui 2014-03-22, 03.00 val., t.y. pasibaigus nustatytam terminui (b.l. 23-24). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog minėtas automobilis (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini) 2014-03-19 (duomenys neskelbtini) pasikrovė krovinį – šaldymo įrangą į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) oro uosto poste ((duomenys neskelbtini)) buvo sutvarkyti krovinį lydintys dokumentai. Nuo 2014-03-20, 8.00 iki 2014-03-21, 17.00 val. sunkvežimis (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), - buvo šalinamas kuro sistemos gedimas, todėl negalėjo laiku atvykti iki paskirties muitinės (b.l. 5). Skunde N. A. nurodo, kad į VTM (duomenys neskelbtini) kelio postą atvyko 2014-03-21, apie 18 val., t.y. dar likus 6 val. iki tranzito termino pabaigos, bet dėl ilgos krovininių automobilių eilės, nusidriekusios daugiau nei 3,5 km, į muitinės postą įvažiavo tik 2014-03-22, apie 03.00 val., tačiau byloje pateikti duomenys apie eiles muitinės kelio poste (laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2014-03-22) rodo, kad 2014-03-21, 18 val. (duomenys neskelbtini) pasienio kelio poste išvykti iš Lietuvos Respublikos muitiniam patikrinimui laukė 30 krovininių automobilių ir 25 lengvieji automobiliai (b.l. 33), o tai nesudaro 3,5 km ilgio eilės.

Įvertinus įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog faktas, kad krovinys muitiniam patikrinimui pristatytas praleidus nustatytą terminą, nėra ginčijamas. N. A. tiek pavėluotai pateikdamas krovinį muitiniam patikrinimui, tiek jo administracinės bylos nagrinėjimui Vilniaus teritorinėje muitinėje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis (automobilio remontą). Apie bylos nagrinėjimą jis buvo tinkamai informuotas, tačiau nagrinėjime nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių – komandiruotės užsienyje ir neprašė bylos nagrinėjimą atidėti. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 2014-07-14 pažyma apie automobilio (duomenys neskelbtini) remontą išduota jau išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą. Duomenų, kad N. A. į muitinės kontrolės postą atvyko būtent 2014-03-21, apie 18 val., nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad iš anksto buvo informavęs muitinės pareigūną, kad dėl ilgos krovininių automobilių eilės vėluos pateikti krovinį tikrinimui. Todėl teismas daro išvadą, kad Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaujantis jai suteikta diskrecijos teise, pagrįstai aukščiau nurodytų aplinkybių bei jai pateiktų dokumentų pagrindu, nenustatė priežasčių pateisinančių tranzito termino praleidimą, konstatavo N. A. pažeidimą pagal 209¹ str. 1 d. 1 p. ir paskyrė minimalią 3000 Lt baudą. Priimtu nutarimu bauda yra paskiria teisėtai. Dėl šių priežasčių skundo reikalavimas dėl bylos nutraukimo nesant pažeidėjo kaltės atmestinas.

Teismas pažymi, kad N. A. privalėjo elgtis protingai ir rūpestingai, t.y. būdamas vairuotoju-profesionalu ir žinodamas apie muitinės nustatytų tranzito procedūrų laikymosi tvarką, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimo priežastis jeigu ne pažeidimo dienai (ATP protokolo surašymo dienai), tai administracinės bylos nagrinėjimui iki 2014-07-02, kad bylą nagrinėjnatis pareigūnas galėtų visapusiškai įvertinti aplinkybes, tačiau tokių duomenų laiku nepateikė. Nors N. A. administracinės bylos nagrinėjime 2014-07-02 negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių – nuo 2014-05-28 iki 2014-07-04 trukusios komandiruotės užsienyje (b.l. 4), tačiau galėjo pasinaudoti teise iš anksto pateikti reikalingus dokumentus ar prašyti bylos nagrinėjimą atidėti, bet to nepadarė. Jeigu neturėjo pakankamai teisinių žinių, galėjo kreiptis į teisininkus pagalbos, tačiau jos nesikreipė.

N. A. atstovas posėdžio metu nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas netenkintų skundo dėl nutarimo panaikinimo, prašo teismo skirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007 ir Nr. N17-103/2007, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-28 byla Nr. II-0346-189/2011 ir kt.).

Pagal bylos duomenis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo paaiškinimus, jo atstovo ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovės parodymus teismo posėdyje matyti, kad pažeidimo faktą, jog krovinys į muitinės paskirties tašką buvo pristatytas praleidus nustatytą terminą N. A. pripažino, bet ginčija tik savo kaltę, terminas praleistas labai nežymiai (tik 3 valandomis), pažeidimas nesukėlė didelės žalos valstybei, N. A. administracine tvarka anksčiau nebaustas, pažeidimą padarė pirmą kartą, jo gaunamas darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 1137 Lt per mėnesį (b.l. 6), jis išlaiko du nepilnamečius vaikus (b.l. 7-8), dukra turi sveikatos sutrikimų (b.l. 9), privalo mokėti bankui kredito gžąžinimo įmokas (b.l. 10-12). Todėl atsižvelgus į konkrečią situaciją, bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, N. A. atsakomybės našta gali būti švelninama, skiriant jam švelnesnę piniginę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje. Teismas mano, kad paskyrus švelnesnę nuobaudą, asmens individualios atsakomybės principas bus išlaikytas ir administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti (ATPK 20 str.).

Sutinkamai su 2014-07-23 įsigaliojusio LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 str. 1 d., skiriamos baudos piniginės išraiškos dydis litais nurodomas ir eurais, taikant patvirtintą litų perskaičiavimo į eurus kursą (3,4528 lito už 1 eurą) bei šio Įstatymo 7 str. 4 d. nustatytą apvalinimo taisyklę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 4, 6 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. A. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus teritorinės muitinės 2014-07-02 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo N. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirta 3000 Lt bauda, pakeisti, skiriant jam administracinę nuobaudą – 1000 (tūkstančio litų) dydžio (289 eurų) baudą (ATPK 30¹ str.).

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai šiam apygardos teismui.