Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-15 · Civilinė byla Nr. 2A-51-524/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-15
Bylos Nr.
2A-51-524/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00439-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
UAB „Reikalavimas.lt“
Atsakovas
UAB „Vertika“
Trečiasis asmuo
UAB „Domivika“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-51-524/2014Teisėjas Mantas Ūsas (Proceso Nr. 2-24-3-00439-2013-3)
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.5.; 42.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-840-904/2013 pagal ieškovės UAB „Reikalavimas.lt“ ieškinį atsakovei UAB „Vertika“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Domivika“, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė jai iš atsakovės priteisti 32 179,27 Lt negrąžintos skolos, 1 449,39 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad 2013-02-14 su trečiuoju asmeniu UAB „Domivika“ pasirašytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 146 pagrindu iš trečiojo asmens perėmė 32 179,27 Lt reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2012-05-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DOM000658. 2013-02-27 ieškovė atsakovei jos registracijos adresu įteikė pranešimą, kuriuo ši buvo informuota apie reikalavimo perleidimą bei paraginta sumokėti skolą naujam kreditoriui, tačiau atsakovė įsiskolinimo iki šiol nesumokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-03-25 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai: ieškovei iš atsakovės priteisė 32 179,27 Lt skolos, 1 449,39 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2013-03-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 230 Lt bylinėjimosi išlaidų (504 Lt žyminio mokesčio ir 726 Lt už teisinę pagalbą).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė prieštaravimus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, šiuos motyvus: 1) ieškiniu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš ydingos reikalavimo perleidimo sutarties ir PVM sąskaitos faktūros, nes reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Reikalavimo perleidimo sutartyje yra melagingai nurodyta, kad perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis ir neturi jokių priešpriešinių reikalavimų; 2) PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 58 020,80 Lt suma, tačiau reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra 32 179,27 Lt, todėl reikia išsiaiškinti, kokia komercinė veikla vyko iki ir po sąskaitos pasirašymo, nes pateikti teismui įrodymai pagrindžia, kad UAB „Domivika“ viešai deklaruodama tariamą skolą perka iš UAB „Vertika“ 9 kėdes ir skolininkui sumoka 1 306,80 Lt. Šis faktas įrodo, kad jokių sutarčių ar skolos suderinimo aktų nebuvo, pradinio kreditoriaus prekių, neatitinkančių kokybės reikalavimų, likutis yra saugomas atsakovės sandėlyje; 3) sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus nėra nutraukti, nes pagal sąskaitą pateiktų prekių dalis atitiko kokybės reikalavimus ir jos buvo parduotos Norvegijos kompanijai, kita prekių dalis, neatitinkanti kokybės reikalavimų, buvo grąžinta pardavėjui, o trečia dalis vis dar laukia savo pirkėjo; 4) dėl reikalavimo perleidimo sutarties ydingumo turtinis reikalavimas yra perleistas neteisėtai, nes sudarant sutartį prekybos santykiai tarp šalių nebuvo nutraukti.

Teisme atsakovė nurodė, kad su trečiuoju asmeniu sudarė ne prekių pirkimo–pardavimo, o konsignacijos sutartį. Todėl reikalavimo perleidimo sutartis yra ydinga, pažeidė atsakovės teisę užbaigti sandorį ir grąžinti nekokybiškas prekes.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-28 galutiniu sprendimu teismas preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, papildomai iš atsakovės priteisė 22,26 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo ir atsakovė nebuvo sudarę rašytinės sutarties, tačiau įvertinęs PVM sąskaitą faktūrą, konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti, kad šias šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kadangi sąskaita leidžia nustatyti visas tokios sutarties esmines sąlygas: aiškus pirkėjas, pardavėjas, nurodyti prekių pavadinimai ir jų kiekis, aiški prekių kaina, apmokėjimo terminas. Atsakovė pripažįsta, kad prekes iš trečiojo asmens gavo ir dalis jų šiuo metu yra likusios atsakovei priklausančiuose sandėliuose. Įrodymų, pagrindžiančių, kad trečiąjį asmenį ir atsakovę sietų konsignacijos arba kiti sutartiniai santykiai, nėra. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad jos sandoris su trečiuoju asmeniu yra neužbaigtas, kadangi dalis prekių yra nekokybiškos ir jas atsakovė turi teisę grąžinti, kadangi PVM sąskaitoje faktūroje pirkėjo (atsakovo) atstovo parašas patvirtina aplinkybę, kad pirkėją prekių kokybė tenkino, prekės buvo priimtos, pretenzijų dėl prekių kokybės nepareikšta. Be to, net jei atsakovė prekių pasiėmimo metu būtų dėl objektyvių priežasčių negalėjusi patikrinti jų kokybės ar jų nepatikrino dėl pateisinamo pasitikėjimo, jai išlieka teisė ją patikrinti ir vėliau, tačiau jai bet kuriuo atveju kyla pareiga pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tai padariusi. Dar daugiau, atsakovė nepasinaudojo pardavėjo suteikta garantija. Atsakovė pagal 2012-05-18 PVM sąskaitą faktūrą liko skolinga 32 179,27 Lt, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šios sumos sumokėjimą. Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės sumokėjimo terminą, ji turi pareigą sumokėti ir 1 449,39 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2012-06-19 iki 2013-03-19. Apie reikalavimo perleidimą atsakovei buvo pranešta, todėl įsiskolinimą ir palūkanas atsakovė privalo sumokėti naujajam kreditoriui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl neteisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinio santykio turinį. Apeliantės teigimu, trečiąjį asmenį ir atsakovę siejo ne pirkimo–pardavimo, o konsignacijos teisiniai santykiai – UAB „Domivika“ prekės buvo parduodamos iš atsakovės UAB „Vertika“ sandėlio. Todėl pastarajai nepardavus prekių pagal 2012-05-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DOM000658, negalimas ir atsiskaitymas už patiektas prekes. UAB „Domivika“ reikalavimo perleidimo sutartyje ieškovei UAB „Reikalavimas.lt“ melagingai patvirtino ir garantavo, kad perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis ir privalomas atsakovei ir kad ši neturi jokių priešpriešinių reikalavimų, susijusių su perleidžiamu reikalavimu. Teismo iniciatyva turėjo būti keliamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, kadangi reikalavimas perleistas neteisėtai, prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms. Pažeidimai suteikia teisę ieškovės (naujojo kreditoriaus) reikalavimams reikšti visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Be to, įstatymas draudžia perleisti reikalavimą, kuris yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu. Pastarasis yra juridinis asmuo, gaminantis viešojo maitinimo baldus bei įrangą, o atsakovė yra tik pardavėjo tarpininkas prekybos teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis – pirkėjais. Atitinkamai ji negali prisiimti jokių įsipareigojimų, susijusių su pirkėjų pareigų vykdymu/nevykdymu, kylančių iš UAB „Domivika“ gamybinės veiklos, kaip ir pastaroji negalėjo perleisti tokio pobūdžio reikalavimo ieškovei, visiškai nesusijusiai su baldų gamybos veikla. Sprendžiant iš reikalavimo perleidimo kainos (20 proc. nuo reikalavimo sumos), UAB „Domivika“ nesąžiningai siekia susigrąžinti iš atsakovės 80 proc. tariamos skolos per tarpininką, kuris šioje byloje turi ieškovo statusą. Todėl reikalavimo perleidimo sutartis teismo iniciatyva turėjo būti pripažinta niekine nuo sudarymo momento, nes sutartį sudariusios šalys turėjo galvoje ne reikalavimo perleidimo sutarties teisinius santykius, o paslaugos išreikalauti skolą iš tariamo skolininko suteikimą. Teismas neišsiaiškino, kodėl PVM sąskaitoje faktūroje už pateiktas prekes nurodyta 58 020,80 Lt kaina, tačiau reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra 32 179,27 Lt. Teismas taip pat nesiaiškino, kokie ūkinės komercinės veiklos veiksmai vyko iki ir po sąskaitos pasirašymo, nes pridėti įrodymai patvirtino geranoriško komercinio bendrininkavimo eigą laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-11-23, kada UAB „Domivika“ viešai deklaruodama tariamą skolą nupirko iš atsakovės 9 kėdes ir sumokėjo „skolininkui“ 1 306,80 Lt, vietoj to, kad sumažintų atsakovės įsiskolinimą. Anot apeliantės, šis faktas įrodo, kad jokių sutarčių ar skolos suderinimo aktų tarp verslo partnerių nebuvo ir negalėjo būti, nes pradinio kreditoriaus prekių likutis yra saugomas atsakovės sandėlyje. Konsignacijos sutartinių santykių buvimą įrodo ieškovės pripažinimas, jog prekės (baldai) buvo gaminamos ne atsakovės reikmėms, o tretiesiems asmenims, kurie pasiūlymus dėl prekių pirkimo–pardavimo sąlygų gaudavo iš atsakovės, ginčo šalių bendradarbiavimas 2012 metų laikotarpiu, atsakovės atsiskaitymai su ieškove tik realizavus dalį pasiūlymo ar pristatytų prekių.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusius teisinius santykius kaip pirkimo–pardavimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pirkimo–pardavimo sutarties faktas teisme gali būti įrodomas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2012-05-18 PVM sąskaita faktūra Nr. DOM000658 leidžia nustatyti visas pirkimo–pardavimo sutarties esmines sąlygas ir kad byloje nėra jokių duomenų, kad šalis siejo kitokie teisiniai santykiai. Apeliantės argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarties ydingumo yra visiškai nepagrįsti, nes pastaroji sutartis atitinka visus įstatymo reikalavimus. Perleistas reikalavimas nėra asmeninio pobūdžio, įstatymas nedraudžia reikalavimo perleidimo sutarties šalims atsiskaitymą pagal sutartį nustatyti perleidžiamo reikalavimo procentine dalimi. Reikalavimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas tik į 32 179,27 Lt skolos likutį, kadangi atsakovė likusią dalį skolos pagal 2012-05-18 PVM sąskaitą faktūrą pradiniam kreditoriui buvo sumokėjusi. Ieškovė atsiliepime taip pat prašo atsakovei skirti 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – nepagrįstą apeliacinį skundą, kadangi šis procesinis dokumentas yra tapatus atsakovės prieštaravimams, be to, atsakovė apeliacinio skundo nepagrindžia jokiais įrodymais. Visi atsakovės prieštaravimų/apeliacinio skundo argumentai jau buvo tinkamai išnagrinėti ir teisiškai įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Atsiliepimas

Ieškovė teismui buvo pateikusi prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą pateikimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-19 nutartimi šį klausimą perdavė nagrinėti atsakovės apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Reikalavimas.lt“ su trečiuoju asmeniu UAB „Domivika“ 2013-02-14 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 146, kurios pagrindu trečiasis asmuo ieškovei perleido 32 179,27 Lt reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Vertika“ pagal 2012-05-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DOM000658 (b. l. 6, 7). 2013-02-27 ieškovė atsakovei jos registracijos adresu pranešė apie reikalavimo perleidimą bei paragino sumokėti skolą naujam kreditoriui (b. l. 8).

Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl piniginės prievolės – atsiskaityti už patiektas prekes – įvykdymo, teisę pareikšti tokį reikalavimą ji įgijo reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens, kuris savo reikalavimo teisę į atsakovę kildino iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Atsakovės teigimu, ją ir trečiąjį asmenį siejo ne pirkimo–pardavimo, o konsignacijos teisiniai santykiai, todėl trečiasis asmuo neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, iki ši neparduos jai pateiktų realizuoti prekių, todėl ir negalėjo tokios teisės perleisti ieškovei.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

Byloje nustatyta, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu savo teisinių santykių nebuvo įforminę rašytine sutartimi, todėl savo teiginius šalys privalėjo įrodyti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.), o teismas pateiktus įrodymus įvertinti (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su byloje surinktų įrodymų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovės komercijos direktorės pasirašytoje 2012-05-18 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. DOM000658 trečiasis asmuo UAB „Domivika“ įvardytas pardavėju, atsakovė UAB „Vertika“ – pirkėju, aiškiai identifikuotos prekės, nurodytas jų skaičius, kaina, pardavimo data, konkretus atsiskaitymo terminas – per 14 dienų iki 2012-06-18. Pastaroji aplinkybė paneigia atsakovės teiginius, įrodinėjant konsignacijos teisinius santykius, jog su trečiuoju asmeniu buvo sutarta atsiskaityti tik po prekių realizavimo. Byloje nepateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti kitokį atsakovės ir trečiojo asmens teisinių santykių pobūdį, jau nekalbant apie konkretų nurodomą atsakovės (CPK 12, 178 str.). Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad su trečiuoju asmeniu turėjo komercinių santykių 2012-05-01 – 2012-11-23, niekaip neįrodo, jog šie santykiai buvo ne pirkimo–pardavimo ir konkrečiai – konsignacijos. To neįrodo ir apeliantės nurodomos aplinkybės, kad baldai buvo gaminami ne konkrečiai atsakovės reikmėms, kad atsakovė savo sandėlyje turi pateiktų prekių (baldų) likutį, kad atsakovė šiuos baldus parduoda kitiems tretiesiems asmenims, kurie gauna pasiūlymus dėl prekių pirkimo–pardavimo sąlygų iš atsakovės, nes nusipirkusi daiktus atsakovė, kaip jų savininkė, gali su šiais daiktais elgtis kaip tinkama (CK 4.37 str.). Aplinkybė, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu 2012 metais sudarė ir kitų sandorių, nešalina jos pareigos atsiskaityti pagal kitus trečiojo asmens įvykdytus sandorius, konkrečiai – pagal patvirtintą 2012-05-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DOM000658. Taip pat šioje byloje teisiškai nereikšminga apeliantės nurodoma aplinkybė, kad trečiasis asmuo atsakovei sumokėjo 1 306,80 Lt už iš atsakovės nupirktas 9 kėdes (b. l. 40), kadangi trečiasis asmuo turėjo teisę, o ne pareigą įskaityti atsakovės reikalavimą (CK 6.131 str. 1 d.). Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl trečiasis asmuo ieškovei perleido tik 32 179,27 Lt reikalavimą, kai pagal 2012-05-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DOM000658 mokėtina suma yra 58 020,80 Lt. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog reikalavimas perleistas į skolos likutį, nes dalį skolos atsakovė sumokėjo. Šią sumą ieškovė pagrindė UAB „Domivika“ buhalterinės apskaitos pažyma (b. l. 51), apeliantė šioje pažymoje nurodytų sumų neginčija.

Pagrįstai kvalifikavęs atsakovės ir trečiojo asmens teisinius santykius kaip pirkimo–pardavimo, bei konstatavęs, kad suėjo PVM sąskaitoje faktūroje nustatytas atsiskaitymo terminas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo, kadangi trečiasis asmuo turėjo galiojančią teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti perduotų daiktų kainą ir palūkanas (CK 6.314 str. 2, 5 d.) bei teisę perleisti šią reikalavimo teisę ieškovei (CK 6.101 str. 1 d.). Perleistas reikalavimas nėra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 str. 3 d.), įstatymas nenustato sąlygos, jog kreditorius piniginį reikalavimą gali perleisti tik tokia pat veikla užsiimančiam asmeniui. Apeliantės teiginiai dėl tikrosios pradinio kreditoriaus valios sudarant reikalavimo perleidimo sutartį yra grįsti vien spėjimu, be to, kreditoriaus motyvai, tikslai, kurių jis siekia sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, neturi jokios įtakos atsakovės pareigai grąžinti skolą. Konstatavus, kad visas trečiojo asmens perleistas reikalavimas pagrįstas ir galiojantis, apeliantės argumentas, kad trečiasis asmuo per ieškovę nesąžiningai siekia susigrąžinti 80 proc. skolos, netenka prasmės.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovės skundą, iš jos ieškovei priteistinos pastarosios apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 968 Lt (b. l. 137, CPK 88 str. 9 p., 93 str. 1 d.).

Ieškovės prašymas (b. l. 146) priteisti 726 Lt išlaidų už atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nutarties (b. l. 85, 100, 106, 146, 146) tenkintinas iš dalies. Ieškovė su atsiliepimu pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo surašymą sumokėjo 726 Lt (b. l. 113, 114). Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyta, kad už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,5 minimalios mėnesinės algos. Todėl ieškovei priteistina tik 500 Lt.

Ieškovės prašymas atsakovei skirti baudą už nepagrįstą apeliacinį skundą netenkintinas (CPK 95 str.). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad apeliacinis skundas yra tapatus pateiktiems prieštaravimams, neatitinka tikrovės (b. l. 34–35, 122–123). Be to, vien aplinkybė, kad apeliantė skunde kelia tuos pačius fakto ir teisės klausimus kaip ir pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantę piktnaudžiaujant teise – apeliacijos esmė ir yra pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo šiais klausimais kontrolė. Proceso įstatymas apeliacijoje draudžia kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.). Atsakovės apeliacinis skundas visiškai atitinka įstatymo jam keliamus turinio reikalavimus (CPK 306 str.), yra motyvuotas, nurodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai. Proceso įstatymas apeliacijoje riboja ir naujų įrodymų pateikimo galimybę (CPK 314 str.), todėl nepagrįstas ir ieškovės argumentas, jog atsakovė piktnaudžiauja teise, nes nepateikė naujų įrodymų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė apeliacinį skundą padavė nesąžiningai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei UAB „Reikalavimas.lt“ iš atsakovės UAB „Vertika“ priteisti 1 468 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškovės UAB „Reikalavimas.lt“ prašymą dėl baudos atsakovei UAB „Vertika“ skyrimo.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėAlvydas Žerlauskas