- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2-2115-558/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00290-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „L.“, akcinei bendrovei „L.“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „L.“ dėl draudimo išmokos priteisimo turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. J., galutinai sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „L.“ 3 563,51 Eur draudimo išmoką turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 13 d. eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis „M.B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris draustas transporto priemonių draudimu KASKO pagal su atsakove sudarytą transporto priemonių draudimo sutartį TIA Nr. 744681332. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos, atsitikus draudiminiam įvykiui, išmokėjimo. Atsakovė paskaičiavo eismo įvykio metu ieškovui padarytą žalą ir pasiūlė 2 800,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovui nesutikus su tokiu draudimo išmokos dydžiu, ieškovė pasiūlė didesnį apskaičiuotos žalos dydį – 5 525,46 Eur. Apskaičiuotą žalos dydį ieškovė grindė 2022 m. lapkričio 30 d. žalos sąmata Nr. 3213782, kurios įvertinimui ieškovas kreipėsi į J. P. individualią įmonę (toliau – IĮ). Turto vertintojas nustatė, kad atsakovės pateiktoje žalos sąmatoje yra dirbtinai sumažinti remonto darbų įkainiai (turi būti 31,61 Eur/val., o ne 27 Eur/val.), dažymo darbų įkainiai (turi būti 32,63 Eur/val., o ne 27.00 Eur/val.), brangių detalių keitimas taip pat dirbtinai sumažintas (AUDATEX sistemoje draudimo sudarytoje sąmatoje prie kai kurių detalių kodų yra indeksas „J“, reiškiantis, kad tai ne originali detalė, o alternatyvi, naudota, be to, dar naudotoms detalėms pritaikytas 56 procentų nusidėvėjimas, kas kelia nuostabą). Originalių detalių nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas įvertinant automobilio amžių ir ridą 37,50 procentų, tuo tarpu atsakovė detalių nusidėvėjimą nustatė 56 procentų iš nebegaliojančios, panaikintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, kadangi šiuo metu galioja Audito, apskaitos ir turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Vl-118 patvirtinta vertinimo instrukcija. Tokiu būdu, pagal pateiktą J. P. IĮ vertinimo ataskaitą minėto automobilio atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis – originaliomis detalėmis įvertinus nusidėvėjimą, yra 10 997,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo vertinimu, atsakovės nustatyta 5 685,46 Eur suma yra per maža ir pilnai nekompensuoja eismo įvykio metu automobiliui padarytos žalos.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „L.“ pateiktame atsiliepime nurodė nesutinkanti su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsiliepime bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškovu 2022 m. spalio 26 d. buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis, kurią patvirtina draudimo liudijimas TIA Nr. 744681332 ir kuria buvo apdraustas automobilis „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos draudimo sutarties sąlygose numatyta, kad: autoservisas, t. y. ginčo automobilio remontas, yra vykdomas draudiko parinkimu, t. y. draudiko sutartinių servisų įkainiais; detalių nusidėvėjimas taikomas; besąlyginė išskaita yra 160,00 Eur. Sudarant draudimo sutartį minėtas draudimo apsaugos sąlygų rinkinys yra esmingai pigesnis, nei renkantis remontą „Draudėjo pasirinkimu“ arba „netaikant detalių nusidėvėjimo“. Atsižvelgiant į sudarytos draudimo sutarties sąlygas, ieškovas mokėjo atitinkamą draudimo įmoką, o įvykus draudžiamajam įvykiui, pagal jas ir buvo administruojama žala. Gavusi pranešimą apie minėto automobilio 2022 m. lapkričio 13 d. patirtą eismo įvykį, atsakovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlikus reikiamus žalos administravimo veiksmus pagal draudimo sutarties sąlygas, apskaičiavo bei ieškovui pasiūlė 5 525,46 Eur draudimo išmoką, su kurios dydžiu ieškovas nepagrįstai nesutinka. Kaip minėta, šalių sudarytoje draudimo sutartyje numatyta sąlyga, kad apskaičiuojant draudimo išmoką yra taikomi detalių nusidėvėjimo normatyvai, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyti Taisyklių 11.2.2 p., pagal kuriuos ieškovo automobilio keičiamoms detalėms turi būti taikomas 56 procentų nusidėvėjimas, taigi ieškovas nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju būtina taikyti Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašą. Pažymėjo, kad atsakovė yra didžiausia draudimo įmonė Lietuvoje, todėl autoremonto įmonės noriai bendradarbiauja su ja ir tarpusavyje konkuruodamos taiko ženklias nuolaidas, todėl tuo atveju, jei ieškovas vykdydamas savo pačio sudarytą draudimo sutartį, būtų vykęs atlikti automobilio remontą į atsakovės parinktą autoservisą, tai remonto įkainis būtų buvęs 27,00 Eur/val. Be to, Taisyklių 79.1.1 p. numato, kad kai nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (t. y. prašoma draudimo išmokos pinigais), tai: „būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai“. J. P., kaip išorės kilnojamojo turto vertintojas, argumentuodamas atliktą sąmatą, visiškai neatsižvelgia į šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas, todėl net jei ir jo teiginiai nėra neteisingi, tačiau jie visai netaikytini šio ginčo sprendimui. Minėtas turto vertintojas tiesiog nurodo vidutinius Lietuvoje vyraujančius transporto priemonių remonto įkainius, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas buvo įsipareigojęs sugadintą automobilį remontuoti draudiko nurodytame sutartiniame servise.
Vykusio 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas L. P. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas, pasirašydamas su atsakove sutartį, rinkosi iš dviejų variantų, t. y. ar, atsitikus draudiminiam įvykiui, automobilis bus remontuojamas originaliomis detalėmis, ar pakaitinėmis detalėmis. Tokiu būdu, ieškovas pasirinko pirmąjį, atitinkamai, brangesnį (didesnės įmokų kainos) draudimo variantą, užtikrinantį, jog atsitikus draudiminiam įvykiui automobilis bus remontuojamas originaliomis detalėmis. Kadangi minėta sąlyga dėl detalių originalumo /neoriginalumo šalių sudarytoje draudimo sutartyje tiesiogiai nėra įtvirtinta, tokią išvadą ieškovo atstovas nurodė darantis remiantis tuo, jog šalių sudarytoje sutartyje nėra ir priešingos šalių sutarties sąlygos, t. y. nėra numatyta, kad atsitikus draudiminiam įvykiui, automobilis bus remontuojamas neoriginaliomis, pakaitinėmis detalėmis. Šioje vietoje kartu remiasi manymu, jog negali būti taip, kad tos pačios kokybės daikto kaina skirtųsi dvigubai. Dėl to, ieškovo vertinimu, atsakovės sudarytoje sąmatoje pateiktas pasiūlymas dėl naudotų detalių nepriimtinas, kaip ir nepriimtini atsakovės sąmatoje nurodyti darbų įkainių dydžiai, kadangi jie yra sumažinti, bei įkainių dydžių apskaičiavimai, kadangi jie atlikti nepagrįstai remiantis servisų, kuriuose nebuvo apžiūrėtas automobilis, darbų įkainiais. Pažymėjo, kad viena vertus, iš atsakovės pusės nebuvo intensyvių raginimų ieškovui vykti į jos parinktus autoservisus, kita vertus, ieškovas, būdamas rūpestingas ir atsakingas asmuo, pagrįstai nepasitiki jam nežinomais atsakovės nurodytais autoservisais ir nenori juose remontuoti savo turto. Akcentavo, jog atsakovė remiasi nebegaliojančiomis vertinimo kriterijus nustatančiomis normomis, tokiu būdu nepagrįstai automobilio detalėms taikydama 56 procentų nusidėvėjimą, kai tuo tarpu turėtų būti taikomas pagal galiojančius teisės aktus – 37,50 procentų nusidėvėjimas.
Atsiliepimas
Vykusio 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu atsakovės AB „L.“ atstovas G. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pakartojo atsiliepime į ieškinį bei papildomuose rašytinuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, papildomai pažymėdamas, kad, kaip teisingai nurodė pats ieškovas (ir jo atstovas), jis pats rinkosi iš kelių draudimo sutarties variantų, kol pasiliko prie, buitiškai tariant, pigesnio (mažesnės įmokų kainos), būtent tokiomis sąlygomis: „draudimas nauja verte – netaikomas, detalių nusidėvėjimas – taikomas, servisas – draudiko parinkimu“. Pabrėžė, kad visos draudimo sutarties sąlygos šalių buvo aptartos ir ieškovui paaiškintos, ieškovui buvo žinomi servisai, į kuriuos, pagal šalių sutarimą, jis turi vykti atsitikus draudiminiam įvykiui. Tačiau įvykus draudiminiam įvykiui ieškovas atsisakė vykdyti sutartas draudimo sąlygas, nepagrįstai nurodydamas, kad nevyks į jokį ieškovės nurodytą servisą, o atsakovė privalo išmokėti draudiminę išmoką būtent pagal J. P. IĮ atliktą sąmatą. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė vadovaujasi prieštaraujančiomis teisės aktams Taisyklėmis, yra nepagrįsti bei deklaratyvūs, kadangi Lietuvos bankas, atliekantis planinius atsakovės veiklos patikrinimus, nėra nustatęs jokių pažeidimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti apie draudiko Taisyklių neatitikimą ar prieštarą teisės aktams. Be to, faktas, kad ieškovo nurodomi neimperatyvaus pobūdžio teisės aktai taikytini išoriniams turto vertintojams, savaime nereiškia, jog tie patys aktai yra taikomi ir draudimo kompanijoms, t. y. nagrinėjamu atveju jie netaikytini, kadangi šalys, remiantis sutarties laisvės bei kitais principais, turi teisę susitarti dėl kitokių nusidėvėjimo normatyvų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, į pačią draudimo sutartį įrašant šalių sutartus detalių nusidėvėjimo normatyvus, kurie ieškovui buvo žinomi dar prieš pasirašant sutartį. Taigi jei ieškovas būtų vykdęs draudimo sutartį, tame tarpe – nuvykęs į vieną iš atsakovės nurodytų autoservisų, jo atžvilgiu ir būtų buvę taikomi nepagrįstai ginčijami atsakovės pateiktoje AUDATEX sistemoje sudarytoje sąmatoje nurodyti įkainiai. Paaiškino, kad atsakovė bendradarbiauja su daugeliu partnerių, ko pasėkoje turi galimybes ir išskirtines sąlygas pasinaudoti atitinkamais (pigesniais) įkainiais, taikytinais tiek savo klientų automobilio remontų darbams, tiek naujų, originalių detalių įsigijimui.
Vykusio 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas turto vertintojas J. P. nurodė, kad, vertindamas atsakovės ieškovui pateiktą žalos sąmatą, be kita ko, apžiūrėjo ieškovo automobilį ir, remdamasis AUDATEX sudarytoje sąmatoje apskaičiuota suma, padarė išvadą, jog ieškovo automobilio remonto suma sudaro 10 997,00 Eur su PVM. Taigi už atsakovės apskaičiuotą 5 685,46 Eur sumą nėra galimybės suremontuoti ieškovo automobilio. Liudytojas iš esmės pakartojo ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, akcentuodamas, jog atsakovės AUDATEX sistemoje atliktoje sąmatoje yra dirbtinai sumažinti remonto darbų įkainiai, dažymo darbų įkainiai, taip pat atsakovės sąmatoje nurodytos automobilio detalės yra ne originalios, o alternatyvios, naudotos, kurioms pritaikytas 56 procentų nusidėvėjimas, vadovaujantis nebegaliojančios Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatomis, kai tuo tarpu detalėms turėtų būti pritaikytas 37,50 procentų nusidėvėjimas, vadovaujantis Lietuvos vertintojų rūmų apskaičiavimu pagal ieškovo automobilio amžių bei ridą. Taip pat, kaip ir ieškovas ieškinyje, pažymėjo, jog vertinant transporto priemonei padarytą žalą, yra būtina ją apžiūrėti, o to atsakovė nepadarė, savo išvadas pateikdama tik įvertinusi automobilio nuotraukas bei kitą informaciją. Liudytojo nuomone, apskritai, automobilio savininkas pats sprendžia, ar jam remontuoti automobilį, kokiame servise jį remontuoti, ar parduoti neremontuotą ir pan., todėl ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai siūlo savo servisus bei nustatytas automobilio remonto išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo V. J. ir atsakovės AB „L.“ 2022 m. spalio 26 d. buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis, kurią patvirtina transporto priemonių draudimo liudijimas TIA Nr. 744681332 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. ieškovas apdraudė pas atsakovę automobilį „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir „M. B.“). Šalys Sutartį sudarė pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2021 m. gruodžio 14 d. redakcija, galioja nuo 2021 m. gruodžio 30 d.) (toliau – Taisyklės). Ieškovas pasirinko draudimo sąlygas: „autoservisas draudiko parinkimu“ ir „detalių nusidėvėjimas taikomas“. 2022 m. lapkričio 13 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas minėtas automobilis „M. B.“. Ieškovas kreipėsi į draudiką – atsakovę pranešimu dėl įvykusio eismo įvykio. Atsakovė, įvertinusi transporto priemonės apgadinimus, paskaičiavo, kad draudimo išmoka yra 5 525,46 Eur (5 685,46 Eur (paskaičiuota suma) – 160,00 Eur (pagal šalių Sutarties sąlygas taikoma draudžiamojo įvyko išskaita) = 5 525,46 Eur) ir ją esant ieškovo prašymui išmokėjo jo sūnui E. J.. Ieškovas nesutinka su minėtu draudimo išmokos dydžiu, t. y. būtent su draudiko nustatytais remonto darbų, dažymo įkainiais, taip pat taikytinu detalių nusidėvėjimo koeficientu ir jų kilme. Minėtą savo nesutikimą motyvuoja J. P. IĮ atlikta kilnojamojo turto – transporto M. B., ident. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr. 22-121, pagal kurią jo automobilio atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis – originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą, yra 10 997,00 Eur. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, jog šalys teismo posėdžio metu patikslino, jog minėtai ieškovo pateiktame vertinime nurodytai sumai taikant apskaičiavimą be PVM, ji sudaro 9 088,97 Eur (Taisyklių 79.1.1. p.). Atsižvelgiant į tai bei faktą, kad, kaip minėta, atsakovė ieškovui (jo sūnui) yra išmokėjusi 5 525,46 Eur dydžio draudiminę išmoką, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3 563,51 Eur dydžio draudimo išmoką (9 088,97 Eur (ieškovo įrodinėjama draudiminė išmoka) – 5 525,46 Eur (atsakovės išmokėta ieškovui draudiminė išmoka) = 3 563,51 Eur). Tuo tarpu atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimais, teigdama, jog jos apskaičiuota bei išmokėta draudimo išmoka atitinka tiek faktines aplinkybes, tiek šalių sudarytos Sutarties sąlygas.
Taigi kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, šioje byloje ginčo dėl draudimo sutarties galiojimo, draudžiamojo įvykio buvimo bei jo aplinkybių nėra. Iš esmės tarp šalių kilęs ginčas yra dėl atsakovės ieškovui išmokėtos draudimo išmokos dydžio ir jos apskaičiavimą nustatančių taisyklių aiškinimo bei taikymo.
Vertinant ginčo šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas: šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis).
Svarbu pažymėti, kad transporto priemonių draudimo sutartis yra savanoriška, todėl draudikas, vadovaudamasis CK 6.156 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiamos draudimo apsaugos apimtimi. Nuo pasirinktos draudimo apsaugos priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus, t. y. draudimo įmokos, dydis. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui teikiama draudimo apsauga nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Jeigu sutarties sąlygos yra parengtos aiškiai ir suprantamai, jos neturi būti aiškinamos per plačiai, priešingu atveju būtų nepagrįstai išplečiami draudiko prisiimti įsipareigojimai.
Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad draudžiamojo įvykio atveju apdraustos transporto priemonės remontas bus organizuojamas draudiko pasirinkimu bei bus taikomas detalių nusidėvėjimas. Ieškovas, remdamasis J. P. IĮ atliktu vertinimu, nurodo, kad atsakovės sąmatoje pateikti automobilio remonto darbų bei detalių įkainiai yra per maži, kadangi, be kita ko, joje vadovaujamasi neteisingu, pagal negaliojantį teisės aktą nustatytu detalių nusidėvėjimo normatyvu, o atsakovė teigia tinkamai apskaičiavusi ieškovo automobilio remonto sąmatą, pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl to, jog minėtos sąlygos „autoservisas draudiko parinkimu“ ir „detalių nusidėvėjimas taikomas“ yra individualios šalių aptartos sąlygos iš esmės nėra. Šiuo atveju ginčas kyla dėl to, kaip minėtos sąlygos turėtų būti aiškinamos visos sudarytos draudimo sutarties kontekste ir kokia apimtimi.
CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (1-5 punktai).
Teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytą draudimo sutartį, sprendžia, kad ji negali būti vertinama atsietai nuo minėtų Taisyklių, pagal kurias draudimo sutartis ir buvo sudaryta (ieškovui ši aplinkybė sudarant sutartį buvo aiški ir žinoma, jis jai pritarė). Tokiu būdu, atsižvelgiant į ginčo šalių argumentus dėl draudimo sutarties sąlygų, įtvirtinančių po įvykusio draudžiamojo įvykio mokėtinos draudimo išmokos apskaičiavimą, pažymėtina, kad draudimo liudijime Nr. TIA Nr. 744681332 nurodytos individualios sąlygos „taikomas detalių nusidėvėjimas“ ir „autoservisas draudiko pasirinkimu“ turi būti aiškinamos sistemiškai su Taisyklių 11 skyriaus nuostatomis, kuriose yra įtvirtinta draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka. Taisyklių 11.2.2 papunktyje nurodyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo išmoka už transporto priemonės remontą mokama išskaičiuojant transporto priemonės dalių nusidėvėjimą, jeigu pateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, išskyrus atvejus, kai sugadintos dalys (detalės) keičiamos analogiškomis naudotomis dalimis (detalėmis). Jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, išmoka mokama pagal 79.1 punkto nuostatas. J. D. nepateikė papildomos įrangos įsigijimo dokumentų, papildomos įrangos amžius skaičiuojamas taip pat, kaip transporto priemonės. Transporto priemonės detalių ir (ar) dalių, ir (ar) papildomos įrangos nusidėvėjimas (procentais) nustatomas vadovaujantis Taisyklėse pateikta lentele. Remiantis Taisyklių lentelės duomenimis, lengvųjų automobilių detalių nusidėvėjimo dydžiai nustatomi pagal automobilio amžių, metais, ir variklio darbo tūrį, cm³. Bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonės „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai yra 2010 m., taigi automobilis 2022 m. lapkričio 13 d. draudiminio įvykio metu buvo dvylikos metų amžiaus. Transporto priemonės variklio darbinis tūris – 2987 cm³. Įvertinus šiuos faktus, vadovaujantis Taisyklėse įtvirtintos lentelės duomenimis, ieškovo automobilio detalėms turi būti taikomas 56 procentų nusidėvėjimas. Atsižvelgiant į tai, kvestionuotini ieškovo teiginiai, jog jo detalėms turėtų būti pritaikytas 37,50 procentų nusidėvėjimas, numatytas teoriniu pagrindu parengtoje J. P. IĮ ataskaitoje. Šioje vietoje kritiškai vertintini ir ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovė minėtą 56 procentų nusidėvėjimą nustatė remdamasi nebegaliojančia „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija“, kadangi šiuo metu galioja „Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. V1-118 „Dėl koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo.“ Pažymėtina, kad ieškovo minimas teisės aktas – Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašas – yra dokumentas, skirtas aprašyti, kaip turėtų būti atliekamas teorinis transporto priemonės vertinimas, kuriuo vadovaujasi turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomi turto arba verslo vertintojai, atliekantys apgadintos kelių transporto priemonės vertinimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog minėtu aprašu vadovavosi J. P. IĮ, tačiau nėra nustatyto imperatyvo, kad juo turi vadovautis draudimo bendrovės, tame tarpe ir atsakovė bei, atitinkamai, su ja bendradarbiaujantys autoservisai, kuri (-ie) minėtu dokumentu ir nesivadovauja. Atsakovė sudarė sąmatą ir nustatė detalių nusidėvėjimo normatyvą būtent vadovaudamasi aukščiau aptartomis šalių sulygtomis Sutarties sąlygomis, o ne ieškovo nurodomais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės sprendimas taikyti 56 procentų nusidėvėjimo dydį atitinka draudimo sutarties sąlygas, ir, atitinkamai, ieškovo reikalavimas mokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal J. P. IĮ ataskaitą, yra nepagrįstas.
Minėtą draudimo išmokos mokėjimą atveju, kuomet nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, įtvirtina Taisyklių 79.1 punktas, kuriame nurodyta, jog tokiu atveju būtinos remonto išlaidos yra apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei Draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir Draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje – naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų Draudikas; nusidėvėjimas neišskaičiuojamas tik tuo atveju, kai pateikiami detalių įsigijimą ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Tuo remiantis, nesutiktina su ieškovo teiginiais, jog atsakovės sudarytoje remonto sąmatoje numatytas remonto darbų valandinis įkainis – 27 Eur/val. yra neteisingas, nes J. P. IĮ išvadoje nurodytas 31,61 Eur/val. įkainis remonto darbams (32,03 Eur/val. dažymo darbams). Iš atsakovės pateiktų „priedo Nr. 1 prie 2022 m. vasario 23 d. Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutarties“ bei „priedo Nr. 1 prie 2022 m. vasario 24 d. Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutarties“ matyti su ja bendradarbiaujančiomis autoremonto bendrovėmis: UAB „M.“ (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) – sutarti darbų įkainiai (Eur be PVM), nuolaidos bei sąlygos, taikytini atliekant transporto priemonių remonto paslaugas atsakovės klientams. Atsakovės klientų automobiliams – tiek su minėta autoremonto bendrove (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) – sutartų remonto darbams (išrinkimo /surinkimo, kėbulo ir kt. darbams, dažymo darbams) taikomų įkainių dydis – 27,00 Eur/val. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė, remdamasi šalių Sutarties sąlygomis, transporto priemonės „M. B.“ remonto išlaidas tinkamai apskaičiavo pagal parinktų remonto įmonių UAB „M.“ ir UAB „A.“ nustatytus atsakovės klientų automobilių remonto valandinius įkainius. Dėl to sutiktina su atsakove, jog jei ieškovas būtų vykdęs individualiai paties pasirinktas Sutarties sąlygas, t. y. vykęs atlikti automobilio „M. B.“ remonto darbus į atsakovės parinktą autoservisą, tai remonto įkainis būtų buvęs 27,00 Eur/val., o ne J. P. IĮ sąmatoje teoriniu pagrindu nustatytas 31,61 Eur/val. (32,03 Eur/val. dažymo darbams) įkainis.
Kaip jau buvo minėta, neginčytina tai, kad tarp šalių sulygtos sąlygos „remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu“ ir „taikomas detalių nusidėvėjimas“ yra individualios šalių aptartos sąlygos, tačiau taip pat pažymėta tai, kad jos negali būti aiškinamos atsietai nuo pačios draudimo sutarties, sudarytos pagal Taisykles – standartines sutarties sąlygas. Ši išvada darytina dėl to, kad šalių sulygtos individualios sąlygos, jų variantai, reikšmės („transporto priemonės draudimas nauja verte“, / „detalių nusidėvėjimas taikomas“ arba „detalių nusidėvėjimas netaikomas“, / taip pat „autoservisas draudėjo parinkimu“ arba „autoservisas draudiko parinkimu“) būtent ir yra detalizuojamos Taisyklėse (11 punktas). Atsižvelgiant į šalių nustatytas draudimo sutarties sąlygas, kad įvykus draudžiamajam įvykiui transporto priemonės „M. B.“ „autoservisas organizuojamas draudiko pasirinkimu“, pažymėtina, jog šiuo būdu, įvykus draudžiamajam įvykiui transporto priemonė remontuojama atsakovės nurodytame autoservise Lietuvos Respublikos teritorijoje arba – draudimo išmoka apskaičiuojama vadovaujantis atsakovės nurodytais remonto darbų įkainiais ir keičiamų dalių bei naudojamų medžiagų kainomis (Taisyklių 11.3.2 p.). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsitikus draudiminiam įvykiui, atsakovė nebendradarbiavo su juo, neragino jo vykti į parinktus servisus (kuriais, kaip ieškovo atstovas nurodė, ieškovas visiškai nepasitiki), neatsakė į jo atstovo pateiktą 2023 m. sausio 5 d. pretenziją ir kt., t. y., jog jam, kaip apdairiam ir rūpestingam asmeniui, nebuvo visiškai aišku, ką reiškia minėta sąlyga „autoservisas draudiko parinkimu“ ir koks jos santykis su kitais Taisyklių punktais. Iš pačio ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų priedų ne tik akivaizdu, kad į jo atstovo advokato siųstą 2023 m. sausio 5 d. „reikalavimą išmokėti draudimo išmoką (žalos registracijos Nr. 3213782)“ atsakovė atsakė 2023 m. sausio 19 d. raštu „Dėl Jūsų pateiktos pretenzijos“, bet ir matyti, jog tarp šalių vyko aktyvus bendravimas dėl su draudiminiu įvykiu susijusių aplinkybių, ieškovas naudojosi atsakovės savitarnos svetaine www.savaslt.lt, kurioje vartotojai, be kita ko, gali peržiūrėti sudarytas draudimo sutartis, registruoti žalas ir sekti jų eigą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovui ne tik kad buvo žinoma apie individualiai pasirinktą aiškią ir nedviprasmišką Sutarties sąlygą dėl autoserviso draudiko parinkimu, bet ir teikti konkretūs pasiūlymai dėl aukščiau minėtų servisų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose. Ieškovas taip pat kritiškai vertino aplinkybę, kad atsakovė neapžiūrėjo automobilio, o jo apgadinimus įvertino pagal nuotraukas. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo negalėjimą /negebėjimą padaryti ir pateikti atsakovei tinkamas apgadinto automobilio foto nuotraukas, ar netinkamą automobilio apgadinimų užfiksavimą, ir /ar pan., ko pasėkoje būtų kilęs poreikis atlikti automobilio apžiūrą. Tokiu būdu, sutiktina su ieškovo atstovo teiginiais, kad jis yra vartotojas ir jam taikomi papildomi apsaugos mechanizmai, tačiau šiuo atveju vartotojo statusas nelemia to, kad esant pakankamai aiškiai Sutarties struktūrai, t. y. suprantamai vidutiniškai protingam ir apdairiam asmeniui, ji turėtų būti aiškinama draudiko nenaudai vien tik dėl ieškovo, kaip vartotojo, statuso.
Tokiu būdu, analizuojant ieškovo ginčijamą atsakovės AUDATEX sistemoje atliktą 2022 m. lapkričio 30 d. žalos sąmatą matyti, kad išmokėta 5 525,46 Eur draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal aukščiau aptartas Taisyklių nuostatas – ieškovui nevykus remontuoti automobilio į atsakovės parinktą servisą, be kita ko, detalėms pritaikius minėtą 56 procentų nusidėvėjimo koeficientą, 27,00 Eur/val. darbo įkainius.
Ieškovas taip pat teigė, jog atsakovės sudarytoje remonto sąmatoje nurodytos nenaujos arba neoriginalios detalės, kadangi iš esmės negali būti taip, jog tokios pačios kokybės daikto kaina skiriasi dvigubai. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad naujomis originaliomis detalėmis prekiauja ne tik konkrečių markių automobilių gamintojų atstovai, bet ir kiti ūkio subjektai. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė, sudarydama remonto sąmatą, ėmė naujų originalių detalių, tinkančių būtent ieškovo automobiliui, kainą, kurią viešai deklaruoja detalių prekybininkas Lietuvoje UAB „S.“. Iš kartu su atsiliepimu pateikto UAB „S.“ tinklalapio išrašo apie gamintojus matyti, kad bendrovė prekiauja ir „M. B.“ detalėmis, šio fakto neginčijo ir ieškovas.
Pažymėtina, kad sisteminiu-gramatiniu-loginiu metodu analizuojant tarp šalių sudarytos Sutarties ir Taisyklių nuostatas darytina išvada, kad jos yra viena kitą papildančios ir detalizuojančios, aiškiai išskiriančios draudimo išmokos mokėjimo atvejus esant atitinkamoms šalių individualiai sulygtoms sąlygoms. Tokiu būdu nustatyta, kad ieškovo pateikta transporto priemonės „M. B.“ vertinimo ataskaita ir atsakovės atlikta remonto sąmata skiriasi dėl to, jog pastaroji sudaryta pagal savo su partneriais (bendradarbiaujančiomis autoremonto bendrovėmis, detalių pardavėjais) patvirtintus įkainius, realiai patiriamas darbo ir laiko sąnaudas, iš tiekėjo gaunamas detalių kainas, tuo tarpu nepriklausomo turto vertintojo J. P. sąmata yra sudaryta teoriniu pagrindu, paskaičiavus didesniais įkainiais ir kainomis, negu gali pasiūlyti atsakovė pagal realiai praktiškai jos klientų automobilių remontą vykdančių įmonių taikytinas sumas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės atlikta remonto sąmata atitinka šalių nustatytas aiškias ir nedviprasmiškas Sutarties sąlygas, t. y. ieškovas ignoravo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, nepageidaudamas remontuoti transporto priemonės atsakovės partnerių remonto įmonėse, į atsakovę kreipėsi dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo pinigine išraiška, todėl atsakovė pagrįstai draudimo išmoką apskaičiavo atsižvelgdama į kainą ir įkainius, kurią už detales bei darbus sumokėtų pats draudikas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 563,51 Eur draudiminę išmoką yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetus reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
CK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė nepateikė prašymų bei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl jų priteisimo atsakovei iš ieškovo nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kad byla pateikta elektroninėmis ryšių priemonėmis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteisiamos, nes jos nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.