Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-893-190-2012

Teisėja Tatjana Juvko Teisminio proceso kategorija: 1-97-1-01725-2010-5

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Reginos Pocienės ir Viktoro Dovidaičio, sekretoriaujant Linai Žalaitei, dalyvaujant prokurorui Stasiui Kupriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 6 d. ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Taikytas BK 75 str. ir pagrindinės bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. Ž. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista nukentėjusiosios T. R. naudai nusikaltimu padarytai 14 268 Lt turtinei žalai bei 4 316 Lt neturtinei žalai atlyginti iš AB „Lietuvos draudimas“, 10 684 Lt neturinei žalai atlyginti bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš V. Ž..

Priteista nukentėjusiosios I. S. naudai nusikaltimu padarytai 4 316 Lt neturtinei žalai atlyginti iš AB „Lietuvos draudimas“ bei 3 244 Lt neturinei žalai atlyginti iš V. Ž..

Teismas, vadovaudamasis BPK 105 str.1 d., 106 str. 3 d., ir atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, atleido nuteistąjį nuo proceso išlaidų išieškojimo bei nuo gynėjo darbo apmokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad 2010-11-15 apie 17.40 val. kelio Eišiškės – Kalesninkai – Pajuodupė 1-me kilometre, vairuodamas automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133, 134 punktuose nustatytus reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį buvo apsvaigęs nuo etilo alkoholio, kai jam nustatytas 1,96‰ prom. girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai kelyje nestabdė savo automobilio, partrenkė ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką I. R., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje, nes jam buvo padaryta kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimas, kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, kairio smilkinio ir pakaušio sričių gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos, kairio smilkinkaulio žvyno skeveldrinis lūžis, nueinantis į kaukolės pamato vidurinę duobę, pakauškaulio linijinis lūžis, nueinantis į kaukolės pamato užpakalinę ir vidurinę duobes, kaukolės pamato vidurinės duobės skeveldriniai lūžiai, difuzinis kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius, kairio žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dešinės pusės VI-IX-o (viengubi), I-V-o (dvigubi), kairės pusės II-VII-o (viengubi) šonkaulių lūžiai, dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus ir dešinio pakinklio srities odos nubrozdinimai, kairio pakinklio srities ir kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į padarytos žalos dydį, taip pat į tai, kad nusikaltimas nėra tyčinis, į sunkias jo pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę ir turtinę padėtį (nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį), o taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl I. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino priteisiant 10 000 Lt.

Teismo posėdžio metu teismui buvo pateikti rašteliai, kad I. S. iš V. Ž. gavo bendrai 2 440 Lt, iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai priteistina 4 316 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Tokiu būdu priteistos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas sumažino ir I. S. iš kaltinamojo priteisė 7 560 Lt, paskirstant sekančiai: 3 244 Lt neturtinės žalos iš V. Ž. ir 4 316 Lt iš AB „Lietuvos draudimas“.

I. S. skunde akcentuoja, kad V. Ž. KET 14 p. reikalavimus pažeidė tyčia, sąmoningai pradėjo vairuoti automobilį neturint teisinio pagrindo, nes neturėjo ir neturi vairuotojo pažymėjimo, nebaigė vairuotojo studijų, neturėjo atitinkamų įgūdžių vairuoti autombilį. Taip pat jis pradėjo vairuoti automobilį būdamas neblaivus, t.y., tyčia, grubiai pažeidė KET 14 p. Neįmanoma dėl atsargumo atsisėsti už automobilio vairo ir vairuoti. Pabrėžia, kad nuosprendyje vieną kartą pažymėta, jog vairuotojui nustatyta 1,96% promilių girtumo laipsnis, kitą kartą - 2,83 promilių etilo alkoholio. Toks girtumo laipsnių skirtumas nuosprendyje turėjo būti apsvarstytas, turėjo būti pasisakyta apie galutinį vairuotojo girtumo laipsnį.

Nukentėjusiosios teigimu, siekiant ištirti vairuotojo elgesį vairuojant automobilį, reikėjo atlikti procesinį veiksmą- eksperimentą dėl matomumo, atsižvelgiant į sąlygas autoįvykio metu. V. Ž. apklausos metu paaiškino apie ant dviračio galo raudonos spalvos atšvaito buvimą, jis taip pat paaiškino, kad dviratininkas staigiai vairuojant dviratį, pasuko į kairę pusę, todėl jis negalėjo išvengti užvažiavimo. Taigi, netgi iš vairuotojo parodymų galima padaryti vienareikšmę išvadą - dviratis ir dviračio vairuotojas buvo objektyviai matomi iš vairuotojo automobilio vietos atstumu, per kurį galima buvo išvengti kontaktavimo stabdant automobilį arba manevruojant automobiliu. Tai reiškia, kad vienintelė įvykio priežastis buvo vairuotojo neatidumas kelio sąlygoms bei jų pakeitimams, o tai betarpiškai sąlygojo vairuotojo sunkus girtumas, įgūdžių vairuoti transporto priemones stoka.

Dėl to aukščiau išdėstytų aplinkybių, anot apeliantės, I. R. jokių KET reikalavimų vairuojant dviratį 2010-11-15 apie 18.00 val. nepažeidė, kurios sąlygojo autoįvykį ir yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Tačiau šių aplinkybių teimas neįvertino, neakcentavo, kad automobilio vairuotojas KET pažeidė tyčia, būtent tyčinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo betarpiška priežastis autoįvykio kilimui.

Nukentėjusioji atkreipia dėmesį, jog autoįvykio metu žuvo jos tėvas I. R., jų santykiai buvo itin geri ir šilti, ji visą gyvenimą negirdėjo iš tėvo blogo žodžio, jis visada jos atžvilgiu elgėsi mandagiai, jokių ginčų tarp jų nebuvo, jis visada siūlė savo pagalbą žinodamas, kad jos sutuoktinis yra neįgalus ir negali netgi savarankiškai vykdyti kokių nos darbų, jam sunku judėti ir t.t. Dėl tėvo žūties ji patyrė didžiulį sukrėtimą, emocinę depresiją, faktiškai buvo palūžusi, negalėjo ir negali iki šiol ramiai dirbti ir miegoti, nesinori dėl to bendrauti, ją kankindavo ir dabar tebekankina mintys apie įvykį, apie tai kad tėvo jau niekada nebebus ir jo nebepamatys, nesulauks jo pagalbos, vos užsimerkusi ji mato žuvusijį tėvą, dėl pablogėjusios sveikatos ir pergyvenimų iki šiol vartoja raminačius vaistus, jaučia nerimą dėl ateities, nuolat jaučiasi pavargusi. Greičiausiai tokia savijauta lydės ją visą gvenimą, tuo labiau, kad tėvas buvo darbingas, sveikas, darbštus žmogus, nors ir garbaus amžiaus. Tėvo netektis jai buvo ir yra labai didelis smūgis visam gyvenimui, nes neteko jai brangaus tėvo.

Atsižvelgiant į itin sunkias ir neatstatomas nusikaltimo sukeltas pasekmes, išdėstytų aplinkybių visumą bei šalies teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, I. S. jai padarytą žalą įvertino 25000 Lt ir tai visiškai nėra neproporcingai didelis neturtinis žalos dydis kuris, jos manymu, turi būti atlygintas. Anot I. S., teismas, pripažindamas, jog tėvo žūtis jai sukėlė didelį praradimą, tačiau visiškai nemotyvavo priteistos kompensacijos dydžio, visiškai nemotyvavo savo sprendimo priteisti iš nuteistojo tik 5684 Lt., tuo labiau, kad pats V. Ž. sutiko ir tai patvirtino teismo posėdžiuose sumokėti savo dalį pareikštos ieškinyje sumos, o tai reiškia, kad teismas, priimant sprendimą dėl civilinio ieškinio išsprendimo nesivadovavo nei nukentėjusiosios, nei nuteistojo interesais.

Teismo posėdyje nukentėjusioji I. S. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. Ž., jo gynėjas bei prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios I. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes sprendžia, kad apylinkės teismas nukentėjusiajai I. S. priteisdamas 10 000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio klausimą išsprendė netinkamai ir nepagrįstai priteisė iš nuteistojo V. Ž. I. S. naudai per mažą neturtinės žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiosios I. S. patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką. Apylinkės teismas, nustatydamas šios nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad V. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje nėra teistas, jo asmenines savybes, tačiau nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo padarytas nusikaltimas sukėlė itin sunkias pasekmes. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad nukentėjusios I. S. ir žuvusiojo I. R. kaip dukters ir tėvo santykiai buvo glaudūs. Be to, sprendžiant patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, teismas atsižvelgė ir į padarytos turtinės žalos dydį, V. Ž. turtinę padėtį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltininko turtinę padėtį, nesuteikė jai jokios išskirtinės reikšmės, ji buvo vertinama kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis, t. y. kaltininko turtinė padėtis nebuvo lemiantis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Visgi, pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino nukentėjusiosios I. S. dėl tėvo žūties patirtų dvasinių išgyvenimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog I. S. ir jos tėvą siejo itin glaudūs santykiai. Nukentėjusioji, kaip ir jos tėvas, gyveno Šalčininkų rajone, vienas nuo kito 6 kilometrų atstumu. I. S. sutuoktinis yra neįgalus, todėl tėvas jai visada siūlė savo pagalbą. Dėl tėvo žūties ji patyrė didžiulį sukrėtimą, iki šiol negali ramiai dirbti ir miegoti, ją tebekankina mintys apie įvykį, apie tai kad tėvo jau niekada nebebus ir jo nebepamatys, dėl pablogėjusios sveikatos ir pergyvenimų iki šiol vartoja raminačius vaistus, jaučia nerimą dėl ateities, nuolat jaučiasi pavargusi. Taigi, akivaizdu, jog dėl tėvo netekties I. S. patyrė emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus ir tai neigiamai paveikė jos tolimesnį gyvenimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija mano, jog I. S. iš nuteistojo V. Ž. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma didintina. Įvertinus tai, kad iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai priteista 4 4316 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismas mano, kad iš V. Š. priteistina 13 244 Lt nukentėjusios I. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti (V. Ž. I. S. jau yra sumokėjęs 2 440 Lt). Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, bendra suma, t. y. 20 000 Lt, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tinkamai kompensuos nukentėjusiosios I. S. dėl artimo jai žmogaus – tėvo netekties patirtą neturtinę žalą.

Nustatydama būtent tokį, t.y. 20 000 Lt, o ne 25 000 Lt neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-02-01 ekpertizės akto Nr. 11-2521 (11) matyti, jog eismo įvykis kilo iš dalies ir dėl paties dviratininko I. R. veiksmų – tamsiu paros metu važiavo ne kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto be dviračio gale degančio raudonos šviesos žibintobei nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, dėl ko sudarė sunkiai pastebimą kliūtį jam iš paskos artėjančiam automobilio Audi 80 vairuotojui V. Ž. (t. 2, b.l. 2-5). Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, esant nukentėjusio asmens kaltei, yra specifinis. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama kartu su visais kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių) ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet ne leisti pasipelnyti kaltinamojo ar draudimo bendrovės sąskaita. Todėl kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios prašoma priteisti 25 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir mažintina iki 20 000 Lt.

Esant tokios aplinkybėms, nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl neturtinės žalos iš nuteistojo V. Ž. nukentėjusiajai I. S. priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiosios I. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš V. Ž. nukentėjusiosios I. S. naudai 13 244 Lt (trylika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt keturis litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.