- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-570-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04059-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- UAB „Virginija“
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Virginija“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovo ieškinį su atsakovu L. J. dėl turto įgijimo be pagrindo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Virginija“ prašė teismo priteisti iš atsakovo L. J. 4700 Lt ir teismo išlaidas, kadangi atsakovas, apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje, nurodė esą gavo iš ieškovo 4700 Lt atlyginimo už darbą, o kadangi ieškovas neigia atsakovą buvus darbiniuose santykiuose pas ieškovą, prašo priteisti iš jo kaip be pagrindo įgytą turtą, esą gautą kaip darbo užmokestį. Teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi konstatavo esant netikslų ieškinio dalyką bei pagrindą ir nurodė ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus, taip pat įpareigojo patikslinti teisės pažeidimo šalinimo būdą. 2010 m. spalio 18 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame šalindamas teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, iš esmės nurodė tiek „ieškovas nedovanojo ar kitaip savanoriškai neperdavė pinigų kaip teisėto atlygio už atliktas paslaugas ar darbo santykių pagrindu“. Teismas sprendė, kad toks teiginys neleidžia daryti išvados apie piniginių lėšų faktinį perdavimą, t. y. buvo neaiški ieškovo pozicija, ar lėšos iš jo kokiu nors būdu (nebūtinai už atliktas paslaugas ar atliktą darbą) iš viso buvo perduotos atsakovui ir jei taip, kodėl ieškovas tą perdavimą laiko kaip savo teisių pažeidimą. Atsakovas 2010 m. spalio 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau iš jo turinio akivaizdu, kad ieškovas nėra įsitikinęs, ar iš viso iš UAB „Virginija“ buvo išmokėtos kokios nors lėšos atsakovui ir nurodo, kad tokį faktą galima išsiaiškinti tik apklausus byloje atsakovą. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad ieškovas nėra įsitikinęs savo subjektinės teisės pažeidimu, taigi jam abejojant dėl pažeidimo fakto, t. y. nesant tokio pažeidimo civilinė procesinė teisena negalima (CPK 2 str.). Teismas taip pat nurodė, jog, kaip ieškovo, panašūs veiksmai kreipiantis į teismą tariamos teisinės gynybos civiline tvarka, kuomet teisme nagrinėjama K. J. (ieškovo įmonės direktoriaus) atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla, susijusi su nelegaliais darbo santykiais ir piniginių lėšų išmokėjimu, gali būti įvertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis (nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas) ir sutinkamai su CPK 95 str. nuostatomis piktnaudžiavęs teise asmuo gali būti nubaustas iki dvidešimties tūkstančių litų bauda.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nutartį. Motyvuose nurodo:
1) ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturi teisės atsisakyti priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog ieškovas neturi subjektinės teisės;
2) nepagrįstas teismo reikalavimas nurodyti ieškovui teisinį ieškinio pagrindo, kadangi ieškovui kreipiantis į teismą būtina nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, bet neprivalu nurodyti teisinį;
3) ieškovas neturi įrodymų ir nežino apie pinigų sumokėjimą, tačiau jeigu atsakovas teigia, kad buvo sumokėti pinigai, juridinis asmuo turi pareigą, tų pinigų pareikalauti, be to, juridinis asmuo veikia per savo atstovus, todėl ne visada gali žinoti, kokios teisės ir pareigos per atstovus kuriamos, išaiškėjus atsakovo piktnaudžiavimui ar net piktavališkam susitarimui su trečiuoju asmeniu, įmanomas ieškinys dėl neteisėtai išmokėtų pinigų grąžinimo, todėl nurodyti tokio ieškinio teisinį pagrindą nėra būtina;
4) teismo nuoroda į nagrinėjamą baudžiamąją bylą taip pat visiškai neteisėta, kadangi baudžiamojoje byloje sprendžiami klausimai niekaip nesusiję su ieškinyje pareikštais reikalavimais.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.), todėl ieškovas privalo įvykdyti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas. Viena iš tokių sąlygų yra tinkamas ieškinio pareiškimo surašymas (CPK 135 str.).
CPK 111 straipsnyje nustatyti bendri reikalavimai, keliami dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turiniui ir formai. Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Sutinkamai su įvardintų įstatymų nuostatomis, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu jis yra žinomas), gyvenamąją vietą, procesinio dokumento pobūdį bei savo ieškinio (pareiškimo) elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). Taigi, būtent faktinį ieškinio (pareiškimo) pagrindą ieškovas privalo nurodyti ieškinyje. Be to, ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta.
Jeigu per teisėjo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, teisėjas nutartimi pareiškimą grąžina ieškovui (CPK 115 str. 3 d.). Ši taisyklė taip pat turi būti taikoma ir tais atvejais, kai per nustatytą terminą ieškovas pašalina tik dalį teisėjo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų. Tuo atveju pripažintina, kad teisėjo nutartis neįvykdyta. Todėl tik dalies pareiškimo trūkumų pašalinimas taip pat pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 str. 3 d. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto patikslinto ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškovas, pateikdamas papildomus ieškinį, išpildė bendruosius bei papildomus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, t. y. nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tik bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos, jis neturi reikalavimo teisės, tokiu atveju ieškinys yra atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-244/2003). Ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tad ieškovas laikytinas tik tikėtinu materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektu, t. y. daroma tik prielaida, kad šalys yra tikrai materialinio teisinio santykio subjektai, kad tikrai tarp jų kilęs ginčas dėl teisės ir jos turi tarpusavio teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-244/2003). Be to, teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo ieškinio pagrindo suformulavimo teismas gali tik tada, kada pagal pareikštą ieškinį yra neaiškus ieškinio pagrindas ar bylos nagrinėjimo ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog pareiškėjas, pateikdamas ieškinį, neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-244/2003). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš ieškinio turinio neįmanoma suprasti faktinio reikalavimo pagrindo, nes jis išdėstytas neaiškiai, t. y. ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo subjektinės teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš patikslinto ieškinio turinio (nurodytų faktinių aplinkybių bei ieškinio reikalavimo), aišku, jog ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 4700 Lt pinigines lėšas, kurias kaip nurodo ieškovas, atsakovas apklausos metu ikiteisminio tyrimo institucijoje pareiškė, jog gavo iš ieškovo ir kurios atsakovui, pasak ieškovo nepriklauso. Taigi ieškinio reikalavimas aiškus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl svetimo turto (piniginių lėšų) įgijimo, analizavo tikrąją faktinę ir teisinę šalių padėtį, jų tarpusavio santykius, t. y. teismas pasisakė dėl materialinių teisinių santykių egzistavimo (ieškinio pagrįstumo). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas nėra įsitikinęs savo subjektinės teisės pažeidimu, todėl jam abejojant dėl pažeidimo fakto, nėra ir negali būti ginčo dėl teisės, tokiu būdu ieškovas negali tikėtis teisminės gynybos, nors ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo klausimai svarstytini tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Ar ieškinys pagrįstas, ar ne, pirmosios instancijos teismas nuspręs tik priimdamas galutinį sprendimą byloje, iš esmės išnagrinėjęs ieškinį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria grąžintas ieškinys dėl to, jog ieškovas tinkamai nepašalino ieškinio trūkumų nustatytu terminu, priimta pažeidžiant aukščiau nurodytas civilinio proceso normas bei nesilaikant teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, dėl ko negali būti laikoma teisėta.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis panaikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – ieškinys priimtinas (CPK 329 str.1 d., 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti, ieškovo UAB „Virginija“ ieškinį priimti ir civilinę bylą Nr. 2-4601-470/2010 perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.