Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-04-13 · Byla Nr. ATP-186-282/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
ATP-186-282/2016
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00865-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-186-282/2016Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00865-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.12.1.1.; 3.9.; 3.26.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos J. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarimo, kuriuo J. D. už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubausta 115 Eur bauda, o administracinio teisės pažeidimo byla J. D. atžvilgiu pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nubausta už tai, kad „2015 m. lapkričio 26 d. 15:05 val. (duomenys neskelbtini) nevykdė (duomenys neskelbtini) AVPK PR O. Š., Ž. M., vykdančių policijos teisėtas pareigas, reikalavimų eiti į tyrėjos kabinetą, aktyviais veiksmais vengė pristatymo bei įžeidinėjo juos įvairiais žodžiais“. Tokiais savo veiksmais J. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. D. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį nutraukti. Teigia, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir šališkai, jos pateikti argumentai ir parodymai teisme, rašytiniai įrodymai, liudytojos J. Š. parodymai, koreguotas Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vaizdo įrašas, specialisto išvada apie jai (apeliantei) padarytus sužalojimus buvo nepagrįstai atmesti, dauguma jų nebuvo nurodyti ir paminėti skundžiamame nutarime. Nurodo, kad ji teisme nevartojo sąvokų, nurodytų nutarime (pvz., nurodė, kad tyrėja P. rankose laikė kažkokį raštą, bet neminėjo, jog tai buvo raštas dėl advokato paskyrimo), be to, nutarime daug jos parodymų, kurie turi įtakos teisingo sprendimo priėmimui, nutarime nenurodyti.

Teigia, kad nukentėjusiojo O. Š. teisme duotų parodymų nepatvirtino nei liudytoja J. Š., nei kiti įrodymai. Nors O. Š. nurodė, kad jai buvo paaiškinta, jog jos atžvilgiu yra priimtas nutarimas ją atvesdinti, tačiau iš bylos medžiagoje esančio atvesdinimo nutarimo matyti, kad šis nutarimas jai nebuvo paskelbtas ar įteiktas, nėra nurodytas ir asmuo, kuris šį nutarimą jai paskelbė, be to, nutarimas nebuvo užregistruotas. Dėl to teigia, kad tyrėja R. P. nurodymus ją (apeliantę) atvesdinti O. Š. ir Ž. M. davė be jokio teisinio pagrindo. Pastebi, kad jos atsisakymas pasirašyti apie tai, kad jai buvo paskelbtas nutarimas, tinkamai nebuvo įformintas, t. y. nebuvo surašytas atsisakymo susipažinti su paskelbtu nutarimu protokolas, ir tokių duomenų nėra nei baudžiamojoje byloje, nei šioje administracinėje byloje. Dėl to apeliantė teigia, kad nutarimas ją atvesdinti jai nebuvo paskelbtas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nutarime ją atvesdinti nurodyta, jog šis nutarimas yra skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 62–64 straipsniuose nustatyta tvarka. Šia teise ji negalėjo pasinaudoti, nes su nutarimu ji nebuvo supažindinta, nes priešingu atveju, ji būtų pasinaudojusi šia teise ir galbūt prokuroras būtų panaikinęs ši nutarimą kaip neteisėtą. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei šaukimu, nei el. paštu ar paštu į apklausą ji nebuvo šaukiama, t. y. nebuvo tinkamai informuota, todėl teigia, kad nutarimas atvesdinti ją negalėjo būti priimtas. Pastebi, kad tyrėjos R. P. tarnybiniame pranešime nenurodyta, jog nutarimas atvesdinti apeliantę buvo jai (apeliantei) paskelbtas. Nurodo, kad pati tyrėja R. P. patvirtino nežinojusi, ar buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą, tačiau vėliau tyrėja R. P. pakeitė parodymus nurodydama, kad 2015-11-18 ji buvo informuota apie tai, kad apeliantė gavo šaukimą atvykti į apklausą (M. M. 2016-01-28 nutarimas). Dėl to teigia, kad tyrėjos R. P. parodymai yra nenuoseklūs. Teigia, kad ji jokio šaukimo atvykti į apklausą nebuvo gavusi, todėl nesant jokio tiesinio pagrindo tyrėja R. P., pamačiusi ją (apeliantę) policijos komisariate, davė nurodymus policijos pareigūnams O. Š. ir Ž. M. ją (apeliantę) atvesdinti, o ji (apeliantė) nevykdė neteisėtų policijos pareigūnų nurodymų. Pažymi, kad jai einant koridoriumi, policijos pareigūnai jos atžvilgiu panaudojo fizinę privartą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat apeliantė skunde nurodo, kad liudytoja J. Š. parodė girdėjusi, kaip ji (apeliantė) pasakė, jog jai advokatės nereikia, todėl apeliantei nesuprantami tyrėjos R. P. veiksmai vis viena pakviečiant adv. J. Š..

Apeliantė skunde teigia, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebuvo užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus atstovas E. T. pateikė suklastotą vaizdo įrašą, nors ji prašė į laikmeną įrašyti vaizdo įrašą dėl 2015-11-26 apie 15.05 val. policijos komisariato II aukšte įvykusį incidentą. Šis vaizdo įrašas buvo koreguojamas, o kitas vaizdo įrašas, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) AVPK vidaus tyrimų poskyrio tyrėjai V. M., teismui pateiktas nebuvo, o jos (apeliantės) prašymas šį vaizdo įrašą išreikalauti nepagrįstai buvo atmestas.

Taip pat teigia, kad buvo pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai, nes jos pateikti rašytiniai įrodymai, nors buvo prijungti prie bylos, tačiau buvo atmesti nutarime apie juos nepasisakant, o administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pateikti rašytiniai įrodymai nutarime buvo vienpusiškai ir vienašališkai įvertinti. Dėl to apeliantė teigia, kad nutarimo motyvuojamoji dalis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagrįstų byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bei teismas padarė niekuo nepagrįstas išvadas apie tai, kad ji (apeliantė) nevyko pas tyrėją, nes tyrėja netenkino jos prašymų, davė tyrėjai nurodymus, kaip ši turi elgtis. Apeliantė nurodo, kad nutarimo motyvuojamoje dalyje teismas pasisakė apie baudžiamąją bylą, iš kurios ir kilo šios nagrinėjamos administracinės bylos pasekmės, nors teismas taip pat nurodė, kad „baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nėra niekaip susijusios su pareigūnų nurodymų nevykdymu“. Dėl to apeliantė teigia, kad nutarime yra daug prieštaravimų, neatitikimų faktinėms įvykio aplinkybėms.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas nesutinka su apeliaciniu skundu. Teigia, kad teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, o J. D. teiginiai apie jos atžvilgiu pradėtą galimai neteisėtą ikiteisminį tyrimą, neeliminuoja jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. D. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą – nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei juos įžeidė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas J. D. kalta pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. J. D. skundo teiginys, jog nutarime nenurodyti visi duomenys, yra abstraktus, todėl nėra galimybės įvertinti, ar kažkokių duomenų nenurodymas skundžiamame nutarime turėjo įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Skunde apeliantė teigia, kad policijos komisariatas pagal jos prašymą pateikė suklastotą vaizdo į rašą. Toks apeliantės teiginys yra nepagrįstas, nes iš bylos matyti, kad ji prašė į jos laikmeną (USB) įrašyti vaizdo įrašą dėl „2015-11-26 apie 15.05 val. įvykusio incidento (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose II aukšte“ (16 b. l.). Byloje apeliantės pateiktame vaizdo įraše, kurį ji pripažino padariusi iš jai pateikto įrašo, neužfiksuotas joks incidentas, t. y. neužfiksuotas incidentas, dėl kurio J. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismo posėdyje policijos atstovas nurodė, kad vaizdo įraše, kurio prašė pažeidėja, yra užfiksuota raštinė antrame aukšte, incidentas įvyko koridoriuje, kuris nėra filmuojamas (150–151 b. l.). Duomenų, kad vaizdo įrašas yra suklastotas (koreguotas), byloje nėra, nes iš įrašo matyti, kad vaizdas jame užfiksuotas sekundžių tikslumu. Dėl to niekuo nepagrįstas J. D. skundo argumentas, kad byloje esantis vaizdo įrašas yra suklastotas. Skunde apeliantė taip pat mini kitą vaizdo įrašą, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų poskyrio tyrėjai V. M.. Teisme policijos atstovas paaiškino, kad kitame vaizdo įraše, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų poskyrio tyrėjai V. M., yra užfiksuotas momentas, kai J. D. buvo pristatyta į OVS sulaikymo patalpas, t. y. pirmo aukšto ir OVS sulaikymo patalpos vaizdas, ir tuo metu J. D. policijos pareigūnams nesipriešino. Taigi, akivaizdu, kad apeliantės skunde minimas vaizdo įrašas nėra susijęs su jos prašymu pateikti įrašą dėl incidento, įvykusio II aukšte.

Nors teisi apeliantė, kad ji teisme nesakė, jog tyrėja R. P. rankose turėjo raštą dėl advokato paskyrimo, kaip yra nurodyta nutarime, o sakė, kad tyrėja turėjo kažkokį raštą, tačiau toks neatitikimas tarp apeliantės parodymų protokole ir nutarime nėra esminis ir neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tyrėja tuo metu rankose galėjo turėti dokumentą dėl adv. J. Š. paskyrimo, kadangi į įvykio vietą tuo metu buvo atvykusi advokatė ir J. D. išreiškė atsisakymą minėtos advokatės.

J. D. teisme bei skunde teigia, kad nepadarė jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nes ji nevykdė neteisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnį policijos pareigūnai turi teisę reikalauti, kad tiesiogiai jiems nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą, be to, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Taigi, įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o už šių reikalavimų nevykdymą įstatymų leidėjas numatė ir atsakomybę.

Apeliantė bylos tyrimo eigoje nuolat akcentavo, kad jos atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas buvo neteisėtas, tyrėjos R. P. veiksmai taip pat buvo neteisėti, todėl ir policijos pareigūnų O. Š. ir Ž. M. veiksmai bei jos atvesdinimas buvo neteisėti. Tai, kad apeliantė visų policijos pareigūnų veiksmus, kaip ir jos atžvilgiu atliktą ikiteisminį tyrimą, vertina kaip neteisėtus, nėra pagrindas laikyti, kad ji nepadarė jai inkriminuoto teisės pažeidimo, nes jos kaltę padarius teisės pažeidimą – nevykdžius teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir pareigūnų įžeidinėjimą – patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje J. D. kaltinama nevykdžiusi ne tyrėjos R. P. ikiteisminio tyrimo byloje duotų nurodymų, o policijos pareigūnų O. Š. ir Ž. M. nurodymų. Dėl to apeliantės skundo argumentai, jog 2015-11-24 nutarimas ją atvesdinti į policijos komisariatą yra neteisėtas ir nepagrįstas, kad minėtas nutarimas jai nebuvo įteiktas ir ji su juo nebuvo supažindinta, kad jos atsisakymas gynėjo bei atsisakymas susipažinti su nutarimu nebuvo tinkamai įforminti, nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat pažymima, kad atvesdinimas yra procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 142 straipsnyje, ir šios priemonės taikymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis BPK, o ne ATPK nuostatomis.

Teisme kaip nukentėjusysis apklaustas policijos pareigūnas O. Š. parodė, kad iš policijos budėtojo gavo pranešimą, jog tyrėjai reikalinga pagalba atvesdinti asmenį, tyrėja R. P. paaiškino aplinkybes, nurodė, kur yra asmuo, todėl jis kartu su Ž. M. nuvyko prie policijos komisariato vadovo kabineto, iš kurio išėjo moteris – J. D., kuriai tyrėja paaiškino, kad reikės eiti kartu į kabinetą, tačiau J. D. atsisakė eiti kartu, elgėsi emocingai, triukšmavo, nereagavo į nurodymus nusiraminti, užsimojo ranka smogti tyrėjai, sulaikoma nenusiramino, jį ir kolegą Ž. M. vadino „snargliais“, todėl J. D. jis ir jo kolega užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir nuvedė į sulaikymo patalpas. Tokias pačias aplinkybes O. Š. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (4 b. l.). Tokios pačios įvykio aplinkybės nurodytos ir Ž. M. bei tyrėjos R. P. tarnybiniuose pranešimuose (5, 6 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad policijos pareigūnai O. Š. ar Ž. M. prieš analizuojamą įvykį pažinojo J. D. ar yra suinteresuoti pastarajai nepalankia šios bylos baigtimi, todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Be to, apeliantė teisme pripažino, kad ji atsisakė eiti į tyrėjos kabinetą, kad ji nesiklausė, ką jai sakė tyrėja ir pareigūnai, nes nesutiko su jos atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu, taip pat pripažino, kad ranka sudavė per tyrėjos laikomus dokumentus, kad policijos pareigūnams ją sulaikant už rankų, ji jiems aiškino, kad jie elgiasi neteisėtai, sakė jiems „snargliai, baikit“. Taip pat iš (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. M. 2016-01-28 nutarimo matyti, kad pagal apeliantės pareiškimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų, tarp jų ir O. Š. ir Ž. M. atžvilgiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes pareigūnai vykdė teisės aktais reglamentuotas funkcijas, dėl J. D. elgesio panaudojo fizinę prievartą ir specialiąją priemonę – antrankius – įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, įstatymų nustatyta tvarka esant prievartos naudojimo sąlygoms ir pagrindams, kad O. Š. ir Ž. M., sulaikydami J. D., tinkamai pasirinko prievartos rūšį ir galimus sužalojimus pareiškėjai padarė vykdydami tarnybines pareigas (136–146 b. l.). Duomenų, kad šis ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas būtų panaikintas, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir apeliantė savo skunde. Nors teisme kaip liudytoja buvo apklausta advokatė J. Š., kuri buvo atvykusi į įvykio vietą, tačiau liudytoja nurodė, kad girdėjo, kaip J. D. pasakė, jog jai gynėjas nereikalingas, bei matė, kaip policijos pareigūnai užlaužė J. D. rankas, o pastaroji norėjo ištrūkti, kas vyko iki tol, ji nematė, nes ji ėjo paskui tyrėją R. P., ir tyrėja užstojo jai vaizdą, be to, liudytoja nurodė, kad ji ne ten žiūrėjo, negirdėjo, apie ką kalbėjo tyrėja ir J. D.. Taigi, liudytojos J. Š. parodymai nepatvirtina apeliantės skundo argumentų, jog policijos pareigūnų O. Š. ir Ž. M. veiksmai buvo neteisėti. Nors J. D. skunde teigia, kad tyrėjos R. P. parodymai yra nenuoseklūs, tačiau iš bylos matyti, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą R. P. kaip liudytoja nebuvo apklausta, jokių parodymų nedavė, todėl nėra pagrindo R. P. parodymus, duotus tikslinant J. D. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą ((duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. M. 2016-01-28 nutarimas (136–146 b. l.)), vertinti kaip nenuoseklius šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad 2015-11-26 policijos pareigūnų Ž. M. ir O. Š. veiksmai reikalaujant J. D. nusiraminti, vykti į tyrėjos kabinetą, jų neįžeidinėti buvo teisėti reikalavimai ir šių teisėtų reikalavimų apeliantė nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvių kalbos žodyną žodis „snarglius“, kuriuo apeliantė prisipažino pavadinusi ją sulaikiusius policijos pareigūnus O. Š. ir Ž. M., reiškia nesubrendusį žmogų, piemengalį, nekyla abejonių, kad J. D., viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims pavadindama policijos pareigūnus „snargliais“, įžeidė jų garbę ir orumą. Taigi, apeliantė, nevykdydama teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei pavadindama pareigūnus „snargliais“, taip įžeisdama jų garbę ir orumą, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, todėl ji pagrįstai skundžiamu nutarimu pripažinta kalta padariusi šį jai inkriminuotą teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta, konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Skundžiamu nutarimu J. D. paskirta nuobauda nėra aiškiai per didelė, nes J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė