Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo N. S. atstovei advokato padėjėjai Jurgai Mažuknienei, atsakovei E. S.,

nedalyvaujant ieškovui N. S., atsakovui L. S., trečiajam asmeniui notarei Aldonai Šarmavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl palikimo atsisakymo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams E. S. ir L. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančiu jo 2017 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimą dėl atsisakymo paveldėti pagal įstatymą priklausančią tėvo palikimo dalį, kaip sudarytą suklydus.

Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad mirus ieškovo tėvui, jis privalėjo greitai grįžti iš užsienio laidotuvėms, po ko vėl greit išvykti. Buvo labai sukrėstas tėvo mirties. Tvarkant paveldėjimo dokumentus, jis siekė, kad palikimą tvarkytų motina, norėjo įgalioti tai daryti ją, tačiau pats savo palikimo dalies atsisakyti neketino. Notaras jo nesuprato, o jis neįsigilino į dokumentus, kuriuos notaras jam paruošė, o jis pasirašė. Kilusių pasekmių (palikimo atsisakymo) jis nesiekė.

Atsakovas L. S. į teismo posėdį neatvyko. Procesiniuose dokumentuose prašo ieškinį tenkinti, patvirtino ieškovo bei atsakovės procesiniuose dokumentuose išreikštas pozicijas.

Tretysis asmuo notarė Aldona Šarmavičienė į teismo posėdį neatvyko. Procesiniuose dokumentuose prašė spręsti dėl ieškinio teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Atsakovų ieškinio pripažinimas yra pagrindas surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus (CPK 268 str. 5 d.).

Byloje nustatyta, kad 2017-08-16 mirė V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovo tėvas, atsakovės sutuoktinis. 2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas pas tretįjį asmenį pasirašė, trečiojo asmens paruoštą pareiškimą dėl atsisakymo paveldėti pagal įstatymą priklausančią tėvo palikimo dalį. 2017-09-01 V. S. palikimą, pateikdami pareiškimą trečiajam asmeniui, priėmė atsakovai. Palikimą sudaro atitinkamos dalys žemės sklypų bei statinių (b. l. 6-38).

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-213/2013). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-518/2012).

Ieškovo, atsakovų rašytiniai paaiškinimai, ieškovo atstovės, atsakovės paaiškinimai, duoti teisme, patvirtina, kad ieškovas neketino atsisakyti jam priklausančios tėvo palikimo dalies, nes ketino suteikti atsakovei E. S. įgaliojimus jo vardu tvarkyti paveldėjimo dokumentus, o ginčijamas pareiškimas buvo pasirašytas dėl klaidos. Jokių duomenų, paneigiančių šiuos įrodymus, byloje nėra.

Teismo vertinimu, minėtų proceso dalyvių paaiškinimus iš dalies patvirtina dar ir šios aplinkybės: tėvo mirtis ieškovui buvo netikėta; tėvo netekties jis buvo labai sukrėstas; į Lietuvą ieškovas atvyko iš užsienio tik trumpam į laidotuves, po ko netrukus vėl išvyko; ginčijamo pareiškimo turinys buvo paruoštas notaro, o ne ieškovo, ieškovas pareiškimą tik pasirašė; tai įvyko per gan trumpą laiką (po septynių dienų) po tėvo mirties; apie ketinimą atsisakyti palikimo ieškovas niekada nėra minėjęs; priešingai – buvo kalbama, jog palikimą priims visi įpėdiniai.

Taigi šių duomenų visetas, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti ginčijamą pareiškimą negaliojančiu (CPK 185 str.), kadangi ieškovas suklydo iš esmės dėl esminių jo sudaryto sandorio aplinkybių. Svarbus tokios išvados pagrindas, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra ir aplinkybė, jog tiek atsakovai, tiek tretysis asmuo neprieštarauja ir sutinka su ieškovo reikalavimu.

Byloje susidarė 8,50 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų po lygiai valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl atsisakymo paveldėti pagal įstatymą priklausančią palikimo dalį po V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Priteisti iš atsakovų E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 4,25 Eur (keturis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.