- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-28
- Bylos Nr.
- 1S-223/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- E. Ž.
teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 3 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d.
E. Ž. kaltinamas tuo, kad dirbdamas IĮ (duomenys neskelbtini) vadybininku ir turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu perkant – parduodant, remontuojant automobilius, pasisavino jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent pasisavino lėšas už 2008-01-25 IĮ (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) už 2000 litų įgytą automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), t.y., be įmonės (duomenys neskelbtini) vadovės R. A. žinios bei įgaliojimo, laikotarpyje nuo 2008-01-25 iki 2008-06-27 imtinai, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, uždėjęs netikrą įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudą, sutartį pateikė – realizavo R. S. , tokiu būdu automobilį jai pardavė už 70000 litų ir pasisavino gautas lėšas, kurių neįnešė į įmonės IĮ (duomenys neskelbtini) kasą, tuo padarydamas IĮ (duomenys neskelbtini) 70000 litų dydžio turtinę žalą.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad dirbdamas IĮ (duomenys neskelbtini) vadybininku ir turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu perkant – parduodant, remontuojant automobilius, pasisavino jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent pasisavino lėšas už 2007-11-30 IĮ (duomenys neskelbtini) iš SIA (duomenys neskelbtini) už 40031,82 litų įgytą automobilį „Mitsubichi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), t.y., be įmonės (duomenys neskelbtini) vadovės R. A. žinios bei įgaliojimo, laikotarpyje nuo 2007-11-30 iki 2009-02-27 imtinai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje suklastojęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį bei įgaliojimą, uždėjęs netikrą įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudą, pasirašęs už įmonės (duomenys neskelbtini) savininkę R. A. , sutartį ir įgaliojimą pateikė – realizavo S. S. tokiu būdu automobilį jam pardavė už 40000 litų ir pasisavino gautas lėšas, kurių neįnešė į įmonės IĮ (duomenys neskelbtini) kasą, tuo padarydamas IĮ (duomenys neskelbtini) 40000 litų dydžio turtinę žalą.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – sukčiavo, o būtent iš UAB (duomenys neskelbtini) gavęs įgaliojimą priregistruoti automobilį „BMW 750“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ (duomenys neskelbtini) įmonės vardu bei įmonės leidimu disponuodamas pastaruoju automobiliu, užvedimo rakteliu, registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo pateiktas tikslu suremontuoti, paruošti pardavimui, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikdamas A. P. automobilio „BMW 750“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus, užvedimo raktelį bei patį automobilį, siūlydamas A. P. transporto priemonę įsigyti, nurodydamas, jog automobilis nupirktas Vokietijoje įmonės (duomenys neskelbtini) vardu ir niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektą, žinodamas, jog automobilis nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule išvyliojo iš A. P. 107000 litų, o gavęs pinigus apgaule pasisavino minėtą automobilį, teikdamas netrukus parduosiantis bei grąžinsiantis gautus pinigus, kaip užstatą, įsipareigojimą A. P. palikdamas originalius automobilio „BMW 750“ Vokietijos Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubichi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol nei pinigų, nei automobilio negrąžino.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – sukčiavo bei disponavo žinomai netikru dokumentu, o būtent ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje, už nenustatytą kainą iš A. B. įgijęs automobilį „BMW X5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su originaliu Ispanijos valstybės registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį pateikė apžiūrai A. P. siulydamas įsigyti už 9000 eurų (31075,2 litų), kartu pateikdamas – realizuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytą žinomai netikrą Prancūzijos valstybės automobilio „BMW X5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog į automobilį niekas neturi teisių bei pretenzijų, iš anksto žinodamas, jog nei automobilis nei pinigai A. P. nebus grąžinti, tokiu būdu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje apgaule išvyliojo iš A. P. 9000 eurų (31075,2 litų), o gavęs pinigus pasisavino minėtą automobilį, teikdamas netrukus parduosiantis bei grąžinsiantis gautus pinigus, kaip užstatą, įsipareigojimą A. P. palikdamas - realizuodamas žinomai netikrą automobilio registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubichi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol nei pinigų, nei automobilio negrąžino.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – sukčiavo, o būtent dirbdamas IĮ „Šiaurys“ vadybininku ir turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu perkant – parduodant, remontuojant automobilius, įmonės (duomenys neskelbtini) vardu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijęs automobilį „Iveco Daily“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su Prancūzijos valstybės registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), disponuodamas automobiliu bei registracijos dokumentu, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikė automobilį A. P. su registracijos dokumentu, siūlydamas A. P. transporto priemonę įsigyti už 4500 eurų (15537,6 litų), nurodydamas, jog niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektą, žinodamas, jog automobilis nuosavybės teise priklauso IĮ (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule išvyliojo iš A. P. 4500 eurų (15537,6 litų), o gavęs pinigus apgaule pasisavino minėtą automobilį, teikdamas netrukus parduosiantis bei grąžinsiantis gautus pinigus, kaip užstatą, įsipareigojimą A. P. palikdamas originalius automobilio registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio „Mitsubichi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol nei pinigų, nei automobilio negrąžino.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad pagrobė automobilį „Mercedes Benz E320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 50000 litų vertės, o būtent 2009-02-25 A. P. įgijus savo nuosavybėn automobilį „Mercedes Benz E320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su Latvijos Respublikos registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), bei patikėjus E. Ž. tikslu nuvaryti pas elektriką įmontuoti parkavimo daviklius, pastarajam kartu su N. N. nuvarius automobilį į servisą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) esančio pastato ir ten palikus atlikti užsakytą darbą bei išvykus, už pusvalandžio atvykęs E. Ž. nurodė, jog parkavimo davikliai nebus montuojami todėl automobilį pasiėmė bei išvažiavo, apie tai nepranešęs savininkui A. P. , tokiu būdu automobilį „Mercedes Benz E320“ pagrobė, padarydamas A. P. 50000 litų dydžio turtinę žalą.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – sukčiavo parduodamas žinomai parduotą automobilį bei disponavo suklastotu dokumentu, o būtent ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008-12-12, A. P. pateikė originalius automobilio „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), LR registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus V. M. vardu, siūlydamas A. P. transporto priemonę įsigyti už 9000 eurų (31075,2 litų), nurodydamas, jog niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektą, žinodamas, jog automobilis jau parduotas E. Š. ir A. G. už 11500 eurų (39707,2 litų), tačiau registruotas V. M. vardu, taip pat pateikė - realizavo žinomai suklastotą dalinai užpildytą 2008-12-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį tarp V. M. ir A. P. , kuria automobilis parduodamas pastarajam, su suklastotu V. M. parašu, tokiu būdu pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išvyliojo iš A. P. 9000 eurų (31075,2 litų), kaip užstatą, įsipareigojimą A. P. palikdamas originalius automobilio registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, automobilio „Mitsubichi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol nei pinigų, nei automobilio negrąžino.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – sukčiavo, o būtent dirbdamas IĮ (duomenys neskelbtini) vadybininku ir turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu perkant – parduodant, remontuojant automobilius, įmonės (duomenys neskelbtini) vardu 2007-11-30 įgijęs automobilį „Mitsubichi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su Latvijos Respublikos registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), disponuodamas automobiliu bei registracijos dokumentu, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikė A. P. pasiūlymą pirktį minėtą automobilį už 16000 eurų (55244,8 litų), nurodydamas, jog niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektą, žinodamas, jog automobilis nuosavybės teise priklauso IĮ (duomenys neskelbtini), A. P. padavus E. Ž. pinigus, tokiu būdu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule išvyliojo iš A. P. 16000 eurų (55244,8 litų), kaip užstatą, įsipareigojimą A. P. palikdamas originalius automobilio registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubichi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol nei pinigų, nei automobilio negrąžino.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė bei realizavo juridinio asmens dokumentus – automobilių registracijos dokumentus, o būtent A. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku kaip užstatą, garantą, siekdamas užtikrinti pastarąjį asmenį, jog grąžins sukčiavimo būdu gautas pinigines lėšas, pateikė – realizavo automobilio „BMW 750“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) Vokietijos Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubichi Montero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW 320“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Iveco Daily“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) Prancūzijos valstybės registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), LR registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubichi Pajero“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – sukčiavo, o būtent tiksliai ikiteisminio tyrimo metu, ne vėliau kaip 2008-12-12, parduodamas automobilį „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), E. Š. bei A. G. už 11500 eurų (39707,2 litų), žadėdamas automobilį visiškai suremontuoti, iš anksto žinodamas, jog jokių remontui reikalingų detalių nepirks bei automobilio neremontuos, iš A. G. bei E. Š. paėmė pinigus skirtus remontui – 7000 eurų (24169,6 litų), kuriuos pasisavino, automobilio nesuremontavęs.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimus daiktus, o būtent automobilį „Audi Q7“ ,VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pardavęs E. Š. bei A. G. , po to, pažadėjęs jį suremontuoti, nuvaręs į servisą UAB „Serva ir ko“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš ten stovinčio neremontuojamo automobilio pagrobė automobilio detales: ratus su padangomis, 3000 litų vertės, vidaus apdailos detalės (4 durų ir bagažinės dangčio apdailos) po 150 litų, viso bendros 750 litų vertės, konsolę (navigacija, kompiuteris) 3000 litų vertės, konsolės apdailą 300 litų vertės, priekinę keleivio sėdynę 600 litų vertės, greičio ir stabdžio pedalus su stabdžio bakeliu bendros 400 litų vertės, dyzelino filtrą, bakelį bendros 300 litų vertės, starterį 300 litų vertės, galinį reduktorių 1500 litų vertės, valytuvų mechanizmą 600 litų vertės, užvedimo spynelę su raktu 1000 litų vertės, garso kolonėles į duris, 2 vnt., bendros 100 litų vertės, ABS bloką, kompiuterį, 900 litų vertės, aukščio daviklius, 2 vnt., bendros 300 litų vertės, oro vambzdelius iš siurblio į važiuoklę, skirtus pakabos aukščiui reguliuoti, 200 litų vertės, priekinę salono panelę 1000 litų vertės, variklio kompiuterį 900 litų vertės, galinius stopus, 2 vnt., bendros 400 litų vertės, spidometrą, navigacijos ekraną, monitorių, bendros 2500 litų vertės, oro filtro dėžę su išsiplėtimo bakeliu, bendros 300 litų vertės, viso pagrobto turto vertė 18350 litų.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent 2008 metais gegužės 8 dieną, kavinėje (duomenys neskelbtini) iš I. J. paėmė 100000 litų pažadėdamas už šiuos pinigus nupirkti bei 2008 metų gegužės 9 dieną perduoti I. J. automobilį „MB S500L“, 2006 metų laidos, kurio nuotraukas buvo pateikęs pirkėjui peržiūrai, kiti automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tačiau nei pinigų perduotų už minėtą automobilį nei automobilio I. J. negrąžino, tuo padarydamas I. J. 100 000 litų turtinę žalą.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą, suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, panaudojo, o būtent 2006 metais lapkričio 4 dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš R. L. paėmė S. L. priklausantį automobilį „BMW 320D Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėdamas parduoti už 38500 litų bei pinigus perduoti R. L. (S. L. ), tačiau 2006-11-24 per tarpininką E. B. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrais veiksmais, suklastoję automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pažymą – sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), o būtent suklastoję automobilio savininkės S. L. parašą, ją pateikė R. M. ir tokiu būdu automobilį pardavė pastarajam asmeniui už 44000 litų, kurių S. L. negrąžino, o jas pasisavino.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent 2007 metais rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Palangos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, su R. L. sudarė apsimestinį sandorį – žinomai jau E. Ž. parduotą automobilį „BMW 320D Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį lėšos nebuvo grąžintos S. L. , R. L. pridėjus 100000 litų pakeisti į E. Ž. turimą automobilį „AUDI ALLROAD“ 2006 metų laidos, kiti automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tokiu būdu padengiant įsiskolinimą, tačiau nei automobilio AUDI ALLROAD nei pinigų 100000 litų E. Ž. iki šiol negrąžino, tuo padarydamas R. L. 100000 litų turtinę žalą,.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent 2008 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, su R. L. sudarė sandorį – jam priklausantį automobilį „PORSCHE BOXSTER S“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti Latvijos įmonei „VENDINI“ už 22 000 eurų (75900 litų) ir pridėjus 69000 litų nupirkti iš E. Ž. automobilį „(duomenys neskelbtini) 4S CABRIO“, 2006 metų laidos, kiti automobilio duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tačiau E. Ž. nei automobilio „(duomenys neskelbtini) 4S CABRIO“, 2006 metų laidos, nei pinigų už parduotą automobilį „Porche Boxter S“, nei duotus 69000 litų R. L. iki šiol negrąžino, tuo padarydamas 144900 litų turtinę žalą.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent 2008 metų balandžio 17 dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš R. L. paėmė 65000 litų pažadėdamas už šiuos pinigus iš Latvijos įmonės „SIA ENRO“ nupirkti bei perduoti R. L. automobilį „MB B180D“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), prieš sandorį pateikdamas peržiūrai automobilio nuotraukas, tačiau nei pinigų perduotų už minėtą automobilį nei automobilio R. L. negrąžino, tuo padarydamas R. L. 65000 litų dydžio turtinę žalą.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad pagrobė automobilį, o būtent 2009 metais sausio 20 dieną iš plovyklos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Šiauliuose, pagrobė R. L. priklausantį automobilį VOLVO S60, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 50000 litų vertės.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent 2008 metų pavasarį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gavo iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. T. automobilį „TOYOTA LAND CRUISER“, VIN. Nr. (duomenys neskelbtini), 92000 litų vertės, priklausantį „SEB lizingui“, naudojamą UAB (duomenys neskelbtini) kurį pažadėjo parduoti, tačiau nei pinigų už parduotą automobilį, nei automobilio negrąžino, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 92000 litų dydžio turtinę žalą.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žadėdamas A. N. perduoti jo žinioje esančius automobilius „Skoda Roomster“, „Land Rover Discover“, „Toyota Corolla Verso“, „Nissan Navara“ už „Skoda Roomster“ bei „Land Rover Discovery“ nurodydamas avansu pervesti po 2000 eurų (6905,6 litų), už „Toyota Corolla Verso“ pervesti 6920 litų, už „Nissan Navara“ 4000 eurų (13811,2 litų), bei iš anksto žinodamas, jog automobiliai nebus pristatyti pirkėjai, tokiu būdu viso apgaulės būdu pasisavino A. N. priklausančius 34542,4 litus.
Be to, E. Ž. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žadėdamas D. T. perduoti jo žinioje esančius automobilius „VW Beetle“, „Ford Transit“, „BMW 318“ už juos paėmė 37950 litų, žadėdamas transporto priemones pristatyti iki 2008-10-18, tačiau susitarimo iki šiol neįvykdė, tokiu būdu viso apgaule pasisavino D. T. priklausančius 37950 litų.
E. Ž. 2009 m. kovo 31 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi E. Ž. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui. To paties teismo 2009 m. balandžio 28 d. ir 2009 m. birželio 29 d. nutartimis, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. kovo 29 d., 2010 m. birželio 30 d., 2010 m. gruodžio 7 d., 2011 m. kovo 25 d. nutartimis suėmimo terminas E. Ž. buvo tęsiamas iki 2011 m. birželio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi kaltinamajam E. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į kitas kardomąsias priemones – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 20454832) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad kaltinamasis E. Ž. neteistas ir, nors kaltinamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau ši aplinkybė, t. y. nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepilnametę dukrą, būdamas suimtas neturi galimybės įsidarbinti ir dirbti, negali prisidėti prie dukters išlaikymo, dėl ko nukenčia ir vaiko interesai. Be to, E. Ž. kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, kas leidžia daryti išvadą, kad jo buvimas laisvėje nekeltų grėsmės visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad byloje jau apklausti visi nukentėjusieji ir dalis liudytojų, todėl galimas kaltinamojo E. Ž. trukdymas procesui, atmestinas. Taip pat teismas pažymi, jog šiai dienai E. Ž. suėmime išbuvo jau vienerius metus vienuolika mėnesių ir dvidešimt devynias dienas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio vykdymą galima užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti, nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Prokuroras skunde pažymi, jog kardomoji priemonė – suėmimas E. Ž. iki šiol buvo taikoma Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. Tuo tarpu, Šiaulių apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį šios nuostatos netaikė, ja nesivadovavo, kadangi pripažino kaip išnykusį iki tol buvusį ir ne kartą taikytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, tokiu būdu vengdamas užkardinti naujų E. Ž. nusikalstamų veikų darymą. Prokuroro teigimu, paskutinį kartą kaltinamajam E. Ž. suėmimo terminas buvo pratęstas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. teisėjo Z. K. nutartimi, kurioje buvo konstatuotas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas suėmimo skyrimo pagrindas. Anot prokuroro, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuo paskutinio kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo aplinkybės dėl E. Ž. kaltės nepasikeitė, kadangi buvo apklausta tik keletas proceso dalyvių, kurie patvirtino E. Ž. tyčinius veiksmus pagal pareikštus kaltinimus, be, to pats kaltinamasis E. Ž. iki šiol atsisako duoti bet kokius paaiškinimus, parodymus, teisme elgiasi vulgariai, ciniškai.
Prokuroro teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodoma E. Ž. pareikštų kaltinimų visuma, tačiau jam pareikšti kaltinimai nėra pakankamai detalizuoti, tokiu būdu neparodant tikrosios bylos apimties, kaltinamojo padėties, įstatyme numatytos sankcijos, t. y. teismas neakcentavo, kad E. Ž. kaltinamas viso padaręs 26 nusikalstamas veikas, iš kurių net 13 yra tyčiniai sunkūs nusikaltimai. Be to, anot prokuroro, pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodyta, jog E. Ž. kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, kas leidžia daryti išvadą, kad jo buvimas laisvėje nekeltų grėsmės visuomenei. Prokuroras pažymi, kad E. Ž. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK XXVIII, XLIII skyriuose, t. y. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. Šios aplinkybės rodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, kad E. Ž. buvimas laisvėje dėl ekonominių nusikaltimų padarymo nekeltų grėsmės visuomenei, yra visiškai nepagrįstas, neatitinkantis bylos aplinkybių, kadangi dėl E. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nukentėję tik fiziniai asmenys (visuomenės nariai), viso padaryta žala, pareikšti ieškiniai dėl pasisavinto, apgaule užvaldyto turto už 1074000 Lt. Be to, E. Ž. atžvilgiu yra atliekami keturi ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškų nusikalstamų veikų, nukentėję fiziniai ir juridiniai asmenys, netekę finansinių lėšų, transporto priemonių, kas rodo asmens negalimumą būti laisvėje dėl tikimybės daryti naujas nusikalstamas veikas.
Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir kaltinamąjį E. Ž. charakterizuojančius požymius. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad E. Ž. , būdamas suimtas neturi galimybės įsidarbinti ir dirbti, negali prisidėti prie dukters išlaikymo, dėl ko nukenčia vaiko interesai. Tačiau, anot prokuroro, iš bylos duomenų matyti, kad E. Ž. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo daromos pragyvenimui uždirbti. Prokuroras pažymi, kad E. Ž. paskutinė darbovietė buvo IĮ ,,Šiaurys“, kurioje E. Ž. , dirbdamas vadybininku ir suklastojęs įmonės savininkės parašą, spaudą, pasisavino svetimą įmonei priklausantį turtą už 110000 Lt.
Prokuroras skunde pažymi, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodytas E. Ž. suėmime išbūtas laikas. Visos išdėstytos aplinkybės, anot prokuroro, rodo, kad tik paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam E. Ž. , gali būti pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., įtvirtinti tikslai bei įgyvendintos šių straipsnių nuostatos, sąlygos.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, kaltinamojo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. nustatyta, kad bet kuri kardomoji priemonė, tame tarpe ir suėmimas gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje E. Ž. kaltumo klausimas nėra svarstomas, tačiau byloje esantys faktiniai duomenys – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, atpažinimo protokolai, kiti duomenys leidžia E. Ž. kaltinti padarius jam inkriminuotas visuomenei pavojingas veikas.
Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 119 str. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis (įtariamasis):
1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;
2) trukdys procesui;
3) darys Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nukentėjusiuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat, jei yra duomenų, kad, būdamas laisvėje, asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam E. Ž. tiek Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi, tiek ankstesnėmis nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi kaltinamajam E. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į kitas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad kaltinamasis E. Ž. neteistas ir, nors kaltinamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, kaltinamasis E. Ž. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepilnametę dukrą, būdamas suimtas neturi galimybės įsidarbinti ir dirbti, negali prisidėti prie dukters išlaikymo, dėl ko nukenčia ir vaiko interesai, be to, E. Ž. kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, kas leidžia daryti išvadą, kad jo buvimas laisvėje nekeltų grėsmės visuomenei. Prokuroras savo skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinamajam E. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą į kitas kardomąsias priemones, nutartyje visiškai nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimo ar išnykimo šioje byloje.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytas suėmimo kaltinamajam E. Ž. skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas nėra išnykęs. E. Ž. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas 26 nusikalstamų veikų, tame tarpe ir nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, šiuo metu E. Ž. atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai keturiose baudžiamosiose bylose dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. E. Ž. iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o dirbdamas, užimamas pareigas naudodavo nusikaltimų darymui. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad E. Ž. analogiškas nusikalstamas veikas daro sistemingai, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos turi versliškumo pobūdį, taip pat į nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydį, darytina išvada, kad nusikalstamų veikų darymas buvo E. Ž. pragyvenimo šaltinis, iš nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės rodo, kad E. Ž. yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas bei leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Išdėstytos aplinkybė bei baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai šiuo atveju nebus pasiekti taikant kaltinamajam E. Ž. pirmosios instancijos teismo paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, ar nepratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti arba nepratęsti suėmimo termino. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį, kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam E. Ž. turi būti skiriama įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti.
Nutartis galutinės ir neskundžiama.