Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Valerijos Dėdinienės 2013 m. liepos 16 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-10 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00471-13 pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str.1 d. požymius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. S. 2013-03-17 apie 14 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, iš pavydo grasindamas savo sugyventinę J. J. nužudyti, kairės rankos kumščiu smogė J. J. į dešinįjį skruostą, jai nuo smūgio parkritus ant sofos, jis, atsigulęs šalia J. J., ir, apglėbęs šlaunimis pastarosios kūną pilvo ir nugaros srityse, jėga suspausdavo, nuo to J. J. buvo sunku kvėpuoti, o tuo pat metu jis dešiniąja ranka tampė pastarąją už plaukų, o kairiąja - spaudė jai kaklą padarydamas J. J. poodines kraujosruvas dešiniame skruoste ir kaklo pagrindo kairėje pusėje, t. y. grasino J. J. nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šie įtariamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Taip pat nustatyta, kad V. S. 2013-03-17 apie 14 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, iš pavydo sumušė savo sugyventinę J. J., t. y. kairės rankos kumščiu smogė J. J. į dešinįjį skruostą jai nuo smūgio parkritus ant sofos, jis, atsigulęs šalia J. J., ir, apglėbęs šlaunimis pastarosios kūną pilvo ir nugaros srityse, jėga suspausdavo, nuo to J. J. buvo sunku kvėpuoti, o tuo pat metu jis dešiniąja ranka tampė pastarąją už plaukų, o kairiąja - spaudė jai kaklą, padarydamas J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą t. y. poodines kraujosruvas dešiniame skruoste ir kaklo pagrindo kairėje pusėje. Šie įtariamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Valerija Dėdinienė 2013-07-16 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-1-00471-13, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir prašė apylinkės teismo teisėjo patvirtinti šį nutarimą BK 38 str. ir BPK 212 str. 1 d. 5 p. numatytais pagrindais.

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas 2013-07-23 nutartimi šį nutarimą atsisakė patvirtinti. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad negalima įtariamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes šis nusikalstamus veiksmus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjo manymu, esant tokioms aplinkybėms, V. S. atleidimas nuo atsakomybės prieštarautų BK 19 straipsnio nuostatoms.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė V. Dėdinienė skundu prašo panaikinti 2013-07-23 apylinkės teismo nutartį. Savo skundą motyvuoja tuo, kad teisėjas netinkamai taikė BK 19 straipsnio nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad įtariamojo negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jei jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Prokurorės skundas tenkintinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis naikinta kaip nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. reglamentuoja, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų.

V. S. anksčiau neteistas, padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją sutaptį, kaltu dėl to prisipažino ir gailisi. Įtariamasis atsiprašė nukentėjusiosios J. J. ir su ją susitaikė. Pastaroji jam neturi jokių pretenzijų, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nenusikals. Taigi faktiškai yra visos BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos, kurioms esant, kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. numatytų sąlygų, kurios atleidimą nuo atsakomybės daro negalimą, nėra, t. y. įtariamasis nėra pripažintas recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, praeityje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu.

Pagrįstas prokurorės argumentas, kad apylinkės teismo teisėjas netinkamai taikė BK 19 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad šis BK bendrosios dalies baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, ar kaltininkui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, kai šis nusikalsta būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t. y. ar vien tokia kaltininko būsena gali būti pagrindu jį atleisti nuo atsakomybės. Nustatyta, jog apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų minėtų medžiagų gali būti vada atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tuomet, kai kaltininkas padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jei jis buvo prievarta nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį arba valdyti savo veiksmus. Kai kaltininkas padaro sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio, jei jis buvo nugirdytas ar apsvaigintas prieš jo valią ir nevisiškai galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą, gali būti įvertintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 str. prasme. Taigi visais kitais atvejais savanoriškas fiziologinis apsvaigimas nuo alkoholio ir kitų minėtų medžiagų nėra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės, ar švelninti kaltininko teisinę padėtį. BK 60 str. 1 d. 9 p. reglamentuoja, jog tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad V. S. nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai įtakojo jo nusikalstamus veiksmus, bei pripažinti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Sprendžiant klausimą, ar įtariamąjį tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, ši aplinkybė vertinama kitų aplinkybių kontekste. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas pats savaime šio instituto taikymo, kai kaltininkas su nukentėjusiuoju susitaiko ir yra visos šiame įstatyme numatytos sąlygos, nedaro negalimu.

V. S. nusikalto pirmą kartą, prisipažino dėl inkriminuotų veiksmų, su nukentėjusiąja susitaikė ir pastaroji neturi jam jokių pretenzijų. Įtariamasis nebevartoja alkoholio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas manymui, jog pastarasis daugiau nenusikals. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes ir tai, kad nėra kitų kaltininko asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų, daro išvadą, kad nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas nėra pagrindas netvirtinti prokuroro nutarimą.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartis naikintina, kaip nepagrįsta ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Valerijos Dėdinienės 2013 m. liepos 16 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-1-00471-13, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Nutartis galutine ir neskundžiama.