Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. I. Emirato piliečiui H. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. 2025 m. spalio 15 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje Lenkijos pasienio tarnybos patikrinimui buvo sustabdytas iš Lietuvos Respublikos puses atvykęs automobilis, kuriame vyko 8 neteisėtai šalyje buvę užsieniečiai, tarp jų vyko ir Užsienietis.

4.2. 2025 m. spalio 16 d. Užsienietis buvo perduotas iš Lenkijos Respublikos Lietuvos Respublikai ir VSAT prie LR VRM pareigūnų sprendimu Nr. 25S224323 buvo sulaikytas iki 48 val.

4.3. 2025 m. spalio 16 d. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 15K-4368 Užsienietis buvo apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. gruodžio 16 d.

4.4. Latvijos Respublikos tarnybos 2025 m. spalio 27 d. raštu Nr. 231-816/4784 atsisakė priimti Užsienietį pagal Readmisijos sutartį, kadangi nebuvo nustatyta, kad jis atvyko iš Latvijos Respublikos.

4.5. 2025 m. gruodžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2026-03-08, bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Minėtas asmuo nesutiko su priimtu sprendimu ir jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

4.6. 2025 m. gruodžio 12 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas prie LR VRM) tą pačią dieną sprendimu Nr.25S279369 priėmė nagrinėti iš esmės bendra tvarka. 2025 m. gruodžio 31 d. Užsienietis pateikė 2020-08-20 išduotos ir iki 2030-08-20 galiojančios asmens tapatybės kortelės Nr. 1403-0307-16275 kopiją, pagal kurią negalima patvirtinti asmens tapatybės.

4.7. 2026 m. sausio 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo užsieniečio apeliacinį skundą ir priėmė nutartį jį atmesti, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrįstumą, pažymėjo, kad: „nagrinėjamu atveju Užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, automobilyje, kuriame vyko 8 užsieniečiai, kurie neturėjo galiojančių vizų arba kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, jie neteisėtai kirto valstybių sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, tapatybė nenustatyta, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, kadangi yra siekiama įvertinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, bei, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.). Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys (pirmiau šioje nutartyje nurodyti bei įvertinti Užsieniečio veiksmai ir nustatytos aplinkybės), nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, o su tuo susiję priešingi apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip bendro, hipotetinio pobūdžio, todėl nesudaro kitaip vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad Užsieniečiui yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonė, susijusi su galimybe išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, gavus laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, ir Užsienietis gali pasinaudoti šia teise“.

5. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

6. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, teismo posėdžio metu Užsienietis patvirtino, jog nėra apklaustas prieglobsčio byloje, tai yra prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti (2025 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamento raštas Nr. 25SD25823, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1771-415/2026), nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019).

7. Tiek Užsieniečio pozicija, tiek byloje nustatytos faktinės aplinkybės, (Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai grupėje asmenų, neturėjo galiojančių vizų arba kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje; vyko tranzitu, neteisėtai kirto valstybių sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta; prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Užsienietis pateikė tik po dviejų mėnesių buvimo Lietuvos Respublikoje; Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika), sudaro pagrindą manyti, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, vengdamas sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo ir pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pasislėpti. Teismas daro pagrįstą išvadą, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, o įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1,2-4,12 punktų nuostatas, kitas nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

9. Šiuo individualiu atveju, įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes (Sprendimo 4.1.- 4.7 p.p.) bei aktualias teisės aktų nuostatas, teismas daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės tolimesnis taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Užsieniečio analogiškais pagrindais pateiktą prašymą skirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, išsamiai išnagrinėjo ir pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A-1632-525/2026). Teismas, pasisakydamas dėl Užsieniečio prašymo taikyti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų), konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys (pirmiau šioje nutartyje nurodyti bei įvertinti Užsieniečio veiksmai ir nustatytos aplinkybės), nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje (Nutarties 19-20 p.p.). Šios bylos nagrinėjimo dienai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakitusios, naujų aplinkybių nėra pateikta.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje 2023-12-30, – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Nuo 2025-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Šio įstatymo 115¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūra. Pagal Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024-09-17 įsakymu Nr. A1-614, 10.11 punktą Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Taigi, apgyvendinus užsieniečius Priėmimo ir integracijos agentūroje, jie nebus atskirti nuo kitų Agentūros gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, nėra pagrindo, nes Užsienietis gali teikti prašymą ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktais, 5 dalies 9 punktu, 114 straipsniu, 115 straipsniu, 117 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Pratęsti A. I. Emirato piliečiui H. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, iki 2026 m. birželio 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.